Komentuodamas Baltijos šalių tiriamosios žurnalistikos centro „Re:Baltica“ pranešimą, kad keturi Latvijos piliečiai prisijungė prie Rusijos slaptųjų tarnybų suburtos nusikaltėlių grupės, kuri surengė keturis teroro aktus Europos šalyse, išsiųsdama siuntas su sprogmenimis, ministras teigė, kad grėsmės yra realios ir kad tai nebėra incidentai, pasitaikantys kartą per pusmetį.

Bandymai pakenkti infrastruktūrai dabar tapo reguliarūs, todėl Latvijos valdžios institucijos turi bendradarbiauti su kolegomis kaimyninėse šalyse, nes sabotažininkai juda per valstybių sienas visoje Šengeno erdvėje, sakė ministras.

R. Kozlovskis nepateikė konkretaus per pastaruosius dvejus metus užfiksuotų sabotažo atvejų skaičiaus, tačiau pabrėžė, kad jų buvo ne šimtai, bet ir ne mažiau kaip dešimt. Ypač pastaraisiais metais buvo pastebimas perėjimas nuo „minkštosios galios“ – bandymų paveikti žmonių nuomones – prie fizinių išpuolių prieš Latvijos infrastruktūrą.

Kaip ir kiekviename nusikaltime, yra vykdytojai, tarpininkai, rėmėjai ir organizatoriai, sakė R. Kozlovskis. Organizatoriai nenori, kad jų tapatybė būtų nustatyta, o vykdytojai dažniausiai yra asmenys, turintys kriminalinę praeitį arba ryšių su nusikalstamais sluoksniais.

„Teisėsaugos institucijoms pavyksta užkirsti kelią tokio pobūdžio nusikalstamai veiklai, tačiau nerimą kelia tai, kad ši tendencija nesiliaus. Būkime realistiški, mes nesame konvenciniame kare, bet su Rusija kariaujame“, – sakė ministras.

Nors negalima būti šimtu procentų tikriems, kad visi šie atvejai susiję su Rusijos interesais, „tokia šiurkšti tendencija vis dėlto atsiranda“, sakė ministras.

Į sabotažo atvejus įtraukiami ne tik Latvijos piliečiai. Kartu negalima teigti, kad juos vykdantys asmenys turi kokių nors ideologinių įsitikinimų – vyrauja finansiniai interesai, o nusikalstamos veikos daromos nesigilinant į priežastis ar pasekmes, sako jis.

R. Kozlovskis mano, kad tokių atvejų nemažės, todėl reikalingi papildomi sprendimai. Jis mano, kad reikėtų investuoti į specialiųjų užduočių grupes, jų mobilumą ir efektyvumą. Pavyzdžiui, reikėtų įsigyti sraigtasparnių, kurie galėtų užtikrinti greitą reagavimą bet kuriame Latvijos regione ir vietovėje.

„Šiuo metu mes (Vidaus reikalų ministerija) turime antiteroristinį padalinį „Omega“, kuris įsikūręs Rygoje, ir specialųjį Valstybės sienos apsaugos padalinį Latgalėje, tačiau, žvelgiant į sabotažo aktus ir informaciją, gaunamą iš saugumo tarnybų, grėsmės yra nebe vidutinio, o jau aukštesnio lygio. Todėl būtina joms pasirengti“, – pabrėžė ministras.