Lietuvai nėra pagrindo kreiptis į Liuksemburgo teismą dėl EP rezoliucijos

Lietuvai nėra pagrindo kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą dėl Europos Parlamento rezoliucijos, kuria Seimas buvo paragintas pakeisti kritikų "homofobišku" vadinamą Nepilnamečių apsaugos įstatymą, sako teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

Anot ministro, rugsėjį priimta Europos Parlamento rezoliucija turi būti traktuojama ne kaip teisinis įpareigojimas, o kaip politinė deklaracija. Ministro nuomone, nusprendusi bylinėtis Lietuva galėtų "išeiti pralaimėtoja".

R.Šimašius taip pat pabrėžė, kad politinį deklaracijos pobūdį pripažino Europos Sąjungos (ES) Pagrindinių teisių agentūra, kuri, nors ir paraginta Europos Parlamento, nusprendė įstatymo nevertinti.

Bylinėtis vadinamajame Liuksemburgo teisme Vyriausybę šią savaitę paragino Seimas, kuris 52 parlamentarų balsais atsakomojoje rezoliucijoje paragino pareikalauti, kad EP rezoliucija dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo būtų paskelbta negaliojančia.

"EP rezoliucija yra politinė deklaracija, į kurią Lietuvos Seimas taip pat gali atsakyti politine deklaracija, bet kreipimasis į teismą jau yra teisinių procedūrų pradėjimas. Europos Parlamente taip pat buvo diskusijų pradėti teisines procedūras prieš Lietuvą, bet apsiribota politine deklaracija. Jeigu Lietuva įliptų į teisinių procedūrų rėmus, bijau, kad ji išeitų pralaimėtoja, o ne laimėtoja", - sakė R.Šimašius.

Ministro teigimu, tokią poziciją patvirtina ir ES Pagrindinių teisių agentūros atsakymas Europos Parlamentui, kad ji nevertins įstatymo, nes tai nėra jos kompetencija. Antradienį priimdami atsakomąją rezoliuciją Lietuvos parlamentarai to dar nežinojo.

"Po tokio agentūros pasisakymo, kuris atitinka Lietuvos interesus, nėra jokio pagrindo kreiptis į Europos Teisingumo Teismą", - sakė R.Šimašius.

Europos Parlamentas rugsėjį priėmė rezoliuciją, kuria paragino Lietuvą persvarstyti prieštaringai vertinamą kitąmet turintį įsigalioti Nepilnamečių apsaugos įstatymą, draudžiantį vaikams skleisti informaciją, kuria "propaguojami" homoseksualūs, biseksualūs ar poligaminiai santykiai.

Seimas antradienį pareiškė, kad Europos Parlamento rezoliucija buvo "neteisėtas veiksmas dėl kompetencijos trūkumo" ir "gali tapti pavojingu precedentu, kuris sudarytų sąlygas Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai kėsintis į Europos Komisijos ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo prerogatyvas".

Priėmus įstatymą prezidentė Dalia Grybauskaitė sudarė darbo grupę jam tobulinti. Seimas po pateikimo jau yra pritaręs pataisoms, kuriomis siūloma išbraukti nuostatas, draudžiančias vaikams skleisti informaciją, "propaguojančią" homoseksualius santykius.