- Mantas Stankevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šešiametis čiuožykloje prieina prie buvusio ledo ritulininko Dariaus Kasparaičio ir klausia: „Ar jūs Kasparaitis?“ „Taip“, – atsako Lietuvos ledo ritulio legenda, o vaikas duria pirštu į šalia kabančią nuotrauką: „Visai nepanašus.“ „Čia aš jaunystėje“, – nostalgiškai pažvelgęs į nuotrauką ant sienos atsidūsta olimpinis čempionas.
Tai ne anekdotas ir neišgalvotas pasakojimas. Tai įvyko pirmadienio popietę prieš specialiai „Geležinio vilko“ ledo ritulio mokyklos auklėtiniams suorganizuotą treniruotę, per kurią savo paslaptimis su jaunimu dalijosi 14 sezonų stipriausioje planetos lygoje NHL praleidęs D.Kasparaitis ir buvęs jo bei Dainiaus Zubraus treneris Aleksejus Nikiforovas.
– Kaip jaučiatės būtent Vilniuje sutikęs savo pirmąjį trenerį A.Nikiforovą? – žurnalistai paklausė D.Kasparaičio.
– Prisiminiau vaikystę. Treneris visiškai nepasikeitė. Tik atsimenu, kaip jis mus kankindavo treniruotėse. Malonu, kad jis nepasikeitė. Pavyzdžiui, aš vaikystėje ir tuo metu, kai žaidžiau NHL, mąsčiau skirtingai, o jis mąsto taip pat. Džiugu, kad jis treniruoja vaikus pagal savo seną sistemą.
– Ar ilgam atvykote į Lietuvą?
– Tiesą pasakius, į Lietuvą su vaikais atvykstu dažnai. Gyvenu Švedijoje, todėl, kai ten lyja, atvažiuojame į Lietuvą (šypsosi). Šįkart čia atvažiavau pabūti su tėvais.
– Ar čiuožinėjant su vaikais nekyla noro pačiam imtis trenerio darbo?
– Treniruoti vaikus – labai įdomu, nes juos mokai, rodai, kaip reikia dirbti. Su suaugusiaisiais viskas šiek tiek kitaip. Niekada nejaučiau nenoro treniruoti. Visada esu už. Tiesiog reikia tam būti pasiruošusiam. Vis dar sunkiai taikausi su mintimi, kad aš jau baigiau profesionalaus ledo ritulininko karjerą.
– Koks ledo ritulio vaidmuo dabar jūsų gyvenime?
– Tai geri atsiminimai. Manau, man jis daug davė kaip sportininkui. Tačiau nespėjau suaugti kaip žmogus. Gyvenimą dabar bandau pažinti būdamas tėvu, nes nėra kur bėgti. Gyvenu kaip normalus žmogus: turiu kasdienių rūpesčių ir džiaugsmų. Nėra treniruočių, rungtynių ir noro pasislėpti nuo viso pasaulio. Žaidžiu ledo ritulį ir dabar. To, matyt, niekada nepamiršiu. Man patinka žaisti su draugais ar su mėgėjais, nes tarp jų aš vis dar esu geriausias žaidėjas (juokiasi). Gal tai ir egoistiškas mano požiūris, bet mane tai džiugina. Nepamirškime, kad ledo ritulys – pati geriausia sporto šaka. Čiuoždamas valandą suprakaituoju tiek, kiek nesugebu tris valandas bėgdamas.
– Šiais metais kitas lietuvis D.Zubrus buvo per žingsnį nuo NHL čempiono titulo.
– Labai gaila, kad jo komandai nepavyko laimėti Stenlio taurės. Būtų bent vienas lietuvis ją rankose palaikęs, bet Dainius dar jaunas ir šansų turės. Porą metų nesu su juo bendravęs. Turime šeimas, be to, kaip ir minėjau, ledo ritulys – tarsi visai kita planeta. Ten kiti draugai, kitos užduotys. Nenoriu jam lįsti akis, trukdyti dienotvarkės.
– Dabar svarbiausios jūsų pareigos – tėvas?
– Taip, manau, tai pačios sunkiausios pareigos. Visi keturi dabar yra atvažiavę su manimi į Lietuvą. Sunku, reikia turėti kantrybės su vaikais. Tai nelengvas darbas.
– Nemažai kalbų buvo apie Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidento pareigas.
– Dar nežinau atsakymo į šį klausimą. Einant tokias pareigas privalu gyventi toje šalyje, o aš kol kas nežinau, kur gyvensiu ateityje. Švedija ar Amerika? Tai kaip aš galėčiau eiti šias pareigas? Padėti aš visada esu pasiruošęs. Jeigu tik mane kas nors kvies, atvažiuosiu. Galiu ir rinktinei padėti. Esu tam pasiruošęs. Jeigu atvirai, nežinau, ką turi daryti federacijos prezidentas ir kuo jis gali pasitikėti. Jeigu gyvenčiau čia, viską stebėčiau, kodėl ne? Tačiau jei atvažiuosiu kartą per tris mėnesius, iš manęs naudos bus mažai. Būtų malonu, jei manęs prašytų pristatyti Lietuvą užsienyje. Dabar noriu visą dėmesį skirti savo šeimai, todėl mintys apie federacijos prezidento postą tolsta tolyn. Nenoriu lįsti ten, kur yra daug skolų, teismų. Nebijau dėl savęs, tačiau net nežinau, kokia ta federacija. Kalbėjau su federacijos generaliniu sekretoriumi. Supratau, kad žmonės, kurie dirba su ledo rituliu, patys nežino, kaip čia viskas bus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Kauno sporto apdovanojimai 2024“: nusilenkta miestą garsinusiems sportininkams ir treneriams
Septintą kartą Kaune nuaidėjo iškilminga sporto bendruomenės apdovanojimų ceremonija. Trečiadienio vakarą „Žalgirio“ arenos amfiteatre pagerbti geriausi miesto atletai, komandos, treneriai ir renginiai. Už viso gyvenimo nuopelnus pa...
-
Olimpinė vicečempionė Banevič pretenduoja laimėti prestižinį apdovanojimą
Europos olimpinių komitetų asociacija (EOC) tradiciškai renka geriausią jaunąjį Europos sportininką arba sportininkę. Tarp penkių pretendentų šįkart pateko ir breiko šokėja Dominika Banevič B-Girl Nicka, kuri Paryžiaus olimpin...
-
Iki paskutinės šaudyklos neklydęs Strolia: gaila, kad nutrūko Rūpoldingo tradicija
Iki dar vienos Rūpoldingo pasakos trūko dviejų taiklių šūvių. Šiame Vokietijos mieste trečiadienį prasidėjo penktasis 2024-2025 metų sezono pasaulio biatlono taurės etapas, kurio 20 km asmeninėse lenktynėse ilgą laiką tarp lyderi...
-
Liko vos trečdalis maršruto: per vandenyną irkluojantis Mockus metė rimtą iššūkį Gineso rekordui2
Nuo to laiko, kai pasiekė kelionės pusiaukelę, per Ramųjį vandenyną link Australijos krantų valtimi plaukiantis Aurimas Mockus savo kosminio greičio nestabdė. Ir šiuo metu jis ne tik yra kirtęs pusiaują – iki finišo Brisbano mies...
-
Geležinis sugrįžimas: Gelažninkas finišavo greičiausiųjų dešimtuke
Dešimtasis Dakaro greičio ruožas žymi du dalykus. Pirmasis – lieka vos trys Dakaro dienos, tačiau per jas atsipalaiduoti neteks. Antrasis – Dakaras keliauja į Tuščiąją ketvirtį. Čia sportininkų laukia vien kopos ir smėlis....
-
Baciuška: kažkaip nesivažiavo per tas kopas
Dešimtajame Dakaro ralio greičio ruože Rokas Baciuška finišavo 22-as. ...
-
JAV Atstovų Rūmai priėmė įstatymo projektą dėl translyčių sporte: moterų varžybose jiems ne vieta2
Respublikonų vadovaujami JAV Atstovų Rūmai antradienį priėmė įstatymo projektą, kuriuo griežtai apribojamos translyčių sportininkų galimybės dalyvauti mergaičių ir moterų sporto varžybose. ...
-
Pergalę įvertino savikritiškai1
„Savijauta – dvejopa: esu laiminga, kad laimėjau, kita vertus, padariau daug klaidų, tad pykstu ant savęs“, – sakė pirmą pergalę kovos menų elito organizacijoje UFC (Ultimate Fighting Championship) iškovojusi Ernesta Karec...
-
Sporto meistrų patarimai - ne tik apie savigyną
Virš 30 karatė kiokušin juodųjų diržų, gausų būrį Europos čempionatų nugalėtojų ir prizininkų išugdęs Kauno „Stoiko“ klubas medžioja naujas pergales ant tatamio. Tačiau ne mažiau nei profesionalių sportinink...
-
Dėl gedimo sulėtėjęs Gelažninkas: rezultatą – gali, bet medalio taip lengvai iš manęs neatims
Devintoji diena Dakare lietuvių sportininkams neapsiėjo be problemų. Šiandien technika pavedė greičiausiai tarp Lietuvos motociklininkų važiavusį Arūną Gelažninką – spaudimo neatlaikė priekinė šakė. ...