Trys mėnesiai karo: Lietuva suprato, kad vien narystė NATO saugumo negarantuoja

Kasdienybė krinant bomboms

„Priėmiau sprendimą įvykdyti specialią karinę operaciją. Raginu jus nedelsiant sudėti ginklus ir eiti namo“, – kalbėjo V. Putinas.

Bet greitai tapo aišku, kad namo turėtų eiti Rusijos kariai. Raketos ir bombos niokojo miestus, bet ukrainiečiai gynėsi. Rusijos kariai strigo.

„Buvau tikra, kad ukrainiečiai per tris paras nepasiduos, kaip buvo spekuliuojama. Man atrodo, kad tai yra neįsivaizdavimas, kiek žmonės vertina laisvę ir kiek jie yra nusiteikę gintis“, – pasakojo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Civiliai okupantus stabdė ir plikomis rankomis. Ukrainos ūkininkai iš Rusijos karių atiminėjo ir savo kariams tempė tankus.

„Šalys pamatė ir Ukraina pademonstravo, kad tai yra gebanti atremti dideles agresyvios valstybės puolimą šalis“, – kalbėjo Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Kyjivas apsaugotas ne tik nuo rusų karių, bet ir apšaudymų iš oro.

„Čia turi būti taika, taikus gyvenimas. Kiek mes galime kovoti? Norėčiau taikos“, – pasakojo Kyjivo gyventojas.

Daugelis įstaigų, parduotuvių veikia, bet barikados nepatrauktos.

„Supratome, kad esame naudingesni čia, o ne kažkur su automatu, kuriuo nemokame naudotis. Štai kodėl mes tiesiog dirbame“, – teigė kitas Kyjivo gyventojas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ukrainiečiai šluoja pašto ženklus su garsiuoju rusų karo laivo pasiuntimu prie Gyvačių salos.

„Ukrainiečiai nori šio pašto ženklo. Jis simbolizuoja Ukrainos pergalę. Net jeigu tai yra paskendusi „Moskva“, – kalbėjo Ukrainos gyventoja.

Rusijos karių žiaurumas

Net karas turi taisykles, bet pasaulis Ukrainoje pamatė, kaip kariauja Rusija.

Kariai plėšikavo nuo pirmųjų dienų. Atkovojus Bučą rasti tūkstančiai nužudytų, kankintų žmonių. Prievartauti buvo net kūdikiai.

„Iš Kremliaus pusės pasakojimai apie tai, kad rusai kenčia, juos reikia išgelbėti. Visiems jau tapo aišku, jog tai yra tik priedanga, o už jos – noras kariauti, užgrobti žemes. Tai paremta kažkokiu kompleksu, kad sugriuvo Sovietų Sąjunga“, – pasakojo ru.delfi.lt vyr. redaktorius Olegas Jerofejevas.

V. Putinas reikalavo, kad NATO Rytų Europoje susimažintų pajėgas ir niekada nepriimtų Ukrainos. Bet rezultatas priešingas – Vakarai tiekia ginkluotę Ukrainai.

„Čia laiko klausimas. Norėtųsi, kad tie procesai vyktų greičiau. Nes ir Vokietijoje nuogąstaujama, kad ne taip sklandžiai ir greitai eina parama ginklais ir ne taip“, – tęsė O. Jerofejevas.

Įsijungė ir NATO

NATO ne tik stiprina gynybą Rytinėse narėse, bet Suomija ir Švedija stoja į NATO.

Iš Kremliaus pusės pasakojimai apie tai, kad rusai kenčia, juos reikia išgelbėti. Visiems jau tapo aišku, jog tai yra tik priedanga, o už jos – noras kariauti, užgrobti žemes.

„Tai yra labai svarbūs sprendimai“, – teigė A. Anušauskas.

Vakarų Europa, pirmiausia Vokietija, per kelias dienas pakeitė kursą – atsiribojo nuo Rusijos. Iki karo tie patys raginimai vokiečiams kėlė juoką.

„Vokietija taps visiškai priklausoma nuo Rusijos energijos, jei ji nedelsiant nepakeis kurso“, – kalbėjo buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Dabar panašu, kad Rusija karą planavo seniai. „Gazprom“ pernai vasarą nustojo pildyti dujų saugyklas Europoje, tai sukėlė kainas. Europa turi problemų, o Rusijos pajamos didėja.

„Ukrainos karas turi labai daug pasekmių tiek ekonomikai, tiek geopolitikai, energetikai. Todėl negalima kalbėti apie karą izoliuotai“, – pasakojo Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda.

Buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius sako, kad galiausiai suvokta, jog energetika – vienas svarbiausių rusų ginklų.

„Šantažas su savo energetiniais resursais, su dujomis, nafta. Jis vyko visą laiką, tačiau dabar tapo akivaizdus“, – teigė buvęs kariuomenės vadas, Seimo narys (TS-LKD) Arvydas Pocius.

Demokratinis pasaulis susivienijo ir remia Ukrainą, o Rusijai įvedė nematytas sankcijas. Bet Kinija nesmerkia Rusijos, dėl karo kaltina NATO.

„Žmonės, kurie klausia, kokia bus Rusija ateityje, turėtų klausti Kinijos. Jie laukia, kol prinokęs Rusijos obuolys nukris jiems į delną su visais resursais, su visu Sibiru, visomis galimybėmis. Manau, kad tai tik laiko klausimas“, – pasakojo A. Anušauskas.

Vis daugiau pranešimų, kad V. Putinas sunkiai serga, ukrainiečiai skelbia, kad Maskvoje bręsta perversmas, tačiau Vakarams nustojus viešinti žvalgybos duomenis, o Rusijai užsidarius, nėra aišku, kas vyksta Kremliuje.

„Matyt, ten yra įtampa, nes buvo vienas planas, tačiau tų tikslų pasiekti nepavyko – užimti Kyjivą ir vos ne visą Ukrainą“, – pasakojo O. Jerofejevas.

Viena iš labiausiai Ukrainą remiančių šalių – Lietuva. Prezidento V. Zelenskio bendražygis Oleksijus Arestovyčius, kalbėdamas su Lietuvos šauliais sakė, kad ukrainiečiai to niekada nepamirš.