„Taupus teroras“ – nauja europiečių realybė, sako ekspertai

Ekstremistų vairuojami automobiliai jau anksčiau traiškė žmones Paryžiuje, Berlyne, Nicoje ir Stokholme. Naujausias dvigubas išpuolis buvo įvykdytas Barselonoje ir Kambrilyje.

Per abi atakas žuvo iš visos 14 žmonių ir dar apie 100 buvo sužeista.

Šie mirties nebijančių ekstremistų atakos turėtų paskatinti imtis naujų pėsčiųjų apsaugai skirtų saugumo priemonių. Tačiau ekspertai perspėja, kad 100 procentų užtikrinti piliečių saugumo yra neįmanoma.

„Iš principo jie yra lengvi taikiniai, – buvęs Prancūzijos elitinių policijos pajėgų GIGN vadovas Fredericas Gallois (Frederikas Galua) sakė naujienų agentūrai AFP. – Bet koks žmonių susibūrimas yra lengvas taikinys, o žmonių sambūrių būna visur.“

Net jeigu saugumo tarnyboms pavyktų apsaugoti simbolinę reikšmę turinčius objektus ir populiarias žmonių susibūrimo vietas miestuose, šalia esančios gatvės ir rajonai vis tiek liktų pažeidžiami, sakė jis.

Tokios nesudėtingos ir mažo biudžeto atakos gerokai skiriasi nuo sudėtingo, gerai suplanuoto ir puikiai koordinuoto išpuolio Paryžiuje 2015 metų lapkritį, per kurį žuvo 130 žmonių. Tačiau jos darosi vis populiaresnės tarp tokių teroristinių grupuočių kaip „al Qaeda“ ir „Islamo valstybė“ (IS).

Abi šios ekstremistinės grupuotės ragina savo pasekėjus pasinaudoti bet kokiomis turimomis priemonėmis, įskaitant ir automobilius, vykdant jų „mirties nuo tūkstančio kirčių“ strategiją, kurios tikslas – sugriauti Vakarus.

„Jiems nereikia įspūdingų rezultatų, didžiulių resursų. Jie verčiau nori bandyti dažnai, kad destabilizuotų savo priešininkus, – pridūrė F.Gallois. – Būtent toks (atakų) reguliarumas ir yra problema.“

„Šiuo metu Europoje kas 4–6 savaitės įvyksta po ataką, – pridūrė jis. – Per kiekvieną pertrauką tarp jų žmonės jau laukia, kad kažkas vėl įvyks.“

Išmokti gyventi su terorizmu?

Daugelis Europos šalių padidino jų miestų gatvėse patruliuojančių saugumo pajėgų pareigūnų grėsmę, policijos pareigūnai yra apmokyti reaguoti į panašius incidentus.

Kai kurių ekspertų nuomone, papildomos investicijos į žvalgybos duomenų rinkimų ir informacijos pasidalinimą tarp ES narių taip pat gali padėti sumažinti smurto išpuolių grėsmę ateityje.

Dėl Vakarų valstybių ir jų sąjungininkų karinių veiksmų Sirijoje ir Irake atsakomybę už ketvirtadienio išpuolį Barselonoje prisiėmę IS džihadistai neteko nemažos dalies savo teritorijų ir resursų.

Tačiau Paryžiaus politikos mokslų universitete dirbantis islamo ir džihadistų grupuočių ekspertas Jeanas-Pierre'as Filiu (Žanas Pjeras Filiju) perspėja, kad net išstūmus IS džihadistus iš jų teritorijų išpuoliai nesiliaus.

„Jie nori parodyti, kad, nepaisant prarastų teritorijų, tebėra veiklūs. Dabar jie smūgiuoja ne todėl, kad traukiasi (iš savo pozicijų) Irake ir Sirijoje“, – sakė jis interviu radijui „France Inter“.

Praėjusį mėnesį Europos Sąjungos ekstremizmo tyrimų institucija „Radicalization Awareness Network“ perspėjo, kad į Europą gali sugrįžti 1,2–1,3 tūkst. džihadistų, kovojusių Sirijoje ir Irake. Šiose šalyse džihadistų pusėje kovojo iš viso maždaug 5 tūkst. europiečių.

Pasak prancūzų senatorės Nathalie Goulet (Natali Gulė), dirbančios džihadistų grupuočių tyrimais užsiimančioje parlamento komisijoje, labai svarbu vengti prieš musulmonus nukreiptų pasisakymų, kuriais pasinaudoja ekstremistai.

Vienas iš skelbiamų IS tikslų yra nukreipti Vakarų šalių vyriausybes ir piliečius prieš tose šalyse gyvenančias musulmonų mažumas.

„Reikia įvertinti realybę. Sakyti, kad problemą išspręs draudimas musulmonams atvykti į šalį ... arba mečečių uždarymas, reiškia meluoti“, – sakė ji interviu naujienų agentūrai AFP.

„Kažkas sėda į mašiną ir rėžiasi į žmonių minią. Deja, mums reikia išmokti su tuo gyventi, ir kiekvienas pilietis turi būti budrus“, – pridūrė N.Goulet.