Ukraina: Rusijai tenka visa atsakomybė už raketos sprogimą Lenkijoje

„Manome, kad Rusijai tenka visa atsakomybė už jos raketinį terorą ir to pasekmes Ukrainos, Lenkijos ir Moldovos teritorijai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ teigė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba bei pridūrė, kad telefonu kalbėjosi su Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriumi Anthony Blinkenu (Entoniu Blinkenu).

Antradienį netoli Ukrainos sienos esančiam Pševoduvo kaime nukrito raketa, žuvo du žmonės.

Dėl šio įvykio Vakarai ėmė būgštauti dėl galimo karo eskalavimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad raketa buvo rusiška, tačiau sąjungininkai teigė, kad sprogimą greičiausiai sukėlė Ukrainos oro gynybos raketa, kuri buvo paleista Maskvos atakai atremti.

Varšuva, Vašingtonas ir NATO pabrėžė, kad galiausiai yra kaltas Kremlius, antradienį vėl smogęs Ukrainos miestams.

Rusija pareiškė, kad ji „niekaip nesusijusi su šiuo incidentu“ Lenkijoje.

Tuo metu vietoje, kur nukrito raketa, jau surinkti tam tikri įrodymai, rodantys įvykių seką.

Yra jau daug įrodymų, kad viena iš raketų, kuri turėjo numušti Rusijos raketą, nepataikė į taikinį.

Apie tai interviu televizijos kanalui TVN24 pranešė Lenkijos prezidento patarėjas Jakubas Kumochas.

„Šiandien yra jau daug įrodymų, kad viena iš raketų, kuri turėjo numušti Rusijos raketą, nepataikė į taikinį, nes nesuveikė savaiminio susinaikinimo sistema, ir ši raketa, deja, privedė prie tragedijos“, – teigė J. Kumochas.

Pasak jo, nelaimės vietoje dirba lenkų ir amerikiečių tyrimo grupė, o ukrainiečiai taip pat prašė, kad jiems būtų leista susipažinti su šiuo vykdomu tyrimu.

„Jei abi pusės susitars, o kiek man yra žinoma, prieštaravimų iš amerikiečių pusės nėra, tai artimiausiu metu tokia prieiga gali būti suteikta. Jei tyrimo grupė neturės pastabų techniniu lygmeniu, tai greičiausiai nebus pagrindinės priežasties nesuteikti ukrainiečiams prieigos“, – pridūrė J. Kumochas.

Paklaustas, kokius įrodymus jau pavyko surinkti, jis atsakė, kad rasta „raketos skeveldrų, [žinomas] kraterio gylis, ekspertai nustatė kryptį, iš kur raketa atskrido, net sunaudoto kuro kiekį“.

Jis pridūrė, „kad yra vaizdo įrašų“.

„Nenorėčiau kalbėti apie jų turinį, nes matyta informacija yra įslaptinta“, – sakė Lenkijos prezidento patarėjas.

J. Kumochas pabrėžė, kad „niekas nekaltina Ukrainos tyčiniu Lenkijos teritorijos bombardavimu“.

„Tą dieną Rusija bombardavo Ukrainą, ir Rusijai tenka visa atsakomybė už viską, kas krenta. Tai primena situaciją, kai žmogus išėjo ant kelio ir susidūrė su automobiliu ar autobusu. Ar kaltas automobilis? Ne, kaltas žmogus, kuris išėjo ant kelio ir sukėlė avariją“, – pridūrė jis.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) sakė, kad sprogimas prie Pševoduvo buvo nelaimingas atsitikimas, o Varšuva šio incidento nelaiko išpuoliu prieš šalį, nes nukritusi raketa, anot A. Dudos, tikriausiai buvo paleista Ukrainos oro gynybos pajėgų.

JAV ir Rusija nesutaria dėl atsakomybės už raketos smūgį

JAV ir jų Vakarų sąjungininkės trečiadienį Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje susirėmė su Rusija dėl atsakomybės už dvi gyvybes nusinešusį raketos smūgį Lenkijos kaime netoli Ukrainos sienos.

Šį įvykį JT politinė vadovė pavadino „bauginančiu priminimu, kad būtina užkirsti kelią tolesnei eskalacijai“ jau beveik devynis mėnesius trunkančiame Maskvos kare Ukrainoje.

„Ši tragedija nebūtų įvykusi, jei ne beprasmiška Rusijos invazija į Ukrainą ir neseniai jos surengtos raketų atakos prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą“, – Tarybai sakė JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas Grinfild).

Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia atsikirto kaltindamas Ukrainą ir Lenkiją bandymu „išprovokuoti tiesioginį Rusijos ir NATO susidūrimą“.

Praėjusią savaitę JAV ir Albanija paragino Tarybą pateikti naujausią informaciją apie padėtį Ukrainoje, o šiame susitikime daugiausia dėmesio buvo skiriama antradienį Lenkijoje įvykusiam raketos sprogimui, per kurį žuvo du žemės ūkio darbuotojai.

V. Nebenzia atkreipė dėmesį į Ukrainos prezidento ir Lenkijos pareigūnų pareiškimus, kuriuose iš pradžių buvo nurodyta, kad už nelaimę atsakinga Rusija.

NATO vadovas ir Lenkijos prezidentas trečiadienį pareiškė, kad nėra jokių požymių, jog tai buvo tyčinis išpuolis.

Jie nurodė, kad greičiausiai tai buvo sovietinių laikų sviedinys, kurį paleido Ukraina, gindamasi nuo rusų raketų ir dronų smūgių, nusiaubusių šalies elektros energijos infrastruktūrą ir pataikiusių į gyvenamuosius pastatus.

JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja politikos ir taikos stiprinimo reikalams Rosemary DiCarlo (Rouzmari DiKarlo) posėdyje sakė, kad tai buvo „intensyviausias Rusijos bombardavimas“ nuo pat jos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 dieną, o neigiamas poveikis „ateinančiais žiemos mėnesiais gali tik padidėti“.

Ji pakartojo, kad išpuoliai prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą yra draudžiami pagal tarptautinę teisę, pažymėjo, kad rytinėse Donecko ir Luhansko srityse tęsiasi „sunkūs mūšiai“.

Karo pabaigos nematyti.

„Karo pabaigos nematyti“, – pareiškė ji susirinkusiems.

R. DiCarlo taip pat įspėjo, kad „kol jis tęsis, potencialiai katastrofiškų padarinių rizika išlieka pernelyg reali“.

JAV pasiuntinė L. Thomas-Greenfield apšaudymą iš daugiau kaip 90 raketų – niokojusių civilinę infrastruktūrą Kyjive ir kitose vietovėse – pavadino „sąmoninga taktika“, kurią naudoja Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Atrodo, kad jis nusprendė, jog jei negalės užgrobti Ukrainos jėga, bandys sušaldyti šalį ir tokiu būdu priversti ją paklusti“, – sakė ji.

Krzysztofas Szczerskis (Kšyštofas Ščerskis), Lenkijos ambasadorius JT, posėdžio metu pareiškė, kad „tie nekalti žmonės nebūtų buvę nužudyti, jei nebūtų buvę Rusijos karo prieš Ukrainą“.

Tuo metu Jungtinės Karalystės ambasadorė Barbara Woodward (Barbara Vudvard) teigė, jog „turėtume aiškiai pasakyti, kad tai yra tragedija, neabejotinai kilusi dėl neteisėtos ir nepagrįstos Rusijos invazijos“.

„Ir tai nežmoniškas išpuolis prieš civilius gyventojus visoje Ukrainoje“, – pridūrė ji.

Tačiau Rusijos atstovas V. Nebenzia sakė norintis priminti kaltinantiems Rusiją, kad karo, kurį Maskva vadina savo „specialiąja karine operacija“, nebūtų prireikę, jei po 2014 metų neramumų Ukrainoje būtų buvę laikomasi Minsko susitarimų.

Pagal juos Rusijos remiamiems separatistiniams Donecko ir Luhansko regionams šalies rytuose turėjo būti suteiktas tam tikras savarankiškumo lygis.

Pasak V. Nebenzios, jų nesilaikymas atvedė į aštuonerius metus trukusias kovas, peraugusias į dabartinį karą.

Kreipdamasis į Vakarus jis taip pat tvirtino, kad karinių veiksmų nebūtų buvę, „jei jūs nebūtumėte kišęsi ir tiekę Ukrainai ginklų bei šaudmenų“.

Diplomatas paragino Ukrainą „siekti taikos realiomis sąlygomis, o ne kurstyti karštligiškas fantazijas apie pergalės prieš Rusiją galimybę, dėl kurios Zelenskio režimas beprasmiškai meta į mėsmalę dešimtis tūkstančių savo karių“.

„Jei reaguotumėte į Ukrainos specialiųjų pajėgų teroristinius veiksmus, nukreiptus prieš Rusiją, nebūtume priversti smogti tikslių smūgių infrastruktūrai“, – sakė jis, kalbėdamas apie raketų atakas.

„Bet kadangi jūs elgiatės taip, kaip elgiatės, o Kyjivo režimas prisiima nuopelnus dėl neegzistuojančio karinio didvyriškumo, mes esame priversti siekti specialiosios karinės operacijos tikslų silpnindami Ukrainos karinį potencialą“, – užbaigė V. Nebenzia.

JK atstovė B. Woodward su tuo griežtai nesutiko, Tarybai teigdama, jog „neabejojame, kad Ukraina nugalės Rusijos agresiją“.

Kalbėdama apie Rusijos pasitraukimą iš pietinio Ukrainos miesto Chersono, ji sakė, kad „Chersono išvadavimas rodo Ukrainos žmonių stiprybę, drąsą ir ryžtą ginti savo teisę į suverenią lygybę ir teritorinį vientisumą, kuriuos garantuoja JT Chartija“.