Kas nustebino Konfederacijų taurėje? (nuomonė)

Sekmadienį Brazilijos futbolo pasididžiavime, „Maracana“ stadione, nusileido FIFA Konfederacijų taurės turnyro uždanga. Ir ką galiu pasakyti? Jis tikrai paneigė mano pirminę nuomonę, kad į šias varžybas komandos žiūri atmestinai – tai ką pamatėme, buvo labai patrauklu akiai.

Aštuonios stipriausios įvairių žemynų rinktinės atvyko į Pietų Ameriką, tam, kad įrodytų savo galimybes ir apgintų garbę. Ir, iš tiesų, joms pavyko. Netgi tas pats Taitis, beviltiškai pralaimėjęs visus mačus, kovėsi iki galo. Niekas čia netaupė jėgų ir tai pasimatė galutiniuose rezultatuose.

Brazilijos įtikinamas žaidimas ir talentai

Kaip žinia, turnyro šeimininkai nepatyrė nė vieno pralaimėjimo ir finale įtikinamai nugalėjo pačius Europos ir pasaulio čempionus, Ispanijos rinktinę 3:0. Sunku paneigti, kad brazilai buvo neverti nugalėtojų karūnos.

Jau nuo pirmojo mačo „Estadio Nacional“ stadione, kai „Selecao“ nugalėjo Japonijos rinktinę 3:0, galėjome įsitikinti, kad Luizo Felipe Scolari auklėtiniai rimtai žiūrėjo į šį turnyrą.

Visų pirma, Brazilijos stūmiamoji jėga buvo Neymaras, kuris po turnyro ir mažai apsišvietusiems turėtų kažką reikšti. Nuo kito sezono „Barcelona“ klubo marškinėlius vilkėsiantis puolėjas savajame krašte dažnai laimėdavo dvikovas ir prieš tokius patyrusius vilkus kaip Ignazio Abate ar Maxi Pereira, kol galų gale maudė ir tą patį Alvaro Arbeloa, kuriam finalo rungtynės buvo vienos prasčiausių.

Dar vienas faktorius – Fredas. Jau ketvirtus metus „Fluminense“ komandos spalvas ginantis puolėjas parodė visam pasauliui, kad jis vertas ir aukštesnio lygio. Jis turnyrą užbaigė su penkiais įvarčiais – kartu su Fernando Torresu jie buvo rezultatyviausi Konfederacijų taurės žaidėjai.

AFP/Scanpix nuotr.

Kad būtų aiškiau, kodėl jie buvo pagrindiniai pergalių faktoriai, galime pažymėti, jog jie tiesiogiai sudalyvavo 57 procentų brazilų įvarčių kūrime. Fredas pelnė penkis įvarčius ir atliko vieną rezultatyvų perdavimą, o Neymaras varžovų vartininką nuginklavo keturis kartus, bei dukart atidavė rezultatyvų perdavimą.

Ir dar. Po keitimo du kartus pasirodęs Bernardas taip pat nesugadino vaizdo aikštėje. 20 metų atakuojantis saugas jau arti susitarimo su „Porto“ komanda, o jo žaidimas tik paspartina šį procesą.

Tą pati galima pasakyti ir apie Paulinho. Nesikartosiu kokiam Lietuvos klube jis žaidė, nes tai jau žinoma iki gyvo kaulo. Bet jo galimybės aiškiai išryškino tai, kad L.F.Scolari jam suteikė kiek kitokias pareigas. Jo įprastinė pozicija – atakuojantis saugas. Vis dėlto, turnyre jis atliko didesnį vaidmenį žaisdamas atraminio saugo vietoje, ir tai nesumenkino jo etiketės. Jis pelnė du įvarčius ir atliko rezultatyvų perdavimą. Beje, jis jau susitarė dėl persikėlimo į Londono „Tottenham“.

Brazilai tiesiog puikiai pasinaudojo namų pranašumu, o jų žaidimas nepaliko abėjingų. Ir tai suteikia vilčių, kad kitąmet mes šią jauną komandą galime išvysti triumfuojančią jau pasaulio čempionato finaliniame etape. Nors nepamiršti yra tokie kaip Fernandinho, Ronaldinho ar Leandro Damiao (kuris greičiausiai ir grįš), tačiau šiandien šie vyrukai turės pasivyti ką tik aukštą kartelę užsikėlusius kitus komandos draugus.

Nublankusi Ispanijos nugalėtojų aura

Galbūt ir drąsiai pasakyta, bet mes puikiai pamatėme visas žaizdas ir svarbiausiame varžybų mače Marakanoje. „La Roja“ galbūt ir žavėjo turnyro pradžioje, kur sunkiai galėjome įžvelgti kažkokių trūkumų, tačiau vėliau vaizdas pasikeitė.

Grupių etape ispanai nei Urugvajui, nei Nigerijai, ir tuo labiau Taičiui neleido žaisti savo žaidimo. Taip, primetė savąjį, kur dominavo savo kamuolio kontrole, greičiu ir aštriu žaidimu puolime. 15 įvarčių ir vos vienas praleistas (įsimintinas Luiso Suarezo baudos smūgis). Tai pagirtina.

Visgi, jau pusfinalyje, bent jau man susvyravo įsitikinimas, kad ši komanda yra stipriausia turnyre. Pripažinti reikia tai, kad didžiąją rungtynių dalį jie buvo užgožti energingo Italijos komandos žaidimo. Derėtų pridurti, kad pastariesiems tiesiog pritrūkdavo sėkmės, kad persvertų rezultatą.

Tiesa, Ispanija atsigavo per pratęsimą ir išlygino santykį, bei iniciatyva iš varžovų rankų išslydo. Tačiau, šaltesnius nervus jie išlaikė per vienuolikos metrų baudinių loteriją. Ten po didžiulės dramos, tokios kur jau ir pats Vicente Del Bosque sėdėjo ant suolo ir tikėjosi geriausio, Jesusas Navaso smūgis leido atsikvėpti savo rinktinės fanams ir štabui. Bent kelioms dienoms.

AFP/Scanpix nuotr.

Bet. Bet finale, kad ir kaip ten būtų, iniciatyvą ispanai turėjo tik trumpomis atkarpomis. Fredo ankstyvas įvartis buvo šaltas dušas, tačiau pakankamai gerai į jį varžovai nesureagavo. Galbūt kėlinio gale Pedro ir būtų išlyginęs rezultatą, kas būtų pakėlę komandos moralę, jei ne Davidas Luizas – „Chelsea“ gynėjas pasiaukojančiai išmušė kamuolį jau nuo vartų linijos ir taip tik dar labiau įkvėpė pasitikėjimo patiems šeimininkams.

Antrajame kėlinyje Ispanija turėjo šansų ir sušvelninti jau trijų įvarčių skirtumą ir padaryti „epic comebacką“, tačiau Sergio Ramoso šūvis į viršutines „Maracana“ tribūnas, bei Gerardo Pique raudona kortelė viską sužlugdė.

Išvadą galime daryti tokią, kad ispanai labai sunkiai tvarkėsi su problemomis gynyboje. Abiejuose mačuose. Šlubavo dešinysis kraštas, kuriame tvarkėsi A.Arbeloa, bei centro gynėjai, kurie atitinkamose situacijose paprasčiausiai išmušti kamuolių į priekį. Tai tikrai neatleistina tokio rango varžybose. Trūko daugiau kūrybingumo ir iš saugų linijos, kuri turėjo maitinti kamuoliais kraštus bei F.Torresą.

O gal jie nuvertino savo oponentą? Galų gale V.Del Bosque reiktų dažniau rotuoti savo sudėtį, kuri tikrai nebus amžina. Tai turėtų būti didelė pamoka ateičiai.

Japonija ir Nigerija

Nekalbant apie savo garbę apgynusius Urugvajaus ir Italijos futbolininkus, galime pažymėti ir šias dvi aukščiau paminėtas rinktines, kurioms, deja, bet nepavyko peržengti grupių etapo barjero.

Iš tikrųjų, Japonijos žaidime jau galime matyti užuomazgų, kad jie gali kovoti su bet kuo. Jie nuolat patenka į pasaulio čempionato pagrindinius etapus, tačiau išskysta, kai tenka susidurti su kitų žemynų grandais.

Didžiausia bėda, kurią aš įžvelgiau jų žaidime, tai bedantis puolimas. Jie turi pakankamai kūrybingą grupę saugų linijoje, kuriai diriguoja Shinji Kagawa ir Yasushito Endo. Bet turnyre jie dažnai suklupdavo, tada, kai reikėjo realizuoti sukurtas progas. Daugelis tai pavadintų „sėkmės trūkumu“. Ne, čia tiesiog nesimatė didesnio Ryoichi Maedos indelio puolime, kur dažnai tekdavo nusivilti ir situacijose vienas prieš vieną. Tad japonams reikia aukštos klasės puolėjo.

AFP/Scanpix nuotr.

Kalbant apie Nigeriją, jų emocinis nusiteikimas pranoko patį jų kokybės lygį. Jie pralaimėjo ispanams, kurie dominavo daugiau nei pusę rungtynių. Pralaimėjo ir Urugvajui – čia galime ir sustoti. Afrikiečiai čia neatrodė prastesni už Pietų Amerikos čempionus, tačiau verta pažymėti tai, kad jiems trūko daugiau tokių žaidėjų kaipJohnas Obi Mikelis.

Pastarasis dirigavo komandos žaidimui iš centro saugų linijos ir dažnai nevengdavo prisijungti prie atakų, iš kurių vienoje jis ir pelnė įvartį. Nigerija žaidė formacija 4-2-3-1 ir atrodo ji puikiai veiktų, jei ne užkardos puolime, kur pritrūko efektyvumo. Nors su šia formacija jie sužavėjo visus Afrikos Nacijų taurės turnyre, šį kartą jiems atiteko ne patys parankiausi oponnetai. Na, išskyrus ambicingąją Taičio komandą. Stephane'o Keshi rinktinei dar reikia daug dirbti, ši juodadarbių rinktinė gali parodyti ir daugiau.

Protestai

Konfederacijų taurės turnyras akivaizdžiai buvo aptemdytas užkulisiuose vykusių peripetijų. Brazilijos miestuose žmonės išėjo į gatves protestuoti dėl blogos socialinės padėties šalyje, bei milžiniškas išlaidas, skiriamas tokiems turnyrams kaip praėjęs taurės turnyras, bei ateinantys pasaulio čempionatas ir Olimpinės varžybos.

Taip, atrodo, kad tokia didžiulė ir tiek gyventojų turinti šalis apsiėmė per daug. Penki metai tai visai mažas laiko tarpas ir per jį ta padėtis gali pablogėti dar labiau. Nesuskaičiuojami tūkstančiai žmonių išėjo į gatves ir kalbama, kad Italijos rinktinė net svarstė palikti Pietų Ameriką, pasitraukti iš turnyro.

Tačiau FIFA prezidentui Seppui Blatteriui atrodo nė motais visa protestų virtinė, ir jis prieš finalą pristatė... kitų metų pasaulio čempionato šampaną „Taittinger“, kuris Brazilijos parduotuvėse kainuoja daugiau nei 260 litų. Savo ruožtu prezidentas viską grindžia tuo, kad viskas yra tik į gerą, ir tai pasimatys PČ 2014 metų rezultate.

Kad ir kaip ten būtų, tai nedaro prestižo nei pačiai Brazilijai, nei turnyrui, nei FIFA organizacijai.

Faktai ir kitka

Iš viso įmušta 68 įvarčiai (vid. 4.25 įvarčių per rungtynes)

Daugiausiai įvarčių turnyre įmušė Ispanijos rinktinė – 15.

Mažiausiai įvarčių turnyre įmušė Taičio rinktinė – 1.

Daugiausiai „sausų“ vartų išlaikė Ispanijos ir Brazilijos rinktinės – 3.

Hat-trickus įmušė keturi žaidėjai – Nnamdi Oduamadi (Nigerija), Fernando Torresas (Ispanija), Daivdas Villa (Ispanija), Abelis Hernandezas (Urugvajus).

Vyriausias įvarčio autorius – Diego Forlanas (34 metai, 1 mėnesis, 1 diena)

Jauniausias įvarčio autorius – Neymaras (21 metai, 4 mėnesiai, 13 dienų)



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių