- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Juokas yra gana keistas reiškinys. Kodėl į kai kuriuos dalykus turime reaguoti nevalingai skleidžiamais garsais ir neritmišku kvėpavimu? Kodėl evoliucijos eigoje mes išsivystėme juoką? Kai kurių aspektų mokslas iki šiol negali paaiškinti. Tačiau daug įdomių faktų apie juoką jau žinoma – štai keletas įdomesnių.
1. Juokui skirta visa atskira mokslo šaka. Juoko tyrimai visada domino mokslininkus jau vien dėl šio reiškinio keistumo. Jiems skirta mokslo šaka vadinama gelotologija ir ji juoką tyrinėja tiek iš psichologinės, tiek iš fiziologinės perspektyvos.
2. Per dieną vidutiniškai žmonės juokiasi bent 13 kartų. Tiesa, skirtingi tyrimai šį skaičių tai padidina, tai sumažina. Beje, dažniausiai žmonės juokiasi ne iš anekdotų, juokingų vaizdo įrašų ar pokštų, o netikėtų nutikimų ar įvairių dalykų, kurie neturėjo būti juokingi. Vaikai juokiasi daugiau nei dvigubai dažniau nei suaugusieji – augdami juokiamės vis mažiau. Galiausiai, moterys juokiasi šiek tiek dažniau nei vyrai
3. Juokas yra naudingas mūsų sveikatai. Dažnas nuoširdus juokas padeda apsisaugoti nuo ligų ir, kaip manoma, ilgina gyvenimą. Norvegijoje ir Japonijoje buvo atlikti tyrimai, kurie įrodė, kad juokdamiesi savo gyvenimą galime pailginti bent porą metų, tačiau mokslininkai šio mechanizmo paaiškinti kol kas negali. Beje, juokas taip pat suteikia žvalumo – ryte nuoširdžiai pasijuokus išsisklaido mieguistumas.
4. Juokas atlieka svarbią socialinę funkciją. Galbūt tam jis ir yra skirtas – padeda mums atpažinti į save panašius individus. Juokas padeda pajusti bendrumą su kitais žmonėmis. Tai yra, jei įsimaišėte į neįprastą žmonių ratą, įsilieti padės bendras juokas. Ne paslaptis ir tai, kad juokas yra užkrečiamas – girdimas kitų žmonių juokas verčia juoktis ir mus. Tačiau įdomu ir tai, kad žmonėms lengviau juoktis tuomet, kai yra ne vieni. Tai tikriausiai pastebėjote ir jūs – žiūrėdami juokingą filmą su draugais juokiatės gerokai daugiau nei žiūrėdami vieni.
5. Nėra tokio dalyko, kuris prajuokintų visus, bet mokslininkai žino tokį, kuris prajuokina daugelį. Kiekvieno žmogaus humoro jausmas yra unikalus, tačiau yra dalykų, kurie atrodo juokingi daugeliui. Štai profesorė Sophie Scott, kuri ilgą laiką tyrinėja juoką ir pati yra komikė, pastebėjo, kad daugelį žmonių prajuokina vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti žmonės, kurie stengiasi nesijuokti.
6. Juokiasi ne tik žmonės. Beždžionės taip pat garsiai juokiasi – tikriausiai apie šį gyvūną pirmiausia ir pagalvojote. Bet ar žinojote, kad žiurkės taip pat moka juoktis? Pokštų jos nesupranta, tačiau pakutentos pradeda juoktis.
7. Juokas degina kalorijas. Prie to prisideda padažnėjęs širdies ritmas ir kvėpavimas. 10–15 minučių juoko sudegina maždaug 40 kalorijų – nedaug, todėl juoktis reikia dar dažniau ir stipriau.
8. Netikrą šypseną išspausti galima, netikrą juoką – ne. Tikriausiai iš karto pagalvojote, kad tai nesąmonė – daugybė žmonių juokiasi priverstinai. Kaip filmavimo aikštelėse juoktųsi aktoriai? Nors nevalingą kvėpavimą ir į juoką panašų garsą galima pamėgdžioti, dirbtinis juokas nieko neapkvailina. Tyrimai parodė, kad žmonėms nesunku atskirti nuoširdų ir netikrą juoką. Aktoriai dažniausiai stengiasi juoktis natūraliai – įsijausti į vaidmenį ir juoktis taip, kaip jiems tuo metu norisi. Todėl filmavimo aikštelėse stengiamasi palaikyti laisvą atmosferą.
9. Juokas ir humoro jausmas gali padėti susirasti antrąją pusę. Net keli tyrimai parodė, kad žmonės, ieškantys partnerių, humoro jausmą vertina labiau nei išvaizdą, profesiją ir intelektą. Dar daugiau – žmones traukia tie, kurie juokiasi iš jų pokštų.
10. Mes juokiamės tik tam skirtu metu. Juokas retai kada pertraukia mūsų pačių žodžius. Žmonės kalbėdami juokiasi tik per pauzes, kurios skirtos atsikvėpti. Tačiau tada, kai prasideda rimti juoko priepuoliai ir žmogus vis dar bando kalbėti, tai labai sunku dėl oro stygiaus – nuoširdaus juoko metu kvėpavimas pasidaro toks neritmiškas, kad darosi sunku kalbėti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti18
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...