Prisiminus 2008-2009-ųjų sezoną Vilniaus „Lietuvos ryto“ gerbėjus užplūsta nostalgija. It pasakoje gyvenę vilniečiai tuomet susižėrė visus įmanomus titulus Europoje ir vietiniuose frontuose. Sostinės klubas du metus iš eilės puikavosi Lietuvos krepšinio lygos (LKL) karūna.

Su pagrindiniu pergalių kalviu Rimu Kurtinaičiu sutarties nepanorę pratęsti klubo vadovai vėliau pripažino savo klaidą, tačiau buvo per vėlu: „Lietuvos rytas“ prieš 10 dienų baigę trečiąjį savo sezoną. Trečiąjį iš eilės be titulų.

Apie nepavydėtiną šalies vicečempionų situaciją, pagrindines problemas Lietuvos krepšinyje ir trenerio karjerą savaitraštis „Vilniaus diena“ kalbėjosi su sąmojingų frazių niekada nešykštinčiu ir žodžių į vatą nevyniojančiu dabartiniu Maskvos srities „Chimki“ treneriu R. Kurtinaičiu.

Besikeičiantis formatas

- Ketvirtadienį startuojate VTB Vieningosios lygos ketvirtfinalio serijoje. Ar Rygos VEF jums yra pavojingas varžovas?, - pradėjome pokalbį su strategu.

- Į latvių klubą žvelgiame labai rimtai. Prisiminkime, Ramūno Butauto auklėtiniai puikiai žaidė Europos taurėje ir buvo verta būti tarp keturių stipriausių turnyro komandų. Manau, savo juodą darbą padarė ir dviprasmiški arbitrų sprendimai. Be to, rudenį VEF‘as nukovė „Žalgirį“, kurio tuo metu niekas negalėjo sustabdyti Eurolygoje.

- Šį sezoną Vieningoje lygoje lemiamo etapo kovos vyks iki 3 pergalių. Eurolyga pusfinaliuose ir finaluose šios idėjos griežtai atsisako. Kokia sistema priimtinesnė?

- Nuo VTB lygos įkūrimo įvyko daug pokyčių. Iš taurės formato varžybų tai tapo žymiai stambesnis projektas, prilygstantis nacionalinių lygų pirmenybėms. Nuo kito sezono Rusijos lygos neliks, VTB taps atviras šalies čempionatas. Lygos prezidentą Sergejų Vatutiną su raudonarmiečiais sieja šilti santykiai. Man sunku spręsti, ar nauja sistema yra geresnė. Galbūt ilgos serijos suteiks daugiau teigiamų emocijų žiūrovams. Lygos formatas gali pasikeisti kasmet. Patys matėte, ką su CSKA padarė „Olympiakos“ Eurolygos pusfinalyje. Serijoje iki trijų pergalių maskviečiai yra praktiškai yra neįveikiami. Eurolygos finalo ketverto sistema tokioms komandoms kaip CSKA ar „Barcelona“ yra nenaudinga.

Vietinių čempionatų žaizdos

- Pakalbėkime apie Lietuvos krepšinio lygą. LKL sezonas baigiasi per anksti, sutinkate?

- Tai yra kažkokia nesąmonė. Reikia keisti absoliučiai visą dabartinę vadovybę. Naujovių turi būti ieškoma kasmet. Privalu sudominti žiūrovą. Galiausiai turime nuspręsti – vykdome Lietuvos pirmenybes ar ne. Ką daryti vaikams, kurie praktiškai nemato „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ akistatų? Šiemet grandai tarpusavyje kovėsi 6 kartus. Ankstesniais metais tokių rungtynių būdavo 11-12. Tokie mačai yra būtini ir yra naudingi visoms pusėms. Tai rodo pilnos „Siemens“ ir „Žalgirio“ arenos.

- Kokią išeitį siūlytumėte šiai sudėtingai situacijai?

- Tai yra rimtas darbas, negalima visko nuspręsti per 5 minutes, o po to visus metus atostogauti, ką dabar daro lygos vadovai. Šiuo metu į organizacinį darbą nesikišu, visą savo energiją atiduodu trenerio darbui. Pažiūrėkime į Ispanijos čempionatą. Ten jokie lyderiai nenurodinėja kas ką turi daryti – jokių taisyklių pakeitimų žaidimo viduryje, tvarkaraščių kaitaliojimų. Reikia priimti tokius įstatus, kad klubai negalėtų lankstyti vadovų stuburų kada panorėję.

Gerosios patirties galima pasisemti iš kadaise egzistavusios Šiaurės Europos krepšinio lygos. Tuomet Šarūnas Marčiulionis kvietėsi marketingo specialistus iš NBA – nuodugniai analizavo šalių rinkas ir tik turėdamas aiškų vaizdą imdavosi konkrečių veiksmų. Tai davė vaisių – lyga sėkmingai egzistavo iki tol, kol tam tikri FIBA sprendimai jos nesugriovė.

Pažvelkite į visiškai bereikšmę Baltijos krepšinio lygą (BBL). Joje žaidžia antraeilės komandos. Pradžioje lygoje rungtyniavo tikras Baltijos šalių elitas, kur visos kovos buvo tikrai įdomios. Jeigu niekas nesikeis ši lyga neturi jokios ateities.

- Sporto mokyklos kasmet išaugina perspektyviais vadinamų jaunųjų talentų. Tačiau LKL netrūksta vidutinybių iš užsienio rinkų. Kodėl taip yra?

- Klubiniame krepšinyje kiekviena komandos vadovybė turi savo strategiją ir ja vadovaujasi. Man būtų geriau treniruoti lietuvius. Tarkime, Palangos klubas per pastarąjį sezoną pakeitė 12 legionierių. Jiems sumokėjo už pragyvenimą, bilietus, maistą. Kam? Kad pralaimėtų visas 20 rungtynių? Pralaimėti viską daug talento nereikia.

„Lietuvos ryto“ tragedija

- „Lietuvos ryto“ sezonas buvo labai prastas. Geresnio žaidimo viltis buvo atgijusi po Naujųjų, tačiau netrukus vilniečiai įkrito į dar gilesnę bedugnę. Visi kaltina neteisingą komplektaciją ir netinkamą legionierių atsidavimą. Ar su buvusia sudėtimi buvo galima pasiekti geresnių rezultatų?

- Šiuolaikiniame krepšinyje 50 proc. sėkmės lemia komandos komplektavimas. Nenoriu lįsti į svetimą daržą, tačiau su legionieriais buvo smarkiai prašauta. Iš kur vadovybė iškasė Miltoną Palacio ir Patricką O‘Bryantą? Jie apskritai neegzistuoja Europos krepšinio žemėlapyje. Girdime pasiteisinimus apie kuklų vilniečių biudžetą. Esu įsitikinęs – už tuos pačius pinigus buvo galima sukomplektuoti žymiai konkurencingesnę sudėtį. Manau, su buvusia komanda joks treneris nebūtų sugebėjęs pasiekti geresnių rezultatų. Žaidėjai tiesiog nebuvo pajėgūs išpildyti trenerio nurodymų.

- Kokį kelią reiktų pasirinkti formuojant kito sezono „Lietuvos ryto“ veidą?

- Reiktų orientuotis į Lietuvos krepšininkus. Puikiai žinau dabar be reikalo nuvertintų Artūro Jomanto ir Stepono Babrausko galimybes. Man vadovaujant, Simas Buterlevičius visus nurodymus idealiai vykdydavo net ir Eurolygos varžybose. Dirkas Bauermannas atsikratydamas tokiais žaidėjais kaip Dejanas Ivanovas ir P. O‘Bryantas pasielgė labai teisingai. Jeigu atvirai, su didžiausiu malonumu po sezono atleisčiau ir kelis dabartinius savo auklėtinius. Treneris iš Vokietijos tikrai išmano savo darbą. Jeigu jam bus leista pasirinkti žaidėjus vasaros turguje, kitą sezoną „Lietuvos rytas“ gali atrodyti visiškai kitaip.

Prieš ketvertą metų R. Kurtinaičio auklėtiniams negalėjo prilygti niekas

Tiki sąžiningu ir kantriu darbu

- Prieš dešimtmetį Azerbaidžane pradėjote trenerio karjerą. Per šį laikotarpį iškovoti titulai kalba už save. Buvote išsikėlęs konkrečių tikslų ar viskas klostėsi natūraliai?

- Visi gyvenime sau statome tikslus, kuriuos norime įgyvendinti. Aš tai darau tyliai. Iš esmės, esu patenkintas pasiektais rezultatais ir esame situacija. Žinoma, apmaudu, jog šiemet su „Chimki“ Eurolygoje nesugebėjome nukeliauti toliau. Turėjome neblogą šansą nuveikti šį tą ypatingo. Planų ateičiai tikrai turiu užtektinai. Viskas vyksta pagal planą.

Baigęs darbą Kūno kultūros ir sporto departamente (KKSD) sulaukiau gerų pasiūlymų treniruoti garsius klubus, tačiau norėjau save išbandyti žemesnėje lygoje. Dirbantys krepšinio srityje žino - čia reikalinga kantrybė ir nuoseklus darbas.

Man patinka į viršūnę kopti žingsnis po žingsnio. Dirbdamas Lietuvos jaunimo rinktinėje galutinai supratau, kad mano idėjos įdomios kitiems. Su „Lietuvos rytu“ laimėjome Europos taurę, du sezonus iš eilės nukovėme „Žalgirį“. Tai kol kas buvo paskutinis kartas, kai Vilnius triumfavo prieš Kauną.

Lietuvos kūno kultūros instituto (LKKI) sportinių žaidimų katedros vedėjas Stepas Butautas yra pasakęs: „Jei tikrai norite tapti gerais treneriais, turite dirbti sąžiningai ir kantriai. Jeigu tai darysite, sėkmė jus anksčiau ar vėliau tikrai aplankys“. Tuo vadovaujuosi iki šiol.

- Gegužės 15-liktą jums sukako 53-treji, tačiau laiko švęsti greičiausiai nebuvo?

- Tikrai taip. Taip jau sutampa, kad mano gimtadienis dubliuojasi su lemiamais sezono mūšiais. Po sezono turiu gražią tradiciją - sukviesti visus draugus ir paminėti šią progą. Galbūt tai pasikartos ir šio birželio pradžioje (šypsosi, - red. pastaba). Kita vertus, tai jau ne jaunystės tipo baliukai. Juk visi mes gimėme, visi kažkur išeisime, tad gimimo dienos ypatingai nesureikšminu.