Iš pirmų lūpų: lietuviai nuvyko į karo zoną Ukrainoje

  • Teksto dydis:

Manote, jog konfliktas Ukrainoje jau baigėsi? Nieko panašaus. Tai, kad žiniasklaidoje vis mažiau naujienų apie situaciją Ukrainoje, nereiškia, kad naujienų nėra.

Tuo įsitikino grupė lietuvių, apsilankiusių Donbase, kuris jau ketverius metus kenčia nuo aktyvių karinių veiksmų.

Dvidešimt keturi jaunuoliai iš Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Italijos ir Turkijos atvyko į Avdijivką. Šilutės dydžio miestas yra visai prie pat dabartinės fronto linijos, tik keletas kilometrų nuo garsiojo Donecko oro uosto. Čia jaunuolių grupė siekė išsiaiškinti nuo karo pabėgusių ukrainiečių problemas, renovavo karo nuniokotas vaikų žaidimo aikšteles, kūrė bendrus projektus su vietiniais aktyvistais, organizavo informacinius renginius apie ES (Erasmus+) teikiamas galimybes jaunimui ir mokė vaikus anglų kalbos.

Grupės atstovai Gediminas Kondrackis ir Paulius Jurgutis teigia, kad daugumą veiklų reikėjo vykdyti girdint į Avdijivką skriejančias kulkas ir sviedinius. Anot jų, miesto pastatų fasadai suvarpyti kulkų, ypač į juos žvelgiant nuo Donecko pusės.

Tačiau dauguma karo pasekmių – nematomos. Jaunimas iš Lietuvos daug bendravo su vietos žmonėmis, kurių dauguma kenčia nuo visai šalia vykstančio karo. „Buvome nustebę, kad vaikai visiškai nekreipia dėmėsio į už kelių kilometrų griaudėjančius sprogimus. Jiems tai jau tapo kasdienybe“, – teigė pašnekovai.

Norėdamas geriau iliustruoti karo pasekmes Rytų Ukrainoje, Paulius pasidalino 18-mečio ukrainiečio Nikitos Kalenino istorija:

„Prieš ketverius metus, kai buvau keturiolikos, tėvas man pasakė, kad neturėčiau bijoti besitęsiančių sprogdinimų – jei taip mirsiu, bent jau neskaudės. Beveik kiekvieną dieną mokykloje turėjome slėptis rūsyje nuo vykstančių susišaudymų.Tačiau, tikėdamas savo tėvu, aš nesislėpiau. Dažniausiai eidavau namo žaisti kompiuteriu, nes tai man buvo tiesiog įprastas gyvenimas. Įprasti buvo ir susišaudymai už kambario lango, dūžtantys stiklai. Todėl, bene kiekvieną dieną matydamas smurtą, nusprendžiau tapti fotografu. Viena pirmųjų mano nuotraukų buvo prieš akis susprogdintas sraigtasparnis. Tuo metu aš daug nesupratau ir nesigailėjau. Tiesiog buvo įdomu stebėti įvykius iš arti", – pasakojo Nikita.

Nuo šių įvykių praėjus jau ketveriems metams, karas Rytų Ukrainoje vis dar tęsiasi. „Kiekvieną dieną Donecko srities miestuose, tokiuose kaip Avdijivka, galite išgirsti susišaudymus. Kasdien žmonės čia miršta. Ir tai tikrai nėra pilietinis karas, kaip kai kurie galvoja. Rusija nori okupuoti Ukrainos teritorijas ir neprisiima atsakomybės už tai”, – sako ten pabuvoję lietuviai.

„Grįžę iš konflikto teritorijos, kviečiame ir kitus iš arčiau susipažinti su situacija Rytų Ukrainoje ir prisijungti prie socialinių projektų, siekiančių padėti regionui bei nuo karo nukentėjusiems žmonėms. Pagalba jiems tiesiog būtina", – priduria G. Kondrackis.

• Besikeičiančius karo veiksmus Ukrainoje galite stebėti čia: https://liveuamap.com/en/2018/16-september-jfo28attacks0wia0kiasi

• Daugiau apie lietuvių įspūdžius Ukrainoje rasite čia: https://www.facebook.com/activeyouthlt/



NAUJAUSI KOMENTARAI

Robis

Robis  portretas
Rašizm

,,,

,,, portretas
Ne iš pirmų lūpų, o šališkai, neobjektyviai ir vienpusiškai. Tiesa, kas finansavo keluonę?

tai

tai portretas
Komsomolcai į Donecką kažkodėl nenuvyko ir nenorėjo pamatyti iš kurios pusės suvarpyti Donecko gyvenamieji namai. Kaip nusibodo šitie propagandistai penimi sorososinių fondų. tfūūū
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių