Didžiausia dovana boksininkui – ne auksas, o dukrelė

Geriausiųjų rinkimuose suaugusiųjų gretose šis titulas atiteko Europos ir pasaulio moterų bokso čempionatuose penktąją vietą užėmusiai tauragiškei Ivetai Lešinskytei, o jaunimo grupėje triumfavo Europos jaunimo čempionate auksą iškovojusi panevėžietė Gabrielė Stonkutė. Geriausią rezultatą suaugusiųjų vyrų grupėje pasiekė T.Tamašauskas. Jis Jekaterinburge vykusiame pasaulio vyrų bokso čempionate užėmė 9 vietą, o Lietuvos čempionate iškovojo eilinį – šeštąjį čempiono titulą ir taip pat sulaukė specialios Bokso federacijos padėkos.

"Mūsų merginos tarptautinėje arenoje pasiekė geresnių rezultatų, tad ir jų pergalės rinkimuose yra dėsningos. Tikiuosi, kad vyrai padarys išvadas ir kitais metais įrodys, kad irgi yra verti apdovanojimų. Man asmeniškai šis sezonas buvo vienas iš geresnių, bet ne pats geriausias. 2013 m. pasaulio čempionate aš taip pat užėmiau 9 vietą, bet tada dar ir universiadoje iškovojau bronzą. Šiais metais į kolekciją pridėjau šeštą Lietuvos čempiono titulą, tačiau ryškiausiu įvykiu tapo rugpjūčio mėnesį gimusi dukra. Galiu tvirtai sakyti, kad bent jau asmeninio gyvenimo prasme metai buvo puikūs", – "Kauno dienai" sakė T.Tamašauskas.

Nors sezono uždanga Lietuvos bokso pasaulyje nusileido vos prieš kelias savaites, bet ilgai ilsėtis T.Tamašauskas neketina. Jau kitų metų kovą jo laukia bene svarbiausias sezono iššūkis – atrankos į 2020 m. Tokijo olimpines žaidynes turnyras.

"Olimpinėse žaidynėse mano svorio kategorijoje varžysis 16 boksininkų. Kadangi šiais metais pasaulio čempionate patekau tarp 16 geriausių planetos boksininkų, tad savo šansus praverti olimpines duris vertinu optimistiškai", – konstatavo T.Tamašauskas.

– Kokia bus olimpinės atrankos sistema?

– Vyks du bokso turnyrai. Kovo mėnesį Londone varžysis tik europiečiai, o kelialapius gaus keturi geriausiai pasirodę kiekvienos svorio kategorijos boksininkai. Gegužę Paryžiuje dalyvaus boksininkai iš viso pasaulio, o kelialapius iškovos trys geriausi iš svorio kategorijos. Tai reiškia, kad tame turnyre patekimas į pusfinalį vietos olimpinėse žaidynėse negarantuos, dar teks kovoti ir dėl trečios vietos. Vis dėlto, Paryžiuje jau nebus pačių pajėgiausių boksininkų, tad šansai išplėšti kelialapį turėtų būti didesni. Aišku, nebūčiau prieš vietą olimpiadoje užsitikrinti ir pirmuoju bandymu.

– Prieš 2016 m. Rio de Žaneiro olimpines žaidynes taip pat dalyvavote atrankos varžybose, bet į žaidynes nepatekote. Ko tada pritrūko?

– Pergalių. Bent dviejų. Pamenu, tada turnyras vyko Turkijoje, pirmą kovą laimėjau ir reikėjo laimėti dar dvi. Bet nepavyko. Po tų varžybų labai rimtai galvojau apie karjeros pabaigą, pusmetį nesiboksavau, tik šiek tiek palaikiau sportinę formą. Bet galiausiai nusprendžiau nepasiduoti ir toliau siekti savo olimpinės svajonės.

Didžiausias pokytis – sukaupta patirtis.

– Kas pasikeitė per pastaruosius kelerius metus?

– Didžiausias pokytis – sukaupta patirtis. Vis dėlto, per tuos ketverius metus teko ne kartą kopti į ringą, dalyvavau Europos ir pasaulio čempionatuose, įvairiuose turnyruose. Prieš kelerius metus dar galėjau save vadinti jaunu boksininku, o dabar esu prie vyresnių. Ta patirtis ir yra didžiausias mano pranašumas prieš jaunesnius varžovus. Dar viena permaina tapo darbas su treneriu Vitalijumi Vasiljevu. Anksčiau aš treniruodavausi vienas, o dabar turiu žmogų, kuris su manimi dirba kiekvieną dieną, padeda man treniruotėse, analizuoja klaidas, stebi bendras tendencijas, varžovų pasirodymus. Apmaudu tik, kad Vitalijus su manimi dirba be jokio atlygio, o dažnai dar ir pats turi susimokėti už galimybę padėti man varžybose.

Beje, su V.Vasiljevu už savo pinigus Kalvarijos gatvėje suremontavome patalpas, įrengėme rūbines, pastatėme modernų bokso ringą, apsirūpinome naujausiais treniruokliais. Į naujas patalpas persikėlėme tik šių metų pradžioje, bet per tuos kelis mėnesius bokso klubo "Cityboxing" klubo narių gretos stipriai išsiplėtė. Šiuo metu bokso treniruotes lanko apie 500 žmonių, iš jų – apie 200 vaikų. Su jais dirba šeši treneriai, padedu ir aš pats.

– Kokia šiuo metu yra bokso padėtis Lietuvoje?

– Nors lankančių bokso treniruotes netrūksta, bet aukšto meistriškumo boksininkų dabartinė sistema parengia vis mažiau. Bent jau Vilniuje su aukšto meistriškumo boksininkais turime gan aiškią problemą, vis labiau atsiliekame nuo Kauno ir kitų miestų. Ir ne tik pagal Lietuvos čempionatuose iškovojamus medalius, bet ir pagal bendrą dalyvių skaičių. Man asmeniškai sunkumų kyla dėl sparingo partnerių. Vilniuje neturiu su kuo boksuotis, nėra lygiaverčių varžovų su kuriais galėčiau išmėginti skirtingas kovos taktikas. Šiuo metu geriausi Lietuvos boksininkai telkiasi Kaune, galima sakyti, kad ten įkurtas savotiškas Lietuvos bokso rinktinės centras. Aš manau, kad sprendimą galėtų pasiūlyti klubinės bokso kultūros ugdymas. Jei kiekviename mieste būtų bent po vieną ar kelis bokso klubus, su visa reikiama struktūra – vaikų ir jaunuolių grupėmis bei aukšto lygio suaugusiais boksininkais, augtų konkurencija visoje Lietuvoje.

– Lietuvos laiku ankstyvą sekmadienio rytą (apie 5 val.) Niujorke lietuvis Egidijus Kavaliauskas stos į vieną svarbiausių kovų šalies bokso istorijoje. Kaip vertinate jo galimybes iškovoti WBO pusvidutinio svorio kategorijos čempiono diržą?

– Žinau, kad lažybų kontoros ryškiu šios dvikovos favoritu laiko Egidijaus varžovą amerikietį Terence‘ą Crawfordą. Bet aš tikiu, kad Egidijus gali laimėti prieš bet ką. Kai jis dar boksavosi Lietuvoje teko kartu dalyvauti įvairiuose turnyruose, mačiau ne vieną jo kovą ir tikrai neturiu nė menkiausios abejonės dėl jo lygio ir sugebėjimų. Tiesa, kovojančio profesionalų ringe aš jo dar nemačiau, bet būtent šią akistatą su T.Crawfordu planuoju stebėti gyvai. Manau, kad tai bus labai įdomus reginys ir labai noriu, kad jį vainikuotų istorinė Egidijaus pergalė.