Šachmatų čempionas: už antrą vietą sveikinti nereikia

Daugkartinis Lietuvos šachmatų čempionas, 67-erių kaunietis Algimantas Butnorius energija pranoksta kai kuriuos jaunesniuosius kolegas: savo trofėjų kolekciją papildęs trečiuoju Europos senjorų pirmenybių medaliu, jis neatsisako ir legionieriaus karjeros.

Portugalijos mieste Porte surengtame 14-ajame Europos šachmatų veteranų čempionate A.Butnorius iškovojo sidabrą.

Tokios pat prabos apdovanojimus kaunietis parvežė į Lietuvą ir 2007-aisiais bei 2009-aisiais. Be to, prieš septynerius metus A.Butnorius tapo pasaulio senjorų čempionu.

Porte veteranų iki 65-erių metų ir vyresnių grupės "greitųjų" ("rapid") šachmatų varžybose lietuvis surinko 7 taškus iš 9 galimų. Sėkmingiau pasirodė tik čempiono titulą gynęs rumunas Mihajus Suba – 8 tšk. Trečią vietą bendroje įskaitoje užėmė legendinė gruzinė, šešiskart pasaulio čempionė Nona Gaprindašvili – 6,5 tšk.

– Varžybos vyko pagal visą šiuolaikinę programą: iš pradžių – 9 ratų klasikinių šachmatų turnyras, po to – dviejų dienų "greitieji" ir pabaigtuvėms – vienos dienos "žaibas" ("blitz"). Tai gali sudaryti daugiakovės įspūdį, tačiau žaidėjo rezultatai nebuvo sumuojami. Tad Porte įvyko trys savarankiški čempionatai, – sakė "Kauno dienai" A.Butnorius.

– Ar esate patenkintas rezultatais? – paklausėme Europos vicečempiono.

– Iš dalies. "Klasikos" turnyre likau tik septintas, o turėjau visas galimybes tapti čempionu – tereikėjo paskutiniame rate nugalėti savo varžovą iš Nyderlandų. Jau buvau pasiekęs perspektyvią padėtį, tačiau pristigau jėgų. Matyt, jų pritrūko todėl, kad šešias dienas iš eilės vijausi lyderius po to, kai antrą ratą man įraitė pralaimėjimą, nes laiku neatvykau į varžybas. Tačiau apie pakeistą tvarkaraštį niekas neįspėjo, todėl nukentėjau ne vien aš. Buvo ir daugiau nemalonių epizodų. Iškovojęs pergalę ir grįžęs į viešbutį, nustėrau internete pamatęs, kad man įrašytos lygiosios. Tekinas grįžau į žaidimo salę, puoliau prie teisėjo. O jis man: "Einu pietauti..." Trečiasis anekdotas – iš "rapido" turnyro. Rengiausi žaisti su garsiuoju Izraelio didmeistriu Marku Ceitlinu. Jau sėdėjome prie lentos, pripuolęs teisėjas įjungė laikrodžius, žaibiškai atlikome pirmuosius ėjimus, tačiau salėje nugriaudėjo komanda stabdyti žaidimą. Pasirodo, kad šiek tiek vėluodamas atvyko vyresnysis arbitras, tad jis iš naujo paskelbė varžybų pradžią. Su M.Ceitlinu džentelmeniškai sutarėme pakartoti tuos pačius ėjimus... Kova buvo ilga, įtempta, aš laimėjau, ir tai buvo lemtinga pergalė siekiant prizinės vietos.\

– Tarp čempionato dalyvių buvo dar viena lietuvė – Margarita Baliūnienė, tačiau ji atstovavo Danijai. Kodėl?

– Margarita, buvusi Kauno "Margirio" klubo žaidėja, danų dėmesį atkreipė 2012-aisiais Kaune vykusiame Europos senjorų čempionate ir galiausiai persikėlė į šią šalį. Porte po varžybų prie taurės vyno jos draugas Stynas man netikėtai sako: "Už antrą vietą sveikinti nereikia... Jis pacitavo legendinio danų didmeistrio Bento Larseno žodžius. Tai – tikro optimisto principas. Tikiuosi, kad šiemet dar bus šansas čempioniškiems aplodismentams – spalio pabaigoje Graikijoje vyks pasaulio senjorų čempionatas.

– Į Portą buvo užsukęs buvęs pasaulio čempionas Garis Kasparovas. Su juo susitikote ir jūs. Apie ką kalbėjotės?

– G.Kasparovas rengiasi Tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) prezidento rinkimams, kurie vyks šiemet vasarą Norvegijoje. Prisiminėme mūsų dvikovas 1978-aisiais ir 1979-aisiais. Eksčempionas turi puikią atmintį. Beje, 2009-aisiais G.Kasparovas treniravo ir dabartinį pasaulio čempioną norvegą Magnusą Carlseną.

– Kaip jūs vertinate M.Carlseno galimybes šiemet lapkritį apginti titulą?

– Tai, kad Viswanathanas Anandas laimėjo pretendentų turnyrą ir antrą kartą kausis su M.Carlsenu – tam tikras Indijos šachmatininko stebuklas. Mano nuomone, jaunojo norvego šansai – 70 prieš 30. M.Carlsenas – neeilinis talentas, plieninės psichikos vyras, jis žaisti šachmatais sėda absoliučiai atsiribojęs nuo bet kokių emocijų. Pavyzdžiui, G.Kasparovas buvo kitoks, trykšdavo azartu, tačiau ir jo žaidimo kokybė – kitokia. Kita vertus, įdomu, kiek M.Carlsenas išsilaikys viršūnėje?

– Jūs – pirmasis ir kol kas vienintelis lietuvis, jau trečią sezoną atstovausiantis pajėgiausiam Monako šachmatų klubui. Iš kur semiatės jėgų?

– Monako klubas dalyvauja ir Prancūzijos 1-osios nacionalinės lygos čempionate, ir Europos šachmatų taurių turnyruose. Į jį patekau, jo vadovo žodžiais, per stebuklą. Prieš dvejus metus rudenį, viešėdamas pas vyresniąją dukterį tarp Monte Karlo ir Nicos įsikūrusiame Bualjo sur Mer miestelyje, paprašiau žento, kad padėtų surasti kokį nors šachmatų klubą. Prisiskambino, pasakė mano ELO reitingą. Po penkių minučių buvau komandos žaidėjų sąraše, po valandos mane oficialiai įregistravo Prancūzijos lygos varžyboms. O stebuklas tas, kad tai buvo padaryta paskutinę registracijos formalumams skirtą minutę. Monte Karle kas antri metai vyksta mažųjų Europos valstybių komandų turnyrai, tokių nykštukų kontinente – 11. Pagal FIDE taisykles, tokiems šachmatų legionieriams, kaip ir aš, nebūtina keisti pilietybės. Be to, Viduržemio jūros klimatas – geriausi vitaminai mano sveikatai.

– Šiemet Lietuvoje numatytas pirmasis FIDE pasaulio veteranų komandų čempionatas. Ar dalyvausite jame?

– Tikiuosi dar sužaisti nacionalinėje rinktinėje. Manau, kad tai būtų puiki proga padėti tašką – nei per anksti, nei per vėlai. Juolab kad yra galimybė suburti svajonių komandą iš keturių didmeistrių – Eduardo Rozentalio, Aloyzo Kveinio, Vidmanto Mališausko ir, viliuosi, manęs. Laimėjus medalius, tai būtų puikus epilogas.