Prieš Vidurio Europos viršūnių susitikimą ryškėja skirtingas požiūris į karą Ukrainoje

Slovakijoje ketvirtadienį vyksiančiame keturių Vidurio Europos šalių vadovų susitikime gali būti iš naujo apibrėžtas regioninis aljansas, patiriantis įtampą dėl skirtingų požiūrių į karą Ukrainoje.

Pastaraisiais mėnesiais Višegrado ketverto (V4) – Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos – bloke atsirado tam tikrų nesutarimų dėl vangios Vengrijos paramos Ukrainai Rusijos invazijos metu. Tokia Budapešto populistinės vyriausybės politika atstūmė kai kuriais svarbiausias jos sąjungininkes regione.

Keturių ministrų pirmininkų susitikimas Košicėje, Slovakijoje, bus pirmasis per kelis mėnesius. Keli ankstesni V4 susitikimai buvo atšaukti, pavyzdžiui, praėjusią savaitę atsisakyta parlamentų vadovų susitikimo, Čekijos delegatams jį boikotavus dėl glaudžių Vengrijos ryšių su Maskva.

Dėl šio boikoto Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė abejojąs, ar įvyks ketvirtadienio viršūnių susitikimas. Praėjusią savaitę Budapešte vykusioje konferencijoje jis sakė, kad dėl V4 „geopolitinio išsiskyrimo“ karo Ukrainoje klausimu grupės dinamika „reikšmingai pasikeitė“.

Šios keturios šalys, Šaltojo karo metais priklausiusios Varšuvos paktui ir kelis XX amžiaus dešimtmečius gyvenusios sovietų dominavimo sąlygomis, istoriškai nepasitiki Rusija.

Vis dėlto tuo metu, kai Europos Sąjungos vyriausybės, taip pat ir rytinėje bloko dalyje, siekė įvesti sankcijas Maskvai ir atimti iš Rusijos ekonomikos gyvybiškai svarbias pajamas mažindamos energijos importą, V. Orbanas, laikomas artimiausiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininku ES, aktyviai priešinosi bloko sankcijoms, uždraudė ginklų pervežimą per Vengrijos sieną su Ukraina ir siekė papildomų susitarimų su Maskva dėl dujų, naftos ir branduolinės energijos.

Be to, praėjusią savaitę V. Orbanas pareiškė, kad jo vyriausybė vetuos 18 mlrd. eurų vertės ES pagalbos Ukrainai paketą, skirtą padėti jai palaikyti energetikos ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, taip pat finansuoti atlyginimus ir pensijų schemas.

Nors aukščiausiojo lygio susitikimo šeimininkė Slovakija, rotacijos tvarka pirmininkaujanti V4, nurodė, kad susitikime užsienio politikai bus skiriama mažiau dėmesio ir kad daugiausiai bus diskutuojama apie migraciją, energetiką ir tvarumą, karo klausimas bus labai svarbus ir gali dar giliau įvaryti pleištą tarp V. Orbano ir jo kolegų.

Vengrija yra vienintelė NATO narė, išskyrus Turkiją, dar neratifikavusi Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie šio karinio aljanso. Tai nuvilia kai kuriuos sąjungininkus, manančius, kad vykstant Rusijos karui Ukrainoje greitai priimti Suomiją ir Švediją yra saugumo prioritetas.

Sekmadienį kalbėdamas Helsinkyje Lenkijos dešiniųjų ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) pareiškė, kad V4 šalių vadovai ketvirtadienį darys spaudimą V. Orbanui, kad šis ratifikuotų šių Šiaurės šalių prisijungimą.

Tikėtina, kad Košicėje įtampą kels ir kiti klausimai. Daugumos Vengrijos kaimynių pareigūnai piktai sureagavo į V. Orbano sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtą vaizdo įrašą, kuriame jis užsidėjęs šaliką su „Didžiosios Vengrijos“ – istorinės vengrų karalystės – žemėlapiu. Karalystės teritorija buvo apkarpyta 1920-aisiais, po Pirmojo pasaulinio karo.

Rumunijos, Austrijos ir Ukrainos, kurių teritorijų dalys kadaise priklausė Vengrijos karalystei, užsienio reikalų ministerijos apkaltino V. Orbaną iredentizmu – siekiu susigrąžinti prarastas teritorijas. Slovakijos užsienio reikalų ministras Rastislavas Kačeras šaliką pavadino „bjauriu“.

Čekijos premjeras Petras Fiala trečiadienį Čekijos naujienų agentūrai ČTK sakė, kad V4 lyderiai šį incidentą aptars su V. Orbanu.


Šiame straipsnyje: Vidurio Europaviršūnių susitikimaspožiūris į karąkaras Ukrainoje

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių