Uostuose tarsi tvyro baimė dėl saugumo

Šunys, valkatos, ginkluota policija

Prancūzus gerokai išgąsdino prieš trejus metus per jų uostus bandęs nusidriekti nelegalios migracijos kelias į Didžiąją Britaniją. Dėl staiga išaugusios migracijos maždaug dviejų milijonų netektį pajuto didžiausias Prancūzijos jūrų keltų uostas Kalė.

Dabar migracijos antplūdžio ties Kalė nėra, kaip ir visame Prancūzijos pajūryje. Ši šalis ėmėsi iniciatyvos ir priglaudė dešimtis tūkstančių iki jos atkeliavusių migrantų iš Afrikos regionų. Jie perkelti į atokesnes Prancūzijos vietas, toliau nuo pajūrio, kad nesiveržtų į Angliją ir nekenktų prekybiniams santykiams tarp abiejų šalių.

Anglijos ir Prancūzijos prekybos ateitis per La Manšo uostus dėl „Brexit“ ir taip nėra aiški. Prancūzai viliasi, kad Europos Sąjunga su Anglija sudarys palankią ekonominės veiklos sutartį ir prekyba nenutrūks. Bet kai kurie mažesni uosteliai, kaip Pajūrio Bulonė, „Brexit“ jau pajuto - nebeliko keltų linijų į Angliją.

Lankantis Kalė uoste neįprastai atrodė ir po konteinerių terminalą su šunimis vaikštantys pareigūnai. Galbūt šunys jame dėl narkotikų, o gal į konteinerius ar puspriekabes dar vis įlenda vienas kitas nelegalas.

Prancūzijoje valkataujančių žmonių yra. Apie tai gali daryti prielaidą netoli Paryžiaus patiltėse išvydęs šimtus surištų čiužinių. Žmonių nesimatė. Gal jie pardavinėjo suvenyrus kur nors prie Eifelio bokšto, o vakare atvyksta į patiltes?

Paryžiuje į akis krenta ir tai, kaip juodai apsirengę žmonės vidurdienį gulinėja ant grindinio prie šio miesto įžymybių. Paryžiaus katedros aikštė. Ateina automatais ginkluota policija, pakelia, panašu moterį, ir ši lėtai nusliunkina, greičiausiai prigulti į kitą vietą.

Uostus juosia spygliuotos vielos

Prancūzijoje daug kur jaučiamas tvyrantis baimės jausmas. Jis susietas ir su galimu terorizmu. Paryžiuje netgi šiukšliadėžės įrengtos atviros, kad į jas kas netyčia neįdėtų sprogstamojo užtaiso. Su šia saugumo priemone atėjo žiurkės. Jos pragriaužia atvirų šiukšliadėžių plastmasinius maišus ir kapstosi atliekose. Kaip taisyklė, jų daugiausiai knibžda žmonių labiausiai lankomose vietose.

Havro uostas - vienas iš didesnių Prancūzijoje. Kartu su upiniais Ruanu ir Paryžiumi sudarydamas junginį „Haropa“, jis antras pagal dydį Prancūzijoje. Šį, kaip ir kitus Prancūzijos uostus, juosia spygliuotos vietos, įrengtos sudėtingos patekimo į uostą sistemos.

Havro uoste senojoje uosto dalyje esančiame kruizinių laivų terminale taip pat pirmiausia akcentuojamas saugumas. Apie tai aiškino ir terminalo apsaugos viršininkas. Formuojamas įvaizdis, kad Prancūzijoje saugai skiriama daug dėmesio. Tai svarbu, nes terorizmo baimė gali greitai išbaidyti turistus.

Per šį terminalą į kruizinį laivą norintis pakliūti asmuo turi pereiti tokią pat apsaugos patikrinimo procedūra, kaip lipant į lėktuvus. Gerokai aptręšusiame kruiziniame terminale nauja ir moderni iš esmės yra tik apsaugos sistema.

Jūrų turistai plūstelėjo į Havrą  

Havro Turizmo verslo informacijos centro direktorė Valerie Conan pasakojo, kad Havre šiemet per sezoną laukiama atvykstant 140 laivų ir 420 tūkst. keleivių. Pernai buvo 129 laivai ir 397 tūkst. jūrų turistų.

Kruizinis turizmo bumas regione prasidėjo prieš kelis metus. Jis toks staigus, kad jau sunku sutalpinti visus laivus. Iki 2020 metų numatyta įrengti dar vieną kruizinių laivų terminalą. Tam, įskaitant ir krantinių modernizavimą, planuojama skirti 8 mln. eurų.

Havras yra tuose kruiziniuose maršrutuose, kurie jungia Ispaniją, pradedant nuo Malagos, Sevilijos, Portugaliją su Lisabona ir Portu, Anglijos Southemptoną, Amsterdamą ir Hamburgą. Tai ilgiausias 14 parų vadinamas šiaurinis kruizas. Yra ir vietiniai 7 parų tik Prancūzijos uostus, įskaitant ir Paryžių, apimantys kruiziniai maršrutai. Keli maršrutai eina iš paties Havro ir tęsiasi iki Kopenhagos ir Oslo. Iš Havro prasideda ir 12 parų kruizas aplink britų salyną apimantis ir kelis Airijos uostus. Yra iš Havro kruizas ir pagal Norvegijos pakrantę iki pat Alesundo.

Havras turi tikslą aplenkti per milijoną kruizinių laivų keleivių kasmet priimantį didžiausią Prancūzijoje Marselio uostą. Galbūt kada ir pavyks? Havras, kuris pristatomas,  kaip „Vartai į Paryžių“ turi didžiulį pranašumą dėl vos už 200 kilometrų besančio Paryžiaus. Turistus į Havrą traukia ir gražios Normandijos vietos. Nemažai čia atvyksta amerikiečių, anglų pasižiūrėti tų vietų, kur jų proseneliai padėjo galvas II pasaulinio karo metu siekdami atidaryti antrąjį frontą. Vis labiau populiarėja ir kelių dienų upiniai kruizai Senos upe iš Havro į Paryžių.

Reikia pastebėti tai, kad atidarydami naujus kruizinius terminalus Prancūzijoje niekas per daug nesisieloja, kaip jie atrodys. Nenuostabu, kad Havro terminalas, kuriame apsilankė žurnalistų grupė iš Klaipėdos, priminė situaciją mūsų uoste iki 2003 m., kai pradėjo veikti naujas kruizinių laivų terminalas. Iki tol kruiziniai laivai sustodavo prie krovos krantinių, šalia portalinių kranų. Keleiviai kabarodavosi per bėgius. Toks vaizdelis dabar Havro uoste. Šalia ištaikingo laivo „Aida Perla“ stovėjo žalias portalinis kranas lyg ir kažkuo primenantis Klaipėdos uostą. Pats kruizinių laivų terminalo laukiamasis ir keleivių priėmimo patiktos salė įrengta buvusiame sename krovinių sandėlyje.

Ne tik Prancūzijoje niekas pernelyg nesistengia dėl kruizinių laivų keleivių. Panašų laikinos didelės palapinės vaizdelį prieš kelis metus teko matyti Kylio uosto „Ostuferhafen“ dalyje. Kruizinių laivų keleiviai visur panašūs. Jie nesistengia pernelyg daug pinigų išleisti uostuose, kur atplaukia. Pinigus mieliau leidžia laivuose kuriais plaukia, nes ten daug įvairiausių pramogų.