- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šeštadienį Vilniuje po ligos mirė eksparlamentaras, buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas 75 metų Juozapas Algirdas Katkus.
Velionio laidotuvės numatomos pirmadienį Kretingoje, BNS pranešė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė spaudai Estela Zinevičienė.
„Visas J. A. Katkaus gyvenimas – tai vientisas ir nuoseklus meilės Tėvynei liudijimas. Tremties sunkumų paženklinta vaikystė ir jaunystė užgrūdino Velionio asmenybę ir įtakojo apsisprendimą bei ryžtą aktyviai visuomeninei ir politinei veiklai, siekiant Lietuvos nepriklausomybės bei atkurtos valstybės pagrindų stiprinimo. J.A.Katkų prisiminsime kaip mokslininką, dėstytoją, išradimų ir mokslinių publikacijų autorių, kaip aktyvų Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio žmogų, dviejų kadencijų Seimo narį. Moraliniai įsitikinimai ir Tėvynės gerovė Juozapui Algirdui Katkui buvo aukščiausias interesas, kuriam jis paskyrė savo gyvenimą“, - sakoma šalies vadovės Dalios Grybauskaitės užuojautoje.
Prezidentė reiškia gilią užuojautą Velionio artimiesiems, kolegoms ir bičiuliams, visiems, pažinojusiems šį garbų žmogų.
„Iškeliavo Anapilin vienas iš ryškesnių XX amžiaus pabaigos parlamentarų ir visuomenės veikėjų, buvęs Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas, aktyvus Sąjūdžio Kaune veikėjas, vienas iš Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijos signatarų“, - teigia Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
Anot jos, tai buvo garbės ir pareigos žmogus, kuriam duotas žodis, moraliniai įsitikinimai, Tėvynės gerovė buvo aukščiau asmeninių interesų.
„Nuoširdžiai užjaučiu Velionio artimuosius, bendražygius, kolegas ir bičiulius - visus, kurie pažinojo ir vertino Juozapą Algirdą Katkų ir kuriuos prislėgė jo išėjimas Anapilin“, - užuojautoje rašo I.Degutienė.
Premjeras Andrius Kubilius taip pat priminė, kad J.A.Katkus buvo žmogus, kuris buvo prie Lietuvos Sąjūdžio, Tėvynės sąjungos ištakų. Be to, jis daug nusipelnė stiprindamas šalies nacionalinį saugumą.
J.A.Katkus gimė 1936 metais Kretingoje, 1948 metais su šeima sovietų valdžios buvo ištremtas į Irkutsko sritį, 1949 metais - į Krasnojarsko kraštą. 1957 metais jis grįžo į Lietuvą, įsidarbino Kretingos rajono Švietimo skyriaus vairuotoju kroviku, tuo pačiu mokėsi vakarinėje mokykloje.
Vilniuje eksternu išlaikęs vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus, J.A.Katkus įstojo į Kauno politechnikos institutą (dabartinį Kauno technologijos universitetą), jį baigė 1964 metais. 1971 metais baigė aspirantūrą, apgynė technikos kandidato disertaciją.
J.A.Katkus liko dirbti Kauno politechnikos institute, buvo Mašinų gamybos fakulteto asistentas, vyresnysis dėstytojas, docentas. Yra dėstęs Alžyro universitete. Jis yra 20 mokslinių išradimų ir 50 mokslinių publikacijų autorius.
1989 metais J.A.Katkus įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį. 1992-1993 metais jis buvo Lietuvos Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininkas, 1993 metais išrinktas Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) pirmininko pavaduotoju.
J.A.Katkus 1992-1996 ir 1996-2000 metais buvo Seimo nariu, 1996-2000 metais vadovavo NSGK.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sausio 13-osios išvakarėse Kaune pražydo „Neužmirštuolių pieva“5
Sekmadienio pavakarę Kaune buvo surengta tradicinė „Neužmirštuolių pievos“ akcija, skirta prisiminti tautos didvyrių ryžtą ir drąsą ginant mūsų tėvynę. Renginio metu keli šimtai kauniečių suformavo „Neužmir...
-
Sausio 13-osios įvykių liudininkai: širdelė vis dar dreba1
Sausio 13-osios išvakarėse Lietuvos laisvės gynėjai pagerbti Seime. Prie Vilniaus televizijos bokšto, Nacionalinio radijo ir televizijos pastato bei Parlamento uždegti atminimo laužai. Nuo kruvinų sausio įvykių prabėgo jau trečdalis am...
-
Sausio 13-osios minėjimas Klaipėdoje: neužmirškime savo didvyrių
Sekmadienį, sausio 12-ąją, klaipėdiečiai tradiciškai ir jautriai paminėjo Laisvės gynėjų dieną – susirinkusieji prie Sąjūdžio būstinės ir Klaipėdos savivaldybės tylos minute pagerbė 14 žuvusiųjų už laisvą Lietuvą, taip pat ...
-
Prie Vilniaus televizijos bokšto uždegtas laužas: per šimtą žmonių pagerbė Sausio 13-osios aukas
Laisvės gynėjų dienos išvakarėse prie Vilniaus televizijos bokšto suliepsnojo laužas, per šimtą žmonių susirinko pagerbti Sausio 13-osios aukų. ...
-
Ministrė pasakė, ką mano apie telefonų ribojimą mokyklose
Naujoji švietimo ministrė Raminta Popovienė sako, kad poreikį nacionaliniu mastu reglamentuoti mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose matytų tik iškilus visuotiniam poreikiui. ...
-
Geologai: Papilės piliakalnio nuošliauža toliau slenka
Lietuvos geologijos tarnybos specialistams praėjusį mėnesį apžiūrėjus Papilės I piliakalnį pastebėta, kad jo deformacijos nesustojo – aukštojoje dalyje susidariusi nuošliauža per tris mėnesius pasislinko kelis centimetrus. ...
-
Kariuomenės vadas: visiška netiesa, kad kažkas ateis ir mus apgins20
Sausio pabaigoje bus atidarytas divizijos štabas, sako kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras. ...
-
Jeglinskas neatsitraukia nuo idėjos dėl šauktinių: kažkas turi pasakyti, kad karalius – nuogas9
Nors idėją ilginti privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpį politikai bei jaunimo organizacijos sutiko skeptiškai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas kartoja – devynių mėnesių tarny...
-
Kuri ministerija susilaukė didžiausio žiniasklaidos dėmesio?
Pirmąjį naujojo Ministrų kabineto darbo mėnesį daugiausiai žiniasklaidos dėmesio sulaukė Krašto apsaugos ministerija (KAM), ji paminėta beveik 2 tūkst. kartų. ...
-
Laisvės gynėjų dieną siūloma paskelbti nedarbo diena7
Siekiant įprasminti Sausio 13-osios įvykių atminimą ir Laisvės gynėjų auką Lietuvai, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo šią dieną paskelbti nedarbo diena. ...