Olimpiniai lūkesčiai: tikisi gausios komandos

Iššūkiai – skirtingi

NSA susitikimus su strateginių sporto šakų federacijomis ir organizacijomis vainikavo diskusija Druskininkuose.

Ikiolimpinės atrankos situaciją ir iššūkius, artėjant Paryžiaus žaidynėms, taip pat aptarė Švietimo mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), NSA, Lietuvos sporto centro (LSC), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atstovai.

„Šis susitikimas – trečias šiemečių rezultatų aptarimas. Pasidžiaugėme iškovotais olimpiniais kelialapiais, išgirdome problemas, su kuriomis susiduria sporto šakų federacijos. Jų iššūkiai – skirtingi, dauguma pabrėžė išaugusią konkurenciją ir aukštus atrankos kriterijus. Pokalbius tęsime 2024-ųjų vasarį, o artimiausiu metu planuojame susitikti su Lietuvos paralimpiniu komitetu ir negalią turinčių asmenų sporto federacijomis“, – teigė NSA vadovas M. Špokas.

Kitąmet galimybių iškovoti olimpinius kelialapius turės apie 60 mūsų šalies sportininkų.

Kol kas – tik 19

Šiuo metu teisę dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse jau užsitikrinę 19 Lietuvos sportininkų.

Daugiausia irklavimo atstovų – šeši, taip pat penki baidarininkai, keturi plaukikai, du lengvaatlečiai, viena penkiakovininkė ir viena breiko šokėja.

Po du kvalifikacinius normatyvus yra įvykdę plaukikai Danas Rapšys (200 m ir 400 m laisvuoju stiliumi) ir Kotryna Teterevkova (100 m ir 200 m krūtine).

Pagal šalies strateginių sporto šakų pateiktus duomenis, kitąmet galimybių iškovoti olimpinius kelialapius turės apie 60 sportininkų.

Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvavo 42 Lietuvos sportininkai, Rio de Žaneire – 67, Londone – 62. Daugiausia mūsų šalies atletų varžėsi Pekino olimpinėse žaidynėse – 71.

Įvardijo problemas

Dažniausios sporto šakų federacijų ir organizacijų įvardytos problemos – medicinos ir mokslo specialistų trūkumas, netinkamos sąlygos treniruotis Lietuvoje, sudėtinga trenerių paieška ir jų įdarbinimo procesas, naujo sportinio inventoriaus trūkumas, brangus sportininkų, negaunančių valstybės stipendijų, išlaikymas.

„Esame prie olimpinio ciklo finišo, bet dar žiūrime, ką galime patobulinti. Vis dėlto didelių pokyčių prieš pat žaidynes daryti negalime, turime užtikrinti stabilumą. Viena iš jau patvirtintų pagalbos priemonių sporto šakų federacijoms – galimybė įsigyti sportinį inventorių, kuriuo reikės startuoti olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse. Darbus pradeda aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo sistemos tobulinimo darbo grupė, kurios indėlis ir pateikti pasiūlymai bus svarbūs ilgalaikei perspektyvai“, – sakė ŠMSM viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė.