Prezidentė Dalia Grybauskaitė sustabdė buvusio generalinio prokuroro Algimanto Valantino kilimą karjeros laiptais. Ji nusprendė jo neskirti į Vilniaus apygardos teismo teisėjo vietą.

Kaip informavo Prezidentės spaudos tarnyba, susitikusi su vienuolika kandidatų į Vilniaus apygardos teismo teisėjus, D.Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo kreipėsi į Teisėjų tarybą prašydama patarti šio teismo teisėjais skirti - Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Civilinio proceso katedros lektorę, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko padėjėją dr. Viliją Mikuckienę, Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėją Jadvygą Mardosevič, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėją Andrių Ignotą ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėją Artūrą Pažarskį.

Atsižvelgdama į pastaruoju metu didėjantį civilinių bylų skaičių, į laisvas Vilniaus apygardos teismo teisėjų vietas Prezidentė nusprendė skirti tris civilinės teisės ir vieną baudžiamosios teisės specialistą. Prezidentė įvertino daugelio institucijų ir komisijų jai pateiktą medžiagą ir ypatingą dėmesį skyrė pretendentų kvalifikacijai.

"Kokybišką teismų darbą gali užtikrinti tik kvalifikuoti teisėjai. Didesnis darbo stažas ne visada reiškia aukštesnę kvalifikaciją, todėl pagrindiniai reikalavimai karjeros siekiantiems teisėjams - profesionalumas, aukšta darbo kokybė, nepriekaištinga reputacija ir pagarba žmogui", - teigiama Prezidentės spaudos tarnybos pranešime.

Tik balandį Vilniaus miesto 2-ajame teisme teisėju pradėjęs dirbti A.Valantinas į šį sąrašą nepateko, nors ir buvo įrašytas pirmuoju numeriu tarp kandidatų į Vilniaus apygardos teismo teisėjo vietą.

Už ką A.Valantinas, nusipelnė tokio aukšto atrankos komisijos įvertinimo, paslaptis.

Teisėjai į aukštesnės pakopos teismus skiriami pagal aiškius kriterijus: vertinamas jų darbo stažas, pastarųjų trejų metų darbo veikla ir rodikliai, teisėjo asmeninės savybės, mokslo laipsnis, mokslinė veikla, dalyvavimas teismų savivaldos institucijų veikloje ir rengiant teisės aktų projektus, profesinės kvalifikacijos kėlimo intensyvumas, teisėjo motyvacija.

Tačiau po penkerių metų pertraukos į teisėjus grįžęs ir tik kelis mėnesius juo pradirbęs A.Valantinas, sugebėjo surinkti daug daugiau balų nei jokios pertraukos savo darbe nedarę bei nuolat tobulėję teisėjai. Iš viso jis surinko 83,8 balo iš 100 galimų.

Už teisėjo veiklos vertinimą jam skirta 33,6 balo, už darbo stažą - 11 balų, jo asmeninės savybės įvertintos 17,8 balo, o motyvacija 8,6 balo. Tiek pat A.Valantinas gavo už mokslo laipsnį ar dalyvavimą teisėjų savivaldos institucijų veikloje, nors, kaip žinoma, tapęs prokuroru, teisėjų luomą buvo apleidęs. Dar 4,2 balo buvo įvertintos A.Valantino pastangos kelti kvalifikaciją, nors to ir nebuvo.

Dirbti Vilniaus apygardos teisme iš viso pageidauja  36 teisėjai ir 4 socialinių mokslų daktarai.

Šis smūgis A.Valantinui gali būti ne pirmas jo karjeroje. Iš pareigų atleistas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausias prokuroras Stanislovas Stulpinas dabartiniam prokuratūros vadovui Dariui Valiui įteikė pareiškimą, kuriuo buvusį prokuratūros vadovą kaltina piktnaudžiavus tarnybine padėtimi bei savo veiksmais padarius žalą valstybei ir jos piliečiams.

S.Stulpino teigimu, gavęs Drąsiaus Kedžio skundus dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo A.Valantinas nieko nedarė, nors privalėjo iškart atlikti tarnybinį patikrinimą, nustatyti bylos vilkinimo priežastis, nurodyti tuoj pat užbaigti ikiteisminį tyrimą ir kaltus prokurorus patraukti drausminėn atsakomybėn.

A.Valantinas pasielgė kitaip – nesiėmė jokių veiksmų, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas, nepatraukė baudžiamojon atsakomybėn savo kurso draugo Jono Furmanavičiaus, dėjo visas pastangas, kad atsakomybės išvengtų Andrius Ūsas.

Anot buvusio prokuroro, A.Valantinas, galbūt, siekdamas apsaugoti savo kurso draugą, pasiekė atvirkštinio rezultato – dėl jo neveikimo J.Furmanavičius atsidūrė kapuose. Kaip ir Violeta Naruševičienė, kuri kartu su Laimute Stankūnaite kreipėsi į generalinį prokurorą dėl D.Kedžio grasinimų, tačiau šis nesiėmė jokių priemonių, kad užkirstų kelią tolimesniems veiksmams bei galimoms žudynėms.

Šią savaitę dar vieno skundo dėl A.Valantino veiksmų turėjo sulaukti ir Teisėjų etikos ir drausmės komisija. Vilnietis Vitalijus Keršis prašo A.Valantinui iškelti drausmės bylą.

Pasak aktyvaus D.Kedžio dukters gynėjo, šis teisėjas TV3 laidoje „Kodėl?“ buvo nufilmuotas duodantis interviu apsivilkęs teisėjo mantija, o su jį kalbinusia žurnaliste elgėsi itin arogantiškai ir išdidžiai bei akivaizdžiai žemino pašnekovą. Tokiu savo elgesiu, V.Keršio nuomone, A.Valantinas pažeidė teisėjo etiką ir jam privalo būti iškelta drausmės byla.

„Jei Teisėjų etikos ir drausmės komisijai užkliuvo tai, kad vienos televizijos žurnalistai vaikėsi po teismo pastatą N.Venckienę ir buvo pripažinta, kad filmuodamasi su teisėjos mantija, ji nusižengė etikai, tai kuo geresnis A.Valantinas? Tuo labiau, kad N.Venckienė net neatsakinėjo į klausimus, o A.Valantinas šiame pokalbyje pasirodė kaip niekada arogantiškas“, - teigia V.Keršis.