S. Paltanavičius: nesidžiaukime per greitai pasitraukiančiu vandeniu

Lietuvoje – pavasaris. Pagaliau toks, kokio laukėme, kokio tikėjomės. Bet kokias abejones išsklaido kylantys augalai, besiskleidžiantys žiedai ir namo sugrįžti skubantys paukščiai. Taigi koks jis, šių metų pavasaris, esantis jau antroje savo pusėje?

Atrodo, kad dabar juo esame pagaliau patenkinti. Juk šiluma, kurios laukėme, vis ima ir paglosto. Sula, kurios pasiilgome, jau kapsi į molinuką ąsotėlį. Varnėnai prie mūsų iškelto inkilo gieda. Tiesa, Šiaurės Lietuvoje dar kartą patirtas išbandymas potvyniu paliks ir ne tokių malonių prisiminimų. Beje, vandens dar sulauksime ir kitur, kai jis pradės plaukti iš miškų, raistų.

Tačiau Nemuno deltoje šį pavasarį potvynio beveik nėra. Kitos Nemuno baseino upės taip pat atrodo tik pavasariškai veržlios, vandeningos, bet potvyniais negrasina. Iš tikrųjų atgimimas gamtoje prasideda tik dabar, todėl negalime džiaugtis per greitai pasitraukiančiu vandeniu, išgaruojančiomis, išdžiūstančiomis laukų balutėmis.

Pavasario drėgmė lemia gyvybę. Ten, kur ūkininkaujama tvarkingai ir laukuose pasodintos apsauginės želdinių juostos, kaupiančios sniegą ir mažinančios nepagrįstai greitai mažėjančią drėgmę, dirvos ir pievos neskeldėja nuo sausros, augalai auga sparčiai, laukų balutės pavasarį teikia maistą daugeliui paukščių. Prie jų aptiksite ne tik didžiąsias antis, krykles ar žąsis, bet ir gerves, pempes, daugelio rūšių tilvikus.

Labiausiai tokios balutės reikalingos varliagyviams, jų nerštui. Tačiau jeigu balutės greitai išdžius, bus padaryta meškos paslauga, nes visi išneršti ikreliai žus. Varliagyviai jau keliauja neršti. Ankstyviausios pievinės varlės ikrelius išneršia vandenyje greta ledo. Jeigu varliagyvių migracijos keliuose, kurie yra labai seni, atsiranda mūsų nutiesti keliai, neišvengiama šių gyvūnų žūtis. Dabar kai kur ant kelių jau randamos ratų sutraiškytos varlės. Gaila, kad taip įvyksta, kad žūva gyvūnai. Kai kurios saugomos teritorijos įrengia varliagyviams tvoreles prie kelių, tačiau jas įrengti gali ir visi. Tiesiog reikia geros valios ir noro padėti.

Kiekvieną pavasarį kalbame ir primename – nedeginkite žolės. Tai niekam nereikalinga, taip sunaikinama daugybė gyvūnų, nukenčia augalai, sudega ant žemės pabirusios jų sėklos. Nedarykite to patys, perspėkite ir kitus, praneškite apie padegėjus – taip išsaugosite gamtą ir švarų pavasario orą.