Paaiškės galutiniai Seimo rinkimų rezultatai

2012-11-04 17:56:54
BNS inf.
Teksto dydis:
Spausdinti

Paaiškės galutiniai Seimo rinkimų rezultatai Gedimino Bartuškos nuotr.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį planuoja patvirtinti galutinius Seimo rinkimų rezultatus.

Prieš juos tvirtindama VRK dar turės apsispręsti dėl Tautininkų sąjungos skundo, kuriame prašoma dėl šiurkščių pažeidimų panaikinti Seimo rinkimų rezultatus, bei patvirtinti balsų perskaičiavimo keliose apylinkėse rezultatus.

Į naująjį Seimą per eilinius rinkimus spalio 14 dieną ir antrąjį turą vienmandatėse apygardose spalio 28 dieną išrinkti 140 tautos atstovų.

Suskaičiavus balsus daugiamandatėje ir vienmandatėse apygardose, daugiausiai vietų Seime turės socialdemokratai - 38, antri liko konservatoriai, kurie turės 33 vietas, Darbo partija - 29, partija „Tvarka ir teisingumas“ - 11, Liberalų sąjūdis - 10, Lietuvos lenkų rinkimų akcija - 8, partija „Drąsos kelias“ - 7, taip pat į Seimą išrinkti trys savarankiškai išsikėlę kandidatai ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė.

Lietuvos piliečiai 70 Seimo narių renka daugiamandatėje apygardoje, 71 - vienmandatėje, tačiau po šių rinkimų viena vieta parlamente lieka tuščia. Zarasų-Visagino apygardos balsavimo rezultatai po pirmojo turo pripažinti negaliojančiais dėl pažeidimų. Čia pakartotiniai rinkimai turės būti surengti ne vėliau kaip po pusės metų.

Jau pirmajame ture į Seimą per šiuos rinkimus buvo išrinkti trys parlamentarai - Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius, Darbo partijos vicepirmininkė Virginija Baltraitienė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Leonardas Talmontas.

Po pirmojo rinkimų turo daugiamandatėje apygardoje daugiausiai balsų - 19,82 proc. - surinko Darbo partija, antri su 18,37 proc. balsų liko socialdemokratai, o treti - konservatoriai su 15,08 proc. balsų. Liberalų sąjūdis gavo 8,57 proc. balsų, Drąsos kelio partija - 7,99 proc. balsų, partija „Tvarka ir teisingumas“ - 7,31 proc. balsų, Lietuvos lenkų rinkimų akcija - 5,83 proc. balsų.

Kitos partijos neperkopė 5 proc. barjero ir daugiamandatėje apygardoje mandatų dalybose nedalyvavo.

Šiame straipsnyje: Seimas rinkimai rezultatai VRK

KOMENTUOTI

KOMENTARAI 5

NAUJAUSI KOMENTARAI

Pikasas

Sek, 2012-11-04 09:14

Signatarų pareiškimo prezidentei turinys yra gan "margokas", kaip ir labai skirtingų savo esme signatarų pasirašytas. PASIAIŠKINKIME: Signatarų klubo pirmiminkė Birutė Valionytė turėtų žinoti, kad keisti LR Konstitucijos žodžius ar jų prasmes neturi teisės netgi Konstitucinis teismas, kaip tą jis darė pirmininkaujant E.Kūriui Pilietybės įstatymo atveju. Jei minimas konkretus straipsnis, citata turi būti tiksli. B.Valionytė aiškina taip: "....mes netgi neprašome, o konstatuojame faktą, kad Seimo per rinkimus buvo iš esmės pažeistas 55 Konstitucijos straipsnis, tai yra, kad rinkimai nebuvo laisvi ir demokratiniai, todėl yra esminiai dalykai...". PRIMINSIU: CITUOJU: "LR Konstitucijos 55 straipsnis. Seimą sudaro Tautos atstovai -141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. ..." Sunku suprasti ko prašo ar neprašo iš prezidentės Dalios Grybauskaitės signataro klubo atstovai, kai B.Valionytė paaiškina: "...kalbėti apie demokratinius rinkimus nebeverta ir nėra prasmės..." Visada yra prasmė tartis, kaip užtikrinti, kad rinkimų metu nebūtų daromi įstatymų pažeidimai. Rinkėjų įtakojimas prieš balsavimą už pinigus, alkoholinius gėrimus ar kokias paslaugas buvo rimta problema ir per ankstesnius rinkimus.Gaila, kad į tai buvo nekreipiamas rimtas dėmesys. Atskiros partijos mesdavo į tokį "politinį biznį" milijonus ar net dešimtis milijonų litų neskaidrių lėšų, teisėsaugai primerkiant ar užmerkiant akis. Padarydavo vieną kitą užuominą VRK pirmiminkas Z.Vaigauskas apie tai, kad jis teturi informaciją apie gautas oficialiai deklaruotas, rinkimams išleistas lėšų sumas. Deja, nebūdavo atkreipiamas teisėsaugos dėmesys, kad įstatymu leidžiamos sumos būdavo gerokai, kartais net kelis kartus viršyjamos. Tokios Darbo partijos veiklą būtina buvo stabdyti jau po 2004 metų rinkimų ir aiškintis visas gausių lėšų panaudojimo aplinkybes. Stabdyti todėl, kad padaryti finansiniai pažeidimai buvo grubūs ir jie galėjo iš esmės paveikti rinkimų rezultatus. Gali būti , kad nuvilniję gandai, kad V.Uspaskichui vienas DP Seimo mandatas tada kainavo apie milijoną litų buvo ne be pagrindo. Tada DP gavo Seime 39 vietas, kurios vėliau "nubyrėjo" iki 23-ų. Vėlesnis teisėsaugos tyrimas nurodo dešimčių milijonų neskaidriai gautų ir panaudotų litų buvimą. Nesumokėti valstybei privalomi mokesčiai gali sudaryti tik dalį kur kas didesnių įstatymų pažeidimo. Jei tai buvo padyta sukčiaujant grupei susitarusių asmenų, tai baudžiamoji atsakomybė tampa dar didesnė. Verta analizuoti ir teisiškai įvertinti tuos atvejus, kada sukčiaujant bei papirkinėjant buvo pažeista "visuotinė, lygi, tiesioginė rinkimų teisė ir slaptas balsavimas". Nemanau, kad visumoje tai galėtų viršyti 0,1 procento visų rinkėjų balsų. Žinoma, net ir vienas nupirktas balsas yra nusikaltimas, tačiau visumoje Lietuvoje šį kartą nustatyti klastojimai didesnės įtakos rinkimų rezultatams neturėjo. Panorėjo rinkėjų didelė dalis turėti valdžioje LSSDP - DP -PTT valdžią, tai tokią ir turės 4 sekančios kadencijos metus. Galima kalbėti tik apie keturias apygardas, kur tokių atvejų užfiksuota daugiausiai. Tačiau, tik vienoje jų galėjo į antrą turą antroje pozicijoje patekti kitas kandidatas. Kitur rezultatų skirtumai buvo gerokai didesni ir galutiniai rezultatai abejonių nekėlė. Be to, niekas nebūtų leidęs Z.Vaigauskui naikinti keturių apygardų rezultatus tokiu būdu keturiais Seimo nariais sumažinant kairiojo fronto pergalę. Net neabejoju, kad VRK patvirtins Seimo rinkimų rezultatus. Dar daugiau. Galima netgi teigti, kad Lietuvoje įvyko dar vieni rinkimai, kada rinkėjai galėjo spręsti apie būsimos valdžios sudėtį. Ar tai buvo paskutiniai, pakankamai laisvi rinkimai? nežinau. Tačiau, aišku viena. Jei rinkėjai negalėtų rinktis iš plčios kandidatų pasiūlos, tai jokių papirkinėjimų nebūtų. Tad "balsuotumėm" gal vėl 99,9 procentais "už partinio ir nepartinio bloko kandidatus", kaip tą darėme sovietinės imperijos režimo metais. Ir dar. Neokomunistai labai bijo skaidrių rinkimų, todėl stengiasi kiek įmanydami juos įtsakotį net sažeisdami LR įstatymus. Šį kartą jiems pavyko nulemti rinkimų baigtį dėl krizės aplinkybių ir turint didelę įtaką žiniasklaidoje ir gal net teisėsaugoje. Tačiau baimės pas juos vis tiek būta. Ir tai taip pat demokratijos ženklas. Sunku suprasti, kodėl prie Seimo rinkimų teisėtumo klausimo signatarai priplakė ir referendumą. Tai gan skirtingi, mažai ką turintys bendro klausimai. Patariamasis referendumas padarytas panaudojant pačias blogiausias technologijas. Jam ne tik nebuvo pasiruošta, bet ir sugretinimas su Seimo rinkimais buvo tik bandymas kai kam, pasinaudojant eilinių piliečių menku išprusimu atominės energetijos srityje, pasirankioti ir partinių balsų. Jis apskritai buvo gerokai pavėluotas, tad ir referendumo klausimas bent jau turėjo skambėti maždaug taip: “Ar visuomenė sutinka atšaukti Seimo jau priimtą įstatymą ar ne?" Tai galėjo atlikti tik privalomasis referendumas, kada balsuoja už klurį nors sprendimą virš 50 pocentų rinkėjų. Patariamasis įstatymo neatšaukė, o tik pakurstė bereikalingas aistras. Tikrai ne kokiems žurnalistams, sociologams ar pan. specialybių atstovams spręsti tokį sudėtingą klausimą, kaip VAE naujo reaktoriaus statybos. Manau, kad šiuo atveju visa savo propagandine galybe ir įtakomis įsijungė Rytų imperijos “klakeriai”, kurie sugebėjo nuteikti visuomenę prieš atominį reaktorių. Bandžiau aiškintis šios srities pradmenis, tad galiu pasakyti , kad mano nuomonės vertė artima nuliui. Pažvelgiau į šį atvejį per mūsų politinę ir ekonominę situaciją ir tada pradėjo ryškėti visos šios sukeltos isterijos kontūrai, jos užsakovai ir vykdytojai. Apgailėtinas vaizdelis. Tikrai. Manau, kad atominės energetikos Lietuva tikrai neatsisakys, tik tam, kad toliau vystyti pradėtą projektą, teks įdėti daugiau darbo ir politinės valios pastangų.

XXI a. baudžiava Lietuvoje

Sek, 2012-11-04 11:44

22 metus Lietuvą skurdino, partinių gaujų suformuotos, penkiolika vyriausybių. Štai kokioje padėtyje dabar yra Lietuvos žmonės. Kai ... Anglijoje nekvalifikuotas darbininkas už minimalų valandinį atlygį gali nusipirkti šešis produktus: - pieno 1 litrą; - miltų 1 kilogramą; - cukraus 1 kilogramą; - 6 kiaušinius; - aliejaus 1 litrą; - dyzelino 1 litrą. Tai ... Lietuvoje nekvalifikuotas darbininkas už minimalų valandinį atlygį nepajėgus nupirkti dyzelino 1 litro, aliejaus 1 litro (nes brangesnis už dyzeliną su akcizais) ir iš likusių keturių aukščiau išvardintų produktų gali nusipirkti tik vieną kurį nors, nes kitiems įsigyti pinigų jau nepakanka. (Tai yra 2012 kovo mėnesio tyrimo duomenys) Tokiom nežmoniškom sąlygom Lietuvoje skursta dirbantis jaunimas ir mes su mažiausiomis darbo pajamomis, tokiom sąlygom yra priversti vargti ir mūsų tėvai pensininkai. Gyventi oriai Lietuvoje trukdo štai šios partinės gaujos, kurios sukūrė Lietuvą netinkamą žmogui gyventi: - LSDP (Lietuvos socialdemokratų partija) ir gaujos vadeiva Algirdas Butkevičius; - TS LKD (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionių demokratai) ir gaujos vadeiva Andrius Kubilius; - Partija Tvarka ir teisingumas su gaujos vadeiva Valentinu Mazuroniu; - Liberalų ir centro sąjunga su gaujos vadeiva Algiu Čapliku; - Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir gaujos vadeiva Eligijus Masiulis. Taip pat Lietuvai yra pavojingi Voldemar Tomaševski su Lietuvos lenkų rinkimine akcija, gaujos vadeiva rusas Viktor Uspaskich su darbo partija ir kiti į juos panašūs.