Studentė Neringa: „Lietuvos vaikinams buvau per stora“

Pažvelgus į Neringos nuotraukas, darytas prieš penkerius metus, susidaro įspūdis, kad tai visai kita mergina, nes tuomet jos buvo lygiai penkiolika kilogramų daugiau. Kas paskatino Neringą sau pasakyti: „Baigta, aš įrodysiu, kad galiu būti liekna ir graži“?

„Vienąkart staiga supratau, kad būdama storuliukė, bendraamžiams vaikinams būsiu tik draugė, o  mergina - niekada. Kad su „tokia“ manimi jie neplanuoja ilgalaikių santykių. Jų akys krypsta į lieknas, - pasakojo Neringa. - Tuomet pajutau didžiulį apmaudą, nusivylimą. Ir nors man sakydavo: „Man nerūpi tavo išvaizda, svarbu charakteris“, realybėje jie seilę varvindavo žiūrėdami į lieknas gražuoles. Taigi tokiais pasakymais netikiu iki šiol. Išvaizda jiems rūpi, ir dar kaip! Tą labai aiškiai pajutau kai pirmąkart išėjau į viešumą, atsikračiusi antsvorio. Akyse tų, kuriems buvau „tik draugė“,  staiga išvydau vylingus žiburėlius...  Tai ir buvo man didžiausias patvirtinimas:  lieknėdama elgiuosi tesingai.“

Neringa prisipažįsta, jog lengva tikrai nebuvo. Mažo kaloringumo, griežta dieta ir sportas - tam reikia ypatingai stiprios valios. „Turiu jos, - sakė mergina. - Rytais bėgiodavau, vakarais - mankštindavausi, labai ribojau maistą. Nors būdavo, kad ir „nuslysdavau“...Ypač, jei dietos metu jausdavausi žiauriai alkana. Pagalvodavau, vargeli, o kam man to reikia? Ir - pirmyn prie pilnų puodų. Būdavo, kad dietos metu nukritęs svoris ir vėl atsistatydavo, o kartais dar ir daugiau priaugdavo. Žodžiu - tai buvo ilgas, sunkus, banguotas procesas. Bandžiau įvairiausias dietas iš  populiarių moteriškų žurnalų. Deja, dažniausiai jos nepasiteisindavo. Turiu pasakyti, kad išbandžiau net badą  ir receptinius vaistus. Vartojant pastaruosius buvo lengviau: valgiau mažai, o jaučiausi soti.

Įpratau prie kur kas mažesnių porcijų. Pagaliau susiradau, koks maistas mano organizmui tinkamiausias, beveik visiškai atsisakiau riebalų, saldumynų. Šiuo metu nei jokių vaistų, nei papildų nevartoju. Tiesiog labai atsakingai žiūriu ką ir kiek dedu į burną. O jei pajuntu, kad kurią nors dieną maisto buvo perdaug, rytojus tampa iškrovos diena. Didžiausias šio mano žingsnio pliusas? Tas, kad ėmiau savimi pasitikėti. Neįtikėtina, kaip daug dėl to mano gyvenimas pasikeitė į grąžiąją ir gerąją pusę. Dabar esu laiminga ir kupina energijos. Tikrai vertėjo atsikratyti antsvorio...“

Neringa, pati nuėjusi gana vingiuotą ir netrumpą lieknėjimo kelią, teigia, kad svarbiausias dalykas atsikratant antsvorio yra valia. Jos prireikia tiek ribojant maistą, tiek sportuojant. Mergina neatmeta ir vaistų teikiamų galimybių, tačiau pasiryžus tokiam žingsniui - būtina kreiptis į. Vartoti neregistruotus, turguje pardavinėjamus preparatus - ne tik neatsakinga. Tai labai pavojinga sveikatai.