Nuo 2016 m. nacionalinei ekipai vadovavusį Mantą Šernių pakeitęs R.Grigas pristatė naują rinktinės trenerių štabą.

Jame – pažįstami veidai: R.Grigui talkins buvusi žinoma moterų Eurolygos krepšininkė Sandra Linkevičienė, dirbanti Vilniaus "Kibirkšties" klube, ir klaipėdietis Vilius Stanišauskas, prieš porą metų atvedęs Lietuvos merginų (iki 16 metų) rinktinę iki Europos čempionato sidabro.

Pasitelktas ir vienas žinomiausių moterų krepšinio specialistų Algirdas Paulauskas, tapsiantis rinktinės vadovu.

"Mano siekis buvo ne kažką išdraskyti, o visus suburti ir siekti bendrų tikslų. Konsultavausi su žaidėjomis, kurie treneriai joms būtų priimtiniausi, kurie galėtų padėti rinktinei šiuo momentu. Jos pasirinko šį variantą. Manau, kad šis jaunystės ir patirties lydinys atves prie gero rezultato", – vylėsi R.Grigas.

Konsultavausi su žaidėjomis, kurie treneriai joms būtų priimtiniausi, kurie galėtų padėti rinktinei šiuo momentu. Jos pasirinko šį variantą.

Geras rezultatas lietuvėms būtų kelialapis į 2023 m. Europos čempionato finalinį etapą, kurio jos nepasiekia jau tris ciklus – nuo pat 2015-ųjų.

Rinktinė kvalifikacines B grupės varžybas pradės lapkričio 11 d. akistata su suomėmis, o 14 d. lietuves egzaminuos prancūzės. Vėliau lauks ir viešnagė į Ukrainą.

Bilietus į Senojo žemyno pirmenybes iškovos dešimt grupių nugalėtojų ir keturios geriausios antrą vietą užėmusios komandos. Jeigu čempionato šeimininkės Slovėnija ir Izraelis pateks tarp keturiolikos pajėgiausių rinktinių, kelialapį į pirmenybes gaus ir penkta bei šešta geriausios antrosios vietos ekipos.

Pasak R.Grigo, rinktinės žaidimo pokyčiams jis neturės daug laiko, tad stengsis atlikti tikslines korekcijas.

"Mūsų tikslas – pasiekti finalinį etapą, bet prasibrauti į jį yra žymiai sunkiau, nei ten žaisti. Krepšininkės taip pat ištroškusios pergalių. Jos sako, kad pačios kartais jau netikėjo, kad gali išeiti į didelį turnyrą. Bandysime tai keisti. Svarbu sukurti gerą komandos mikroklimatą. Svarbiausia, kad merginos tikėtų tuo, ką daro", – pabrėžė vairininkas.

– Rimantai, kaip pasikeitė jūsų dienotvarkė tapus rinktinės treneriu? – "Kauno diena" paklausė R.Grigo.

– Pasikeitė stipriai, tapo kur kas intensyvesnė. Kadangi laiko pasiruošti  turėsiu mažai, iškart ėmiausi analizuoti rinktinės kandidates, ieškosiu, ką dar iš jų galima išspausti. Turiu peržiūrėti ir artimiausią komandos rezervą. Laukia ir varžovių analizė. Be to, dar nesu baigęs darbų Ukrainoje, kur treniruoju jų šešiolikmečius, besirengiančius kitąmet vyksiančiam Europos čempionatui. Ukrainiečiai labai prašo, kad likčiau, o aš jau norėčiau išeiti. Reikės ieškoti kompromiso.

– Kada į darbą kibs krepšininkės?

– Rinksimės lapkričio 7-ąją, bet kai kurios kandidatės gal dar nespės, tad atvyks kitądien. Atrankos varžyboms skirtos atkarpos trumpos, nespėjame susižaisti, o juk lietuviškas krepšinis stiprus komandiniu žaidimu, tarpusavio supratimu. Kai ilgą laiką klubuose žaidi pagal visai kitokią strategiją, labai sunku vėl trumpam susibūrus kartu staiga imti pūsti į vieną dūdą. Vis dėlto yra būdų tai palengvinti.

Karjera: A.Paulauskas buvo 1997-aisiais Europos čempione tapusios Lietuvos moterų krepšinio rinktinės stratego V.Gedvilo, dabar – LKF prezidento, asistentas. Evaldo Šemioto nuotr.

– Ar visos geriausios žaidėjos galės padėti rinktinei?

– Dar ne su visomis kalbėjau, bet tikiuosi, kad bus visos. Pavyzdžiui, Marina Solopova, kurios patirtis gali praversti. Rinktinei reikia tokių žaidėjų, kurioms lemiamais rungtynių momentais nedrebėtų rankos.

Dabar man tenka būti ir diplomatu, ir psichologu, bet taip ir turėtų būti.

– 31-ų M.Solopova rinktinei neatstovauja nuo pat 2017-ųjų, kai ją paliko po konflikto su buvusiu treneriu. Ar ilgai reikėjo ją įtikinėti sugrįžti?

– Manau, kad ji net laukė skambučio. Buvęs treneris į ją gal žiūrėjo vienaip, aš noriu ją pamatyti savo akimis. Ne paslaptis, kad tarp jų buvo negatyvumo. Tačiau Lietuvoje nėra tiek daug krepšininkių, kad jomis švaistytumės. Rinktinei turi atstovauti šiandien stipriausios žaidėjos, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Pamenu, panaši situacija buvo man atėjus į Baltarusijos rinktinę, kai ji išgyveno kartų kaitą. Tuomet krūvį teko prisiimti mažiau žaidusioms krepšininkėms, kurios vis tiek turėjo pasiekti rezultatą ir jį pasiekė (2015 m. Europos čempionate užėmė 5-ą vietą – aut. past.).

Legionierė: į nacionalinę rinktinę vėl kviečiama M.Solopova (su kamuoliu) pastaruosius kelis sezonus žaidė Čekijoje, Rumunijoje, Prancūzijoje. "Facebook" nuotr.

– Ar, be M.Solopovos, dar buvo krepšininkių, kurias norėtumėte sugrąžinti į rinktinę?

– Bent viena yra, bet gavome signalą, kad gal ji (36-erių aukštaūgė Eglė Šulčiūtė – aut. past.) išvis baigė rungtyniauti. Sužaidė labai gerą sezoną Italijoje ir buvo vilties, kad patyrusią žaidėją prikalbinsime. Tačiau ji į skambučius neatsakė. Bandysiu dar kartą. Dabar man tenka būti ir diplomatu, ir psichologu, bet taip ir turėtų būti.

– Kovoje dėl kelialapio į Europos čempionato finalo turnyrą laukia sudėtinga grupė. Gal jau peržvelgėte varžovių stovyklas?

– Prancūzijos rinktinė – elito komanda, viena stipriausių Europoje. Daug šios šalies klubų žaidžia Eurolygoje, kituose taurių turnyruose, nacionalinė lyga taip pat labai solidi. Prancūzai visuomet turi aukšto lygio trenerius. Bus sunku rasti jų silpnų vietų. Ukrainos rinktinė turi aiškią lyderę Aliną Jagupovą. Ši 185 cm puolėja (viena naudingiausių praeito sezono Eurolygos žaidėjų – aut. past.) yra nepaprastai galinga, universali, gali įmesti iš toli, gali prasiveržti, perduoti kamuolį. Tarsi moterų Luka Dončičius. Tik dar atletiškesnė. Jai talkina gero lygio partnerės. Suomijos rinktinė propaguoja tipinį skandinavišką krepšinį, kuriame daug aktyvios gynybos, bėgimo. Žodžiu, grupė tikrai ne iš lengvųjų, bet aš tikiu mūsų galimybėmis. Jei tikėsime visi, galime nuversti kalnus.