Tai pirmas kartas, kai teismas pripažino valstybę įvykdžius šį nusikaltimą.
„Mianmaro Sąjungos Respublika vykdė genocidą prieš rohinjų grupę šiaurinėje Rachinų valstijoje, pažeisdama savo įsipareigojimus pagal Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį“, – sakė TTT pirmininkas Yuji Iwasawa.
„Teismas nustatė, kad Mianmaro saugumo pajėgos nužudė tūkstančius rohinjų civilių, vykdė plataus masto seksualinį smurtą, taip pat itin žiaurų smurtą prieš vaikus bei puolė bėgančius rohinjus, šiems masiškai bandant pasitraukti į Bangladešą“, – sakė TTT pirmininkas Yuji Iwasawa.
Teismas taip pat pranešė, kad esama įrodymų, jog Mianmaro pajėgos 2017 metais vykdydamos žiaurius veiksmus prieš musulmonų mažumą rohinjus nužudė apie 10 000 šios tautinės grupės atstovų.
„Įvertinęs visus įrodymus jų visumoje, Teismas laikosi nuomonės, kad vienintelė pagrįsta išvada, galinti paaiškinti Mianmaro veiksmus, yra ketinimas sunaikinti didelę dalį (...) rohinjų populiacijos šiaurinėje Rachinų valstijoje“, – pareiškė Y. Iwasawa.
Musulmoniška Afrikos valstybė Gambija 2019 metais pradėjo procesą TTT, prašydama nuspręsti, kad Mianmaras pažeidė 1948 metų Genocido konvenciją, įpareigoti šalį nutraukti bet kokią neteisėtą veiklą, nukreiptą prieš rohinjus, ir užtikrinti, kad už genocidą atsakingi asmenys būtų nubausti.
Ši konvencija leidžia bet kuriai valstybei pateikti ieškinį prieš kitą šalį, jei įtariama, kad pastaroji pažeidė po Antrojo pasaulinio karo sudarytą tarptautinį susitarimą.
„Noriu teisingumo“
Daugiau nei milijonui rohinjų, šiuo metu gyvenančių didžiausioje pasaulyje pabėgėlių stovykloje kitoje sienos pusėje, Bangladeše, šis istorinis procesas suteikia vilties sulaukti kaltųjų atsakomybės.
„Noriu teisingumo“, – sakė 23-ejų rohinjų moteris, išgyvenusi išprievartavimą, kalbėdama ankštame būste, kur gyvena kartu su šeima.
„Tie, kurie prievartavo moteris, turėtų būti griežtai nubausti. TTT turėtų atskirai apie tai pasisakyti“, – prašydama neviešinti tapatybės sakė ji.
Smurtą išgyvenę žmonės pasidalijo šiurpiais pasakojimais apie grupinius išprievartavimus, masines egzekucijas bei žiaurumą šeimų ir vaikų atžvilgiu.
Toli nuo skurdžių pabėgėlių stovyklų 15 teisėjų kolegija septynerius metus vertino, ar Mianmaro veiksmai prilygsta genocidui.
Nors TTT neturi priemonių priversti vykdyti savo sprendimus, pripažinimas, kad Mianmaras vykdė genocidą, padidintų tarptautinį spaudimą jo lyderiui Min Aung Hlaingui.
Jis vadovavo kariuomenei rohinjų persekiojimo metu, o vėliau, per 2021 metų perversmą, nuvertė išrinktą Aung San Suu Kyi vyriausybę.
Šiais metais jis tapo civiliu prezidentu po itin suvaržytų rinkimų ir vykdo diplomatinę kampaniją siekdamas legitimumo. Teismo sprendimas gali pakenkti šiai kampanijai.
Mianmaras gynė savo karinę kampaniją, pavadindamas ją teisėta kovos su terorizmu operacija, kuri neprilygsta genocidui.
„Mianmaras neturėjo sėdėti sudėjęs rankas ir leisti teroristams laisvai veikti“, – sausį vykusiuose bylos posėdžiuose teisėjams teigė šalies atstovas Ko Ko Hlaingas.
„Pasirinkti sunaikinimui“
Gambijos teisingumo ministras teigė, kad šalis bylą iškėlė „išnagrinėjusi patikimus pranešimus apie brutaliausią ir žiauriausią įsivaizduojamą smurtą, patirtą pažeidžiamos grupės, kuri daugelį metų buvo dehumanizuojama ir persekiojama“.
Gambija sulaukė 57 nares vienijančios Islamo bendradarbiavimo organizacijos „visiško palaikymo ir paramos“ dėl savo pastangų TTT, nurodė ministras Dawda Jallow.
„Tai nėra ezoteriniai tarptautinės teisės klausimai, tai yra apie tikrus žmones, tikras istorijas ir tikrą žmonių grupę“, – pridūrė D. Jallow.
„Mianmaro rohinjai. Jie buvo pasirinkti sunaikinimui“, – teigė jis.
TTT iki šiol tik vieną kartą yra pripažinęs genocido faktą – 1995 metų Srebrenicos žudynių Bosnijoje atveju.
Pagal tarptautinę teisę genocidą įrodyti yra itin sunku, nes Konvencija reikalauja įrodyti konkretų ketinimą „visiškai ar iš dalies sunaikinti kokią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę“.
Gambija per posėdžius teigė, kad genocidinis ketinimas buvo akivaizdus iš represijų organizuoto pobūdžio ir vykdymo, kraštutinio žiaurumo, visur paplitusio seksualinio smurto bei smurto prieš vaikus.
Teisės ekspertai atidžiai stebi šią bylą, ieškodami užuominų, kaip TTT nagrinės kitą svarbią bylą – Pietų Afrikos Respublikos kaltinimus, kad Izraelis vykdė genocidą prieš palestiniečius Gazos Ruože.
„Tai, kaip teismas pritaikys ir išaiškins savo dabartinę jurisprudenciją Gambijos byloje prieš Mianmarą, lems vykstančius ir būsimus procesus, susijusius su panašiais ieškiniais“, – teigė organizacija „Human Rights Watch“.
Išgyvenęs Mohammedas Osmanas sakė besitikintis, kad verdiktas leis jam grįžti namo ir atlikti paskutines apeigas už Mianmaro kariuomenės nužudytus tėvus bei jaunesnį brolį.
„Jie nušovė mano tėvą, privertė mano motiną eiti į namą su keliomis kitomis moterimis, jas išprievartavo ir sudegino mūsų sodybą“, – naujienų agentūrai AFP sakė dvidešimtmetis M. Osmanas.
(be temos)
(be temos)