Antrą kartą mūsų šalyje surengtą neįprasto žaidimo – aklųjų stalo teniso – tarptautinį turnyrą laimėjusios Lietuvos rinktinės žaidėjai ir treneriai puoselėja viltis ateityje išmėginti jėgas ir parolimpinėse žaidynėse.

Laimėjo šešis mačus

Lietuvos 1-oji aklųjų stalo teniso (arba šoudauno – angl. showdown) komanda, kuriai atstovavo Oreta Strazdauskaitė, Paulius Kalvelis, Rimvydas Jankauskas ir Gluosnė Norkutė, laimėjo visas šešias dvikovas.

Mūsiškiai 31:22 įveikė jungtinę Prancūzijos ir Olandijos ekipą, 32:22 – Italiją, 32:17 – Latviją, 31:3 – Lietuvos 2-ąją rinktinę, 31:20 – Lenkijos 1-ąją komandą ir 31:28 – Lenkijos 2-ąją ekipą.

Antrąją vietą užėmė prancūzų-olandų rinktinė, trečiąją – Lenkijos 1-osios komandos žaidėjai. Lietuvos 2-oji ekipa buvo septinta.

Šis turnyras yra įrašytas į oficialų Tarptautinės aklųjų sporto federacijos (IBSA) varžybų kalendorių.

Variklis – entuziazmas

„Meistriškumas kyla, tad vylėmės prizinės vietos, tačiau pirmosios nesitikėjome“, – teigė Lietuvos aklųjų sporto federacijos (LASF) prezidentas Linas Balsys.

– Prezidente, kokią vietą mūsų šalies neįgaliųjų sporte užima aklųjų stalo tenisas? – paklausėme LASF vadovo.

– Į Lietuvą šis žaidimas atkeliavo gerokai vėliau nei į kitas Europos šalis, tačiau pas mus jau vyksta komandų čempionatai, dalyvaujame tarptautiniuose turnyruose. Išmėginome jėgas ir Europos čempionate, kuriame tarp vyrų 8-ąją vietą užėmė P.Kalvelis. Neįgaliųjų sportas kol kas yra paremtas mėgėjišku principu, todėl visi žaidėjai turi nuolatinį darbą, tenisas jiems lyg pomėgis. Treneriai už savo darbą atlygio negauna. Visi sportininkai, atstovaujantys Lietuvos 1-ajai rinktinei, yra individualiai gerai pasirengę. Kitąmet planuojame rengti asmeninius aklųjų stalo teniso moterų ir vyrų čempionatus.

Aklųjų riedulio šešėlyje

Lietuvos aklųjų stalo teniso rinktinės treneris Vygantas Mockūnas papasakojo, kad raketes pjūkleliu sumeistrauja pats, bet viliasi, kad, aklųjų stalo tenisui įsitvirtinus parolimpinių žaidynių programoje, aprūpinimas šio žaidimo įranga pagerės.

"Aklųjų sporto centre vyksta visavertės ir reguliarios treniruotės, tačiau mokyklas užbaigę sportininkai nebesitreniruoja. Būtent treniruočių ir žaidimo patirties stoką įvardyčiau pagrindinėmis 2-osios rinktinės prasto pasirodymo priežastimis.

Šis žaidimas išsiskiria tuo, kad aklieji jį gali žaisti be pagalbininko. Reakciją galima išsiugdyti, nors tai – juodas darbas. Aklųjų stalo tenisas pas mus kol kas yra aklųjų riedulio šešėlyje, bet azartiškumu nė kiek nenusileidžia.

Stokojame inventoriaus. Namuose pats meistrauju raketes. Vienas stalas kainuoja 1500 litų. Treniruočių bazėje turime atsarginį, tačiau jis tinkamas tik apšilimui, neatitinka šiuolaikinių standartų. Tris stalus turi šiauliečiai, sportuoti galima Kaune, Klaipėdoje", – dalijosi mintimis treneris.