– Ar egzistuoja sąvoka psichinė tautos sveikata? Kaip ji per 35-erius metus keitėsi?
– Mes galime kalbėti apie dabartinę visuomenės sveikatą – kokia ji yra čia ir dabar. Taip pat galime ją skaidyti į vyresniąją ir jaunesniąją kartas.
Jeigu kalbėtume apie visos tautos sveikatą, deja, turime pripažinti, kad, lyginant su kitomis šalimis, mūsų dvasinė sveikata visais laikais buvo pakankamai prasta. Istorijoje gausu alkoholizmo, savižudybių, tačiau tai susiję ne su visais.
Neseniai atlikta apklausa parodė, kad mūsų jaunimas yra pats laimingiausias. Vis dėlto tai nereiškia, kad jų dvasinė sveikata yra labai gera, nes laimė yra būsena, o dvasinė sveikata savyje talpina daugiau dalykų.
Tai nereiškia, kad laimingas žmogus visada puikiai miega, nejaučia nerimo ar kitų panašių dalykų. Nors apklausos rodo, kad jauni žmonės yra laimingi, tačiau jie turi įvairių problemų.
Neseniai atlikta apklausa parodė, kad mūsų jaunimas yra pats laimingiausias. Vis dėlto tai nereiškia, kad jų dvasinė sveikata yra labai gera, nes laimė yra būsena, o dvasinė sveikata savyje talpina daugiau dalykų.
Kalbant apie 1990-uosius, turime ištisą kartą, kuriai gyvenimas buvo sugriautas. Yra tokių „auksinių“ frazių, kaip, pavyzdžiui, „kolūkius sugriovė“. Tačiau taip ir buvo – griuvo gamyklos, kolūkiai, mokslinių tyrimų institutai ir žmonėms reikėjo persiorientuoti.
Tačiau reikėtų atskirti laisvę ir ekonomiką. Dabar vyksta panašus procesas, kuriame dalyvauja dirbtinis intelektas. Niekas nesako, kad dirbtinis intelektas yra blogai, bet kalbama apie tai, jog dalis programuotojų, teisininkų bus tiesiog nebereikalingi.
Kai kurios įmonės realiai mažina etatus. Kai sovietmečiu griuvo mokslinių tyrimų institutai, kam buvo reikalingi inžinieriai? Jie buvo laisvi žmonės, bet bedarbiai su nereikalinga specialybe. Be abejo, daugelis jų prisitaikė, susirado naujus darbus, tačiau tas laikotarpis dvasiškai buvo labai sunkus. Bet koks virsmas mūsų dvasinei sveikatai gali būti labai skausmingas.
– Ar buvo laikas, kai darbo praradimas nebūtų buvęs nacionalinė tragedija?
– 90-aisiais mes neturėjome tokios socialinės apsaugos. Dabar didesnė problema ta, kad dalis jaunų žmonių net nenori dirbti. Anksčiau buvo įprasta, kad po mokyklos jaunuoliai pakeliaudavo bent metus, tačiau tie metai nusitęsė iki trisdešimtojo gimtadienio.
Manau, iš dalies tai rodo, kiek mes pažengėme į priekį – tiek ekonomiškai, tiek socialinio saugumo prasme. Manyčiau, kad būtume dar geresnėje situacijoje, jei ne dabartinė geopolitinė padėtis.
Lyginant mūsų, lietuvių, dvasinę sveikatą 2017 ar 2018 metais su dabartiniu laiku, galima sakyti, kad tada gyvenome labai gerai ir galvojome, kas gi blogo galėtų nutikti. Tačiau viską pakeitė pandemija, kuri parodė, kad pasaulis gali suklupti dėl netikros gyvybės formos – kažkokio viruso.
Viską pakeitė pandemija, kuri parodė, kad pasaulis gali suklupti dėl netikros gyvybės formos – kažkokio viruso.
Kai bandėme išeiti iš šios situacijos, prasidėjo karas Ukrainoje. Visi kalba, kad Baltijos šalys bus kitos, kad Suvalkų koridorius bus čia pat ir panašiai. Tai, be abejo, veikia ir mūsų psichiką. Mes nebūtinai turime apie tai nuolat galvoti, krautis lagaminus ir kažkur bėgti, tačiau tas pasąmoninis nesaugumo jausmas vis tiek šiek tiek yra.
– Išvažiuoti ir likti be tėvynės nėra išeitis…
– Džiaugiuosi, kad nemažai vyrų ruošiasi likti kariauti. Aš, pavyzdžiui, net nesvarstau galimybės išvažiuoti.
Žinome, kad daug žmonių užsirašo į Šaulių sąjungą. Negaliu garantuoti, kad visi, kurie yra sąjungoje, liks, tačiau dalis jų tikrai priešinsis.
Nuo šaukimo į sovietų armiją visi stengdavosi išsisukti, o dabar pakanka savanorių, kurie užpildo šauktinių sąrašus. Tame matau daug pozityvo – tai yra Sausio 13-osios pasekmė.
– Ar tai, kad žmogus laukia ir nervinasi, kas toliau nutiks pasaulyje, labai kenkia psichikai? Į ką tai gali pavirsti?
– Kai yra grėsmė ir tu gali su ja tvarkytis, yra žymiai lengviau. Tačiau kai suvoki, kad nesi visiškai bejėgis, bet vis tiek – ne tik tu vienas, bet ir visa Lietuva nepajėgi apsiginti, situacija tampa sudėtinga.
Net jei visi paimtume ginklus ir pusę biudžeto skirtume tankams ir lėktuvams pirkti, vis tiek būtume per maži. Ta grėsmė, kurios negali suvaldyti, pastoviai graužia iš vidaus. Dažniausiai tai sukelia nerimą, miego sutrikimus, gali provokuoti depresiją. Kai gyveni visiškai saugiai, gyvenimo džiaugsmo tikrai daugiau.
– Ar šiandien manipuliuoti žmogaus psichika tapo lengviau?
– Kalbant apie psichikos sveikatą, ideologija labai dažnai, sakydama, kad daro gera, iš tikrųjų psichikos sveikatai daro blogą. Dabar labai populiari iš Vakarų atėjusi ideologija, teigianti, kad vertybė yra materialūs dalykai, o darbas nėra vertybė, nes, tarkime, egzistuoja kriptovaliutos.
Taip pat dar vienas labai įtaigus ideologinis įrankis, kuriuo manipuliuojama kaip norima, yra socialiniai tinklai. Apie jų neigiamą poveikį psichinei sveikatai psichiatrai ir mokslininkai jau kelerius metus rėkia ne savo balsu.
Kaip žinome, net Australija jaunimui draudžia socialinius tinklus, nes tai yra blogiau nei narkotikai. Tai susiję su vienišumu, visišku bukinimu ir absoliučiu manipuliavimu.
Kaip žinome, net Australija jaunimui draudžia socialinius tinklus, nes tai yra blogiau nei narkotikai. Tai susiję su vienišumu, visišku bukinimu ir absoliučiu manipuliavimu.
Jeigu grįžtume į tarybinius laikus, kai buvo tik televizorius su dviem programomis ir pora laikraščių, galima pasakyti, kad mūsų tėvai tuo, ką matė televizoriuje ar perskaitė laikraštyje, tikėjo žymiai mažiau, nei dabar jaunimas tiki socialiniais tinklais.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)