Mirė poetas J.Strielkūnas (papildyta 16.45 val.)

Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad eidamas septyniasdešimt antruosius metus,  mirė jos narys, poetas, vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordino kavalierius Jonas Strielkūnas.

Jonas Strielkūnas gimė 1939 m. kovo 16 d. Putauskuose (Panevėžio r.). 1957 m. baigė Vabalninko vidurinę mokyklą. Dirbo Vabalninko ir Biržų rajonų laikraščiuose. Nuo 1967 m. gyveno Vilniuje. Tais pačias metais pradėjo dirbti Literatūros ir meno redakcijoje, 1987 - 1988 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos literatūros konsultantu, 1992 m. vėl grįžo į Literatūros ir meno redakciją, nuo 1971 m. - LRS narys, ilgametis LRS valdybos narys.

Poetas Jonas Strielkūnas kūrybinį darbą pradėjo 1958 metais. Pirmasis eilėraščių rinkinys Raudoni šermukšniai išleistas 1966 m. Nuo to laiko pasirodė dvidešimt Jono Strielkūno poezijos knygų: Vėjas rugiuos (1971), Varpo kėlimas (1978), Po tylinčiom žvaigždėm (1982), Lapkričio medis (1985), Rinktinė (1986), Tas kraštas (1989), Pirmoji meilės knyga (1990), Tamsūs buvo žiedai (1990), Trečias brolis (1993), Žirgo maudymas (1995), Tamsos varpai, šviesos varpai (1998), Tik vienąsyk (1998), Einu namo (1999), Iš vieversio žemės (2001), Praėjęs amžius (2001), Naktiniai sodai (2002), Ligi dvyliktos (2003), Lyrika, I-II t. (2009).

Jonas Strielkūno kūrybinis darbas neliko nepastebėtas. 1979 m. jis tapo Valstybinės premijos laureatu. 1996 m. jam paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija. 1991 m. jis buvo vainikuotas Poezijos pavasario laurais. 1993 m. rinkinys Trečias brolis įvertintas Lietuvos Akademinio sambūrio Monrealyje Vinco Krėvės literatūrine premija, 2000 m. jam atiteko V. Tamulaičio I-oji premija, 2001 m. - Jotvingių premija už poezijos rinktinę Praėjęs amžius. 2004 m. už knygą Ligi dvyliktos poetui paskirta A. Miškinio premija. 1999 m. už kūrybinę veiklą J. Strielkūnas apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu.

Jonas Strielkūnas buvo kruopštus redaktorius ir vertėjas. Mūsų literatūros pažinčių kontekstą reikšmingai praplėtė  A. Isahakiano, A. Achmatovos, N. Nekrasovo, F. Tiutčevo, A. Feto, J. Rainio poezijos J. Strielkūno vertimai. Už poezijos vertimus iš ukrainiečių kalbos 2001 m. jam paskirta Taraso Ševčenkos fondo premija.

Jono Strielkūno poezija - tai gyva lietuvių poezijos tradicija, todėl be jo kūrybos neįmanomos nei XX a. lietuvių poezijos apžvalgos, nei mokyklų programos, nei lietuvių poezijos antologijos. K. Navako žodžiais tariant, „J. Strielkūnas yra pati lietuvių poezijos siela, jos širdis. Širdis juk iš esmės plaka labai vienodai, nuobodžiai, neatsinaujindama, tačiau joje telpa visa žmogaus gyvybė“.

“Tokio rango žmonės koks buvo Jonas Strielkūnas artimai labai mažai su kuo bičiuliaujasi, tai yra vienatvės žmonės”, - apie a.a. poetą sakė literatūrologė Viktorija Daujotytė-Pakerienė, prieš porą metų parašiusi apie jį monografiją “Gyvenimas prie turgaus”.

“Prisimenu jį, be abejo, šiltai, su didžiuliu gailesčiu, kaip labai savitą, daugelio mylimą žmogų. Kai aš sakau tuos žodžius, jaučiu lyg su manimi kartu juos kartoja labai daug žmonių, nuo Vabalninko, Panevėžio iki Vilniaus. Visi, kurie turėjo laimę pažinti, bendrauti, kalbu už daugelį ar už visus, kurie pažinojo Joną Strielkūną. Ne tik žmogų, bet ir didelį poetą, vieną iš didžiujų Lietuvos lyrikų, kuris sukūrė savitą archetipinį lyrinį eilėraščio modelį”, - kalbėjo ji.

V.Daujotytę-Pakerienę žavėjo poeto sugebėjimas suderinti kritišką požiūrį ir gilų pajautimą: “Jis buvo pilietis, kuris labai stipriai jautė Lietuvos istoriją, galėjo rašyti taip, lyg būtų pats dalyvavęs lietuvių sukilimuose. Tuo pačiu metu jis buvo toks poetas pilietis, kuris galėjo būti labai kritiškas Lietuvos keliui, daugeliui dalykų, kuriuos ji pasirinko ir rašyti kritiškus, ironiškus eilėraščius. Čia ir yra savita jo dermė, labai gilus jautimas to, kas yra Lietuva ir kartu didelis kritiškumas daugeliui dalykų”.

Literatūrologė tikisi, kad iš to, ką poetas yra parašęs ir neišleidęs, pavyks išleisti dar vieną knygą: “Jis visą laiką rašė, po naujų metų buvo jo gana didelių publikacijų žurnaluose, galima tikėti, kad eilėraščių dar vienai knygai turėtų pakakti”.

Velionis pašarvotas šv. Jonų bažnyčios koplyčioje Vilniuje. Lankymas gegužės 11 d. (antradienį) nuo 11val. iki 20 val. ir gegužės 12 d. (trečiadienį) nuo 9 val. Karstas išnešamas 13 val. Laidojamas bus Vilniuje, Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.