Paskutinės rungtynių sekundės "Neptūno" vyriausiąjį trenerį į žaidimą įtraukė tikrąja prasme. Rytis Vaišvila, nusviedęs švarką ant atsarginių žaidėjų suolo ir nejučia įžengęs į aikštę, mintimis kartu su auklėtiniais spaudė varžovų krepšininkus, o iš ramaus ir oficialiu kostiumu vilkinčio stratego liko tik prisiminimai.

37-erių R.Vaišvila – vienas tų trenerių, kurie, regis, dar vakar patys veržėsi pro varžovų gynybos bastionus, o šiandien jau turi prisiimti atsakomybę už auklėtinių rezultatus. Nuo naujo sezono Lietuvos ir Nacionalinės krepšinio lygų (LKL ir NKL) čempionatų komandoms vadovauti taip pat ryžosi "Neptūno" stratego bendraamžiai Nerijus Zabarauskas ir Dainius Miliūnas. Visi jie ir buvę bendražygiai: N.Zabarauskas geriausių laikų "Atlete" žaidė su R.Vaišvila, vėliau Plungės "Olimpe" – ir su D.Miliūnu.

Neišvengė jausmų permainų

"Neptūno" komandai vadovauti pradėjęs Atlantos olimpinių žaidynių prizininkas R.Vaišvila pajuto didelį skirtumą, ką vilkėti – sportinį ar išeiginį kostiumą.

"Treneriu būti sunkiau nei žaidėju, – įsitikinęs trenerio krikštą "Naftos-Uni-Laivitės" ekipoje gavęs, o po metų LKL komandai vadovauti ryžęsis R.Vaišvila. – Tai tikriausiai patvirtins visi trenerio kelią pasirinkę sportininkai."

Vilniaus "Sakalus" į aukštumas siekiantis pakelti Nerijus Zabarauskas teigė, kad pirmi metai, kai iš žaidėjo tapo treneriu, buvo išskirtiniai.

"Iš darbų vykdytojo tapau darbų užsakovu, – veiklos skirtumo pavyzdį pateikė Jonavoje gimęs ir gimtajame mieste aktyvią sportininko karjerą baigęs N.Zabarauskas. – Tai – skirtingi dalykai, skirtinga atsakomybė ir reikėjo laiko prie to priprasti. Esu patenkintas, kad dirbu treneriu. To siekiau. Iškeliami uždaviniai skatina trenerį tobulėti."

Stratego duoną Klaipėdos "Naftos-Uni-Laivitėje" pradėjęs krimsti buvęs garsios Plungės "Olimpo" komandos puolėjas Dainius Miliūnas jau spėjo išgyventi įvairių jausmų.

"Vienaip jaučiausi, kai pradėjau dirbti treneriu, – kalbėjo 202 cm ūgio strategas. – Kitaip, kai žaidėme ikisezonines rungtynes. Trečiaip, kai atėjo oficialių varžybų metas. Dar kitaip – dabar, kai matyti pirmieji darbo rezultatai. Malonu, kad jie neblogi, todėl esu pakilios nuotaikos."

Vargo keliai dėl kostiumo

Ne tik gyvenimo būdą teko keisti vyrams. Ir aprangą. Pagal nuostatus treneriai per varžybas privalo dėvėti kostiumus. R.Vaišvila ir D.Miliūnas per rungtynes komandoms mieliau vadovautų vilkėdami sportiniais kostiumais.

"Prie išeiginių kostiumų šiaip taip pripratome. Bent gerai, kad neprivaloma ryšėti kaklaraiščių", – lyg susitarę džiaugėsi treneriai.

"Baigiu priprasti prie nuostatų reikalavimo, – atsiduso R.Vaišvila. – Vis dėlto sportiniai drabužiai – patogesni, labiau įprasti."

Aukštaūgiam D.Miliūnui kostiumas buvo tapęs didžiuliu galvos skausmu, teko aplankyti nemažai parduotuvių, kol išėjo nešinas pirkiniu.

"Prieš atvykdamas į Klaipėdą neturėjau kostiumo, – prisipažino iš Plungės į uostamiestį važinėjantis treneris. – Kadangi mano ūgis – daugiau kaip du metrai, drabužių prekeiviams esu nestandartinis žmogus. Reikia nemažai laiko praleisti parduotuvėse, kol randi sau tinkamų drabužių. Ieškodamas kostiumo apsilankiau labai daug prekybos vietų – nerasdavau tinkamo dydžio. Kai viename centre aptikau, vis tiek prie kostiumo rankas turėjo prikišti siuvėjas."

D.Miliūnas juokėsi, kad daugelis pažįstamų iš Plungės sunkiai įsivaizduoja jį vilkintį kostiumu ir vien dėl to reginio nori atvažiuoti į jo vadovaujamos komandos rungtynes.
Užtat N.Zabarauskas keisdamas drabužius streso nepatyrė.

"Krepšinio varžybos – šventė žiūrovams, sportininkams ir treneriams, – tvirtino jis. – Kostiumas suteikia vadovui oficialumo, kartu išreiškiama pagarba krepšiniui, kurį myli daug Lietuvos žmonių."

Neatitolsta nuo žaidėjų

Jauniems treneriams neretai tenka susidurti su panašaus amžiaus krepšininkais, žaidžiančiais jų komandose, todėl jiems gerai suprantami visi jų rūpesčiai ir tykančios pagundos. Bendravimo pobūdį tenka dažniausiai keisti tuomet, kai strategai yra žaidę su dabartiniais auklėtiniais kartu.

"Mano santykiai su žaidėjais geri, – tvirtino D.Miliūnas. – Nesu diktatorius. Be to, tarp manęs ir žaidėjų juntamas amžiaus skirtumas. Bandau būti per treniruotes ir varžybas griežtas, tačiau laisvalaikiu pasišneku su žaidėjais kaip draugas."

"Žaidėjams daugiau esu draugas nei treneris, tačiau iki tam tikros ribos, – atstumą bandė nubrėžti R.Vaišvila. – Bet apskritai stengiuosi išlaikyti atvirus draugiškus santykius."

Treneriams, kurie po rungtynių troškulį numalšindavo alaus bokalu, šiandien tenka būti kitoje barikadų pusėje – už tą pačią pagundą turėtų bausti savo krepšininkus. Tačiau krepšinio strategai iš to nedaro dramos.

"Kai buvau jaunas, visko būdavo, – neslėpė D.Miliūnas. – Kuo toliau, tuo labiau tampi protingesnis, o vėliau ir aiškiai pastebi, kad sportinio režimo nesilaikymas smukdo fizinę formą. Tinkamu laiku išgerti alaus bokalą nėra tragedija. Tačiau netoleruosiu tokio elgesio, jeigu sužinosiu, kad žaidėjas kėlė bokalą prieš varžybas ar varžybų išvakarėse."
Vis dėlto per kelis darbo mėnesius jis dar negirdėjo, kad vienur ar kitur "Naftos-Uni-Laivitės" krepšininkai audringai švęstų pergalę.

Kolegai pritarė ir "Neptūno" treneris.

"Alaus išgeria beveik visi sportininkai, – juokaudamas tvirtino R.Vaišvila. – Negaliu teigti, kad mano žaidėjai – šventieji. Svarbu, kad jie alų vartotų "su galva".

Kova dėl pripažinimo

Naujokams tenka išsikovoti savo vardą ir pripažinimą tarp seniau dirbančių trenerių, tarp labiau patyrusių ir daugiau pasiekusių kolegų.

N.Zabarauskas įsitikinęs, kad  kitų trenerių pagarbą reikia užsitarnauti.

"Kad gerai žaidei, dar nereiškia, jog tapsi geru treneriu, – įsitikinęs "Sakalų" strategas. – Gerą vardą reikia pelnyti darbu, rezultatais."

Pradėjęs dirbti treneriu, R.Vaišvila nepastebėjo pašaipių žvilgsnių.

"Nepajaučiau, kad bent vienas treneris būtų žvelgęs į mane šnairomis, – šypsojosi olimpinių žaidynių prizininkas. – Beveik visi kolegos – buvę žaidėjai, todėl jaučiuosi savas tarp savų."

"Visų Nacionalinės lygos trenerių nepažįstu, gal tik pusę, – prisipažino D.Miliūnas. – Su mažiau pažįstamais prieš rungtynes tik pasisveikinu, po jų – atsisveikinu, o kuriuos daugiau pažįstu – ilgiau pašneku. Malonu, kai treneriai pasveikina pradėjus eiti naujas pareigas."

Plungiškis tvirtino, kad nesutiko vyresnių ar seniau dirbančių kolegų, kurie į jį žiūrėtų tarsi iš aukšto. Tačiau klaipėdiečių ekipos strategas nekantriai laukia dvikovos su Palangos "Nagliu-Adakriu", kuriam vadovauja Genadijus Glikmanas.

"Bus įdomu ir keista susitikti su pirmuoju treneriu, jau įgijus kitą statusą", – gruodžio 5-osios rungtynių laukia D.Miliūnas.

Noras žaisti – dar gyvas

37-erių strategai dažnai mintimis auklėtiniams padeda kovoti. O D.Miliūnas ir R.Vaišvila, ištikus bėdai, pasiryžę netgi išbėgti į aikštę.

"Dar yra išlikęs gana didelis noras žaisti, – neslėpė D.Miliūnas. – Manau, tai jausiu ilgai, o akys išbėgti į aikštę norės visą laiką. Treniruotėse parungtyniauju su auklėtiniais ir nelabai atsilieku. Bėdai spaudžiant reikėtų pusės mėnesio, kad įgyčiau formą ir galėčiau padėti komandai."

Treneris tvirtino, kad vyresni žaidėjai turi savo kozirių – daugiau praktikos: "Prieš šoklesnius ir greitesnius varžovus daugiau žaidi galva nei kojomis."

R.Vaišvila kartais nesupranta, kaip jo auklėtiniai gali klysti elementariausiose situacijose.

"Atrodo, išbėgčiau ir atlikčiau vieną ar kitą veiksmą be problemų, – per rungtynes gana dažnai ši mintis aplanko "Neptūno" trenerį. – Jei būtų būtinybė padėti "Neptūnui", manau, reikėtų bent tris mėnesius intensyviai rengtis, kad įgyčiau sportinę formą."
Truputį kitaip apie sugrįžimą į didįjį krepšinį kalbėjo N.Zabarauskas.

"Atrodo, kad galėčiau žaisti. Tačiau pagaunu save, jog tai tik mintys. Kasmet krepšinis tampa vis dinamiškesnis – greitesnis, veržlesnis, šoklesnis. Todėl neturiu iliuzijų žaisti Lietuvos krepšinio lygoje, – buvo atviras Vilniuje dirbantis ekskrepšininkas N.Zabarauskas. – Užtenka to, kad žaidžiu senjorų varžybose Lietuvoje ir užsienyje."
Kai auklėtiniui nesiseka, tai reikia ne vien patarti, bet per treniruotes ir parodyti vieną ar kitą elementą. Vakarykščiai krepšininkai R.Vaišvila, N.Zabarauskas ir D.Miliūnas kol kas tai gali padaryti labai tiksliai. Ir tai yra viena žaviausių jo darbo pusių.