Valstybinė žiniasklaida: mirė buvęs Kinijos lyderis Jiang Zeminas

Buvęs Kinijos lyderis Jiang Zeminas (Dziang Dzeminas), vadovavęs šaliai transformacijų laikotarpiu nuo 9-ojo dešimtmečio pabaigos iki naujo tūkstantmečio pradžios, trečiadienį mirė, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.

Jam buvo 96 metai.

Jiang Zeminas atėjo į valdžią po Tiananmeno aikštės įvykių ir daugiausiai gyventojų turinčiai valstybei vadovavo per jos iškilimą pasaulinėje scenoje.

„Trečiadienį buvo paskelbta, kad Jian Zeminas mirė dėl leukemijos ir daugelio organų nepakankamumo Šanchajuje, 2022 metų lapkričio 30 dieną 12.13 val. (6.13 val. Lietuvos laiku), būdamas 96-erių“, – pranešė „Xinhua“.

Valstybinė žiniasklaida pranešė, kad mirus Jiang Zeminui vėliavos prie pagrindinių Kinijos komunistų partijos (KKP) ir vyriausybės pastatų Kinijoje ir visame pasaulyje bus nuleistos iki pusės stiebo.

Pasak Kinijos valstybinio transliuotojo CCTV, Jiang Zemino laidotuvių organizavimo komiteto įsakymas dėl vėliavų galioja nuo trečiadienio iki laidotuvių dienos, kuri dar nebuvo paskelbta.

Keistas technokratas, atvedęs Kiniją į aukštumas

Jiang Zeminas iš fabriko inžinieriaus tapo daugiausiai gyventojų turinčios pasaulio šalies vadovu ir prisidėjo prie to, kad Kinija dabar yra prekybos, karinė ir politinė galybė.

Kai jis pradėjo eiti pareigas 1989 metais, Kinija dar tik buvo atsargiai pradėjusi ekonominę modernizaciją stadijoje. Tarptautinėje scenoje šalis buvo parijas dėl Tiananmenio demokratinio judėjimo numalšinimo.

Kai 2003 metais Jiang Zeminas pasitraukė iš prezidento pareigų, Kinija buvo tapusi Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare, Jungtinė Karalystė buvo perdavusi Honkongą, Pekinas buvo užsitikrinęs teisę rengti 2008-ųjų vasaros olimpines žaidynes, šalis sparčiai artėjo prie supervalstybės statuso.

Analitikai teigia, kad Jiang Zeminas ir jo „Šanchajaus gaujos“ frakcija ir toliau darė įtaką komunistų politikai, be kita ko, 2012 metais išrenkant prezidentu Xi Jinpingą (Si Dzinpingą).

Tačiau manoma, kad Jiang Zemino galia silpnėjo didėjant dabartinio lyderio įtakai.

Xi Jinpingas tapo galingiausiu Kinijos politiniu veikėju nuo Mao Zedongo (Mao Dzedongo) laikų ir neseniai užsitikrino beprecedentę trečiąją Komunistų partijos lyderio kadenciją.

Jiang Zeminas, pagal išsilavinimą elektros inžinierius, savo karjeros pradžioje dirbo gamyklose. Jis neturėjo revoliucinės patirties ir prestižo kaip jo pirmtakas Deng Xiaopingas (Deng Siaopingas), paskyręs jį vadovauti naujos kartos lyderiams.

Daugelio laikytas pereinamojo laikotarpio figūra, Jiang Zeminas po Tiananmeno įvykių buvo politiškai suvaržytas.

Tačiau 1992 metais Deng Xiaopingui aplankius klestinčias pietines provincijas, Jiang Zeminas pasirodė esąs uolus savo globėjo „reformų ir atsivėrimo“, siekiant ištraukti Kinijos žmones iš skurdo, šalininkas.

„Pirmiausia neišsprendus [ekonominio išgyvenimo] problemos, būtų sunku pasiekti bet kokią kitą teisę“, – 1997 metais sakė Jiang Zeminas.

Jo premjeras Zhu Rongji (Džu Rongdzi) toliau mažino valstybės vykdomą ekonomikos kontrolę, o užsienio ryšiai, ypač su Jungtinėmis Valstijomis, reikšmingai pagerėjo.

„Norint paploti, reikia dviejų rankų“, – 2001 metais apie Kinijos ir JAV ryšius sakė Jiang Zeminas.

Keistas įvaizdis

Jiang Zeminas buvo vadinamosios trečiosios Kinijos komunistų lyderių kartos – technokratiškesnio ir profesionalesnio valdančiojo elito, susiformavusio po pirmųjų revoliucionierių – lyderis.

Žvelgiant iš šalies, pokytis buvo didžiulis.

Jiang Zeminas sugriovė griežto komunistų lyderio stereotipą – savo plačia šypsena, dideliais akiniais, kelių kalbų mokėjimu ir kartais klounišku elgesiu, įskaitant juokelius anglų kalba.

Jis mėgo muziką, grojo pianinu, buvo žinomas dėl to, kad uždainuodavo net užsienio kelionių metu. Per valstybinį vizitą Filipinuose jis užtraukė Elvio Presley (Elvio Preslio) dainą „Love Me Tender“.

Vis dėlto jo, kaip vadovo, palikimas lieka nevienareikšmis, o kritikų gausu.

Jiang Zeminas buvo kritikuojamas už tai, kad nesugebėjo išspręsti naujų problemų, kilusių dėl Kinijos ekonomikos atgimimo: išsikerojusios korupcijos ir nelygybės, aplinkos niokojimo ir valstybės sektoriaus reformų, dėl kurių buvo masiškai atleidžiami darbuotojai.

Teisių gynėjai apgailestavo dėl jo represijų prieš politinius aktyvistus ir dvasinę sektą „Falun Gong“. Daug kas piktinosi, kad jis yra nykus technokratas, veltui bandęs prilyginti savo palikimą Mao Zedongo ir Deng Xiaopingo darbams.

Atsikirsdamas į užsienio kritiką dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje, Jiang Zeminas kartą demokratinį vystymąsi prilygino Alberto Einsteino (Alberto Einšteino) reliatyvumo teorijai ir tvirtino, kad šalis judės savo tempu.

Tačiau kiti manė, kad jis buvo pernelyg susirūpinęs Vakarais.

Nepotizmas aukščiausiuose valdžios sluoksniuose taip pat tapo skaudžia problema. Jo paties sūnūs buvo kaltinami naudojęsi savo vardais, kad prasimuštų; daug kas mano, kad Jiang Mianhengas (Dziang Mianhengas) kontroliavo įtakingas kompanijas, o Jiang Miankangas (Dziang Miankangas), kaip pranešama, buvo aukšto rango kariuomenės generolas.

Kariuomenės vadas

Jiang Zeminas, kilęs iš rytinės Dziangsu provincijos, gimė 1926 metais gana pasiturinčioje šeimoje ir augo Japonijos okupacijos metais.

Dalyvavęs pogrindiniame studentų judėjime, jis 1946 metais įstojo į Komunistų partiją, Maskvoje įgijo inžinieriaus specialybę, o vėliau pasižymėjo valstybinėje pramonėje.

Padedamas įtakingų globėjų, Jiang Zeminas 1985 metais tapo Šanchajaus meru, o vėliau – miesto Komunistų partijos vadovu ir taip pateko į partijos elitą.

1989 metais, valdžios viršūnėse kilus dideliems nesutarimams dėl reakcijos į Tiananmeno įvykius ir Kinijos ekonomikos krypties, Deng Xiaopingas, atmetęs kitus aukštesnio rango kandidatus, partijos vairą skyrė kontroversijos nekėlusiam Jiang Zeminui. Pats Deng Xiaopingas tuomet liko aukščiausiuoju lyderiu.

Jiang Zeminas buvo giriamas už taikų Tiananmeno įkvėptų protestų Šanchajuje nutraukimą ir buvo pelnęs kitų svarbių titulų, įskaitant kariuomenės vado.

„Rupūžės garbintojai“

2002 metais Hu Jintao (Hu Dzintao) pakeitė Jiang Zeminą, tačiau šis dar laikėsi valdžios iki 2004 metų, kol galiausiai atsisakė Kinijos kariuomenės vadovo posto.

Jo užkulisinė įtaka užgožė Hu Jintao prezidentavimą, apribodama lyderio galias vykdyti ryžtingas politines reformas.

Pastaraisiais metais Jiang Zeminas netikėtai tapo populiariu memu tūkstantmečio ir Z kartos kinams. Jo gerbėjai save vadino „rupūžės garbintojais“ ir žavėjosi į varlę panašia jo veido išraiška bei keistomis manieromis.

2017 metų Komunistų partijos suvažiavime Xi Jinpingui sakant tris valandas užtrukusią kalbą, interneto vartotojai smaginosi, kai Jiang Zeminas akivaizdžiai snaudė, kelis kartus pažiūrėjo į laikrodį, tikrino dokumentus su didžiuliu didinamuoju stiklu.

Jiang Zeminas nedalyvavo praėjusį mėnesį įvykusio partijos suvažiavimo, kuriame Xi Jinpingas buvo paskirtas partijos vadovu beprecedentei trečiai kadencijai, atidarymo ir uždarymo ceremonijose. Dėl to buvo susirūpinta dėl galimai prastos Jiang Zemino sveikatos.

Velionis buvo vedęs Wang Yeping (Vang Jeping), su kuria susilaukė dviejų sūnų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tik

tik portretas
fon ursules fizjionomija su praziotais ziabtais rodo nervine itampa suprantant kad jai paciai teks atsakyt pries D mirciu jos marmalo priverstyniam experimentui ir rusu gasdinimas sankcijom ir tribunolu tai puolamo zveries gintis kai tribunols jai paciai ne uz kalnu ???===

ogi

ogi portretas
nu ir kas juk china moka klonus stampuot kareivukai visi kaip 1 ir be motynu nebus kam apverkt tai ko gero jie ir esa tie globalistai nes salis izoliuota absoliuciai taip kad ??????????=0

Tfu

Tfu portretas
Nebūtina apie kiekvieną dziundzeminį rašyti.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių