Karas: Rusijos raketų atakos Vinycioje aukų padaugėjo iki 22

„Ukrainos delegacija man pranešė, kad pasiekta tam tikros pažangos“, – sakė jis trečiadienį savo vaizdo kreipimesi.

Jis turėjo omenyje derybas Turkijoje dėl Rusijos vykdomos Ukrainos uostų blokados nutraukimo. Jei pavyks pašalinti Rusijos grėsmę laivybai Juodojoje jūroje, globali maisto produktų krizė sušvelnės, patikino V. Zelenskis. Ukraina prieš karą buvo viena didžiausių grūdų eksportuotojų.

Ukrainos prezidentas, be to, vaizdo kreipimesi užsiminė apie ketvirtadienį planuojamą jo kalbą Hagoje vyksiančiame forume dėl baudžiamojo persekiojimo už karo nusikaltimus Ukrainoje. „Mes turime taip koordinuoti savo pastangas, kad visi kaltieji sulauktų teisingų bausmių“, – sakė V. Zelenskis. Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios registruota daug karo nusikaltimų ir prieš civilius gyventojus. V. Zelenskis teigė neabejojantis, kad nusikaltėliai stos prieš tarptautinį tribunolą.

Rusija ir Ukraina priartėjo prie susitarimo dėl grūdų eksporto

Rusija ir Ukraina trečiadienį pasiekė reikšmingą pažangą per savo pirmąsias nuo kovo tiesiogines derybas, tardamosi dėl galimybių sumažinti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę dėl blokuojamo grūdų eksporto per Juodąją jūrą.

Šis svarbus susitikimas, įvykęs Stambule dalyvaujant Jungtinių Tautų ir Turkijos pareigūnams, truko ilgiau kaip tris valandas. Šalys susitarė vėl susitikti Turkijoje kitą savaitę.

Ukraina yra gyvybiškai svarbi javų, įskaitant kviečius, miežius ir kukurūzus, eksportuotoja ir tiekdavo beveik pusę pasaulio rinkose parduodamo saulėgrąžų aliejaus, bet šių prekių gabenimas buvo sutrikdytas Rusijai vasarį įsiveržus į kaimyninę šalį.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) sakė, kad derybos tapo „vilties spinduliu, jog žmonių kančios ir badas visame pasaulyje bus sumažinti“, bet perspėjo, kad nors jis nusiteikęs optimistiškai, susitarimas „dar nėra visiškai sudarytas“.

Turkijos gynybos ministras užsiminė, kad galutinis susitarimas gali būti paskelbtas per kitą derybų ratą.

„Per susitikimą, kuris bus surengtas kitą savaitę, dar kartą bus išnagrinėtos visos detalės ir darbas, kurį atlikome, bus pasirašytas“, – sakoma ministro Hulusi Akaro (Chulusio Akaro) pranešime.

Šis susitarimas ypač svarbus dešimtims milijonų žmonių Afrikoje ir kitose neturtingose šalyse, nes kautynės viename iš pagrindinių grūdų auginimo regionų sukėlė bado pavojų.

Grūdų gabenimas laivais per Juodąją jūrą nutrūko, Rusijos karo laivams blokuojant uostus ir Kyjivui užminavus pakrančių vandenis, siekiant užkirsti kelią potencialiam Maskvos pajėgų išsilaipinimui.

„Bendra kontrolė“

Derybas komplikuoja didėjantys įtarimai, kad Rusija mėgina eksportuoti grūdus, pavogtus iš Ukrainos ūkininkų regionuose, kuriuos kontroliuoja Maskvos pajėgos.

Ukrainos pietinėje Chersono srityje Rusijos primesta valdžia savo ruožtu apkaltino Kyjivo pajėgas tyčia deginant pasėlius ir minuojant laukus.

Praeitą savaitę JAV kosmoso agentūros duomenys rodo, kad nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją Rusijos pajėgos užgrobė 22 proc. Ukrainos žemės ūkio naudmenų.

Abi pusės prieš derybas sakė, kad prie susitarimo priartėta, bet išlieka kai kurių ginčijamų klausimų.

Rusija antradienį pareiškė, kad vienas iš jos reikalavimų – įtraukti į susitarimą teisę „apieškoti laivus, siekiant išvengti ginklų kontrabandos“. Šį reikalavimą Kyjivas atmetė.

Pasak H. Akaro, šalys preliminariai susitarė dėl „bendros kontrolės“ uostuose, taip pat dėl būtų „užtikrinti pervežimo maršrutų saugumą“.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Grūdų koridoriai

Kyjivas prašė, kad kuri nors draugiška šalis, pavyzdžiui, Turkija, lydėtų prekinius laivus, plaukiančius saugiais „grūdų koridoriais“, aplenkiančius žinomai užminuotas akvatorijas Juodojoje jūroje.

Ekspertai sako, kad Juodosios jūros išminavimas būtų sudėtinga operacija, galinti trukti daug mėnesių – per ilgai, kad būtų galima spręsti augančią pasaulinę maisto krizę.

NATO narė Turkija, palaikanti gerus santykius tiek su Kremliumi, tiek su Kyjivu, stengėsi tarpininkauti, kad būtų susitarta dėl saugaus būdo grūdams išgabenti.

Turkija sako, kad regione laukia 20 jos prekinių laivų, kurie galėtų būti greitai pakrauti ir išsiųsti į pasaulio rinkas.

Operatyvinė pauzė

Derybos Stambule įvyko ruošiantis kitą antradienį planuojamam Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimui Teherane.

R. T. Erdoganas siekia, kad V. Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis galiausiai susitiktų Stambule tartis dėl kautynių nutraukimo ir oficialių taikos derybų pradžios.

Tačiau Ukrainos kariuomenė šią savaitę perspėjo, kad Rusija ruošiasi surengti iki šiol didžiausią puolimą rytinėje Donecko srityje.

Rusijos kariuomenė nevykdė didelių puolamųjų operacijų, kai šio mėnesio pradžioje užėmė paskutiniąsias ukrainiečių pajėgų tvirtoves kaimyninėje  Luuhansko srityje, kartu su Donecko sritimi sudarančioje Donbaso regioną.

Analitikai mano, kad Rusijos kariuomenė dabar perėjo į „operatyvinę pauzę“, per kurią bus papildytos ginkluotės atsargos ir pergrupuotos pajėgos. Tikėtina, kad atsinaujinus puolimui bus atakuojami Slovjansko ir Kramatorsko miestai.

Ukraina savo ruožtu stengiasi sužlugdyti Maskvos planus, rengdama vis galingesnes atakas prieš karinius sandėlius ir kitą logistikos infrastruktūrą, per kurias naudojamos iš JAV ir Europos gautos raketų sistemos.

JAV pareigūnai mano, kad Rusija mėgina kompensuoti savo nuostolius, tardamasi dėl šimtų kovinių dronų įsigijimo iš Irano.

Bastilijos dienos kariniame parade – Ukrainos ir Rytų Europos sąjungininkių pagerbimas

Ketvirtadienį Paryžiuje vyksiantis tradicinis Bastilijos paėmimo dienos karinis paradas bus surengtas kaip sveikinimas Ukrainai ir Prancūzijos sąjungininkėms Rytų Europoje, kurios yra tarp garbės svečių, pranešė pareigūnai.

Renginyje, kuriame dalyvaus prezidentas Emmanuelis Macronas, jo vyriausybė ir užsienio šalių lyderiai, ypatinga vieta skiriama Prancūzijos kariams, dislokuotiems netoli Ukrainos nuo Rusijos invazijos pradžios vasario mėnesį.

„Paradas rengiamas atsižvelgiant į strateginį kontekstą, – sakė E. Macrono biuro pareigūnas. – Taip siekiama pabrėžti strateginį solidarumą su mūsų sąjungininkėmis“.

Praėjus beveik penkiems mėnesiams po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, paradas Eliziejaus laukuose prasidės devynių svečių – šalių sąjungininkių, kurių dauguma yra Ukrainos arba Rusijos kaimynės, valstybinių vėliavų pristatymu: Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos ir Bulgarijos.

Toliau eis Prancūzijos kontingentui NATO rytiniame flange atstovaujantys kariai. Praėjus kelioms dienoms nuo Rusijos puolimo Ukrainoje pradžios, Paryžius paspartino 500 karių dislokavimą Rumunijoje ir pareiškė esąs pasirengęs prireikus padidinti jų skaičių.

Prancūzija taip pat dalyvauja antžeminėse ir oro operacijose Estijoje, be to, atsiuntė naikintuvų „Rafale“ Lenkijos oro gynybai sustiprinti.

E. Macronas didina karinius įsipareigojimus Rytų Europoje tuo pat metu, kai mažinamas Prancūzijos karių skaičių Afrikos Sahelio regione. Iki vasaros pabaigos Paryžius ten laikys ne daugiau kaip 2 300 karių, o dar prieš metus jų ten buvo daugiau kaip 5 000.

Liepos 14 dienos paradu pažymimos 1789 metais sukilėlių įvykdytas Bastilijos, tuometinio kalėjimo, šturmas – šis įvykis laikomas Prancūzijos revoliucijos pradžia.

Planuojama, kad ketvirtadienio parade dalyvaus 6 300 žmonių, iš jų 5 000 žygiuos pėsčiomis. Taip pat dalyvaus 64 lėktuvai, 25 sraigtasparniai, 200 žirgų ir 181 motorizuota transporto priemonė.

Ukraina tikisi iš JAV ilgesnio nuotolio raketų

Kare prieš Rusiją Ukraina tikisi iš JAV ilgesnio nuotolio raketų. „Mūsu valstybė visais lygiais kalbasi su JAV atstovais dėl ilgesnio nuotolio raketų  HIMARS sistemoms perdavimo“, - trečiadienį per Ukrainos televiziją sakė parlamento Gynybos komiteto narys Fediras Venislavskis. Šiuo metu kariuomenė turi tik maždaug 70 km galinčių skrieti sviedinių šio tipo raketų paleidimo sistemoms. Tačiau yra raketų, galinčių smogti taikiniams, esantiems 300 ir 500 km atstumu.

Praėjusiomis dienomis Ukrainos pajėgos iš HIMARS sistemų sėkmingai atakavo keliolika rusų taikinių. Kyjivas, be to, naudoja mažesnio tikslumo sovietinio tipo raketas „Točka U“, galinčias skrieti iki 120 km.

Ukrainos ir JAV kariai galimais taikiniais jau įvardijo tiltus, vedančius iš Rusijos žemyninės dalies į 2014-aisiais aneksuotą Krymo pusiasalį. Tačiau fronto linija nuo Krymo tilto nutolusi per maždaug 260 km. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas tokius planus pavadino teroru, tačiau patikino, kad tiltas pakankamai gerai apsaugotas nuo tokių atakų.

Anot JAV žiniasklaidos, reikalavimas dėl ilgesnio nuotolio raketų vertinamas prieštaringai. Būgštaujama, kad Ukrainos pajėgos amerikietiškais ginklais gali pulti taikinius Rusijos teritorijoje. Tai dar labiau padidintų įtampą tarp JAV ir Rusijos.

Ukraina nutraukia santykius su Šiaurės Korėja

Šiaurės Korėjai pripažinus dvi apsišaukėliškas „respublikas“ Rytų Ukrainoje, Kyjivas nutraukia savo santykius su Pchenjanu, praneša agentūra „Reuters“.

„Šį sprendimą laikome Pchenjano mėginimu pakirsti Ukrainos teritorinį vientisumą“, – pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

Šiaurės Korėja tapo trečiąja šalimi po Rusijos ir Sirijos, pripažinusia apsišaukėliškas „Donecko ir Luhansko liaudies respublikas“.

Apšaudomi Ukrainos Mykolajivo ir Kramatorsko miestai

Rusų pajėgos toliau apšaudo Pietų Ukrainos Mykolajivo miestą, „Telegram“ kanale pranešė meras Oleksandras Senkevyčius. Esą smogta keliems civiliniams pastatams. Prie jų jau atvyko gelbėtojai, informuoja agentūra „Reuters“.

Rusų pajėgos puola ir Kramatorsko miestą Donbase Rytų Ukrainoje. Raketos smigo į miesto pramoninį rajoną, feisbuke rašo meras Oleksandras Hončarenka.

Kai kuriose miesto dalyse dingo elektra. Kramatorskas yra Donecko srityje, kuri kartu su Luhansko regionu sudaro pramoninį Donbasą. Rusijai paskelbus, kad visiškai užėmė Luhnaską, dabar jos puolimas sutelktas į Donecką.

ESBO reiškia „nerimą“ dėl Ukrainoje veikiančių Rusijos „filtravimo centrų“

Ketvirtadienį paskelbtoje didžiausios pasaulyje saugumo institucijos ataskaitoje pareikštas „didelis susirūpinimas“ dėl įtariamo netinkamo elgesio su dešimtimis tūkstančių ukrainiečių vadinamuosiuose filtravimo centruose, kuriuos Rusija įsteigė Ukrainoje.

„Yra pranešimų, liudijančių, kad tokiuose centruose žmonės yra žiauriai tardomi, o jų kūnai žeminančiai apžiūrimi“, – rašoma 115 puslapių ataskaitoje, su kuria susipažino agentūra AFP, o tokių centrų steigimas vadinamas „nerimą keliančia“ įvykių raida.

Joje priduriama, kad asmenys, kurie, kaip nustatyta, bendradarbiavo su Kyjivu, „dažnai paprasčiausiai dingsta“, o kai kurie iš jų esą perkeliami į Rusijos kontroliuojamas teritorijas, kur yra sulaikomi ar net nužudomi.

Ataskaita parengta remiantis trijų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) paskirtų ekspertų misija, kuri nuo balandžio 1 iki birželio 25 dienos stebėjo karą Ukrainoje.

Tai buvo antroji ESBO misija po panašios misijos, apėmusios laikotarpį nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną iki balandžio 1 dienos.

Jau ankstesnė misija aptiko „aiškių tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų“.

Antroji misija taip pat nustatė „rimtų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų“, ypač Bučos ir Irpinės miestuose, kuriuose lankėsi.

„Kankinimų ir netinkamo elgesio požymiai ant nužudytų civilių lavonų taip pat rodo, kad nepaisoma humaniškumo principo“, – teigiama ataskaitoje.

Joje rašoma, kad per karą ne kartą užfiksuotas tikslingas civilių žudymas, prievartavimas, grobimai ir masiniai trėmimai.

„Antroji misija yra labai susirūpinusi dėl blogo elgesio su ukrainiečių civiliais vadinamuosiuose filtravimo centruose“, – pažymima ataskaitoje.

Kyjivo ir humanitarinių organizacijų duomenimis, į šiuos centrus separatistinėje Donecko liaudies respublikoje atvežama dešimtys tūkstančių civilių, kurie paskui deportuojami į Rusiją, sakoma ataskaitoje. Ten registruojami jų asmens duomenys, imami pirštų atspaudai ir daromos asmens tapatybės dokumentų kopijos.

Pasak Ukrainos ambasadoriaus prie ESBO Jevhenijaus Cymbaliuko, Rusijos okupuotose teritorijose yra apie 20 tokių centrų, sakoma ataskaitoje

EK: didelė rizika, kad Rusija šiais metais sustabdys dujų tiekimą į Europą

Dėl gresiančios dujų krizės Europos verslui  ir vartotojams gali tekti imtis rimtų energijos taupymo priemonių. Europos Komisijos parengtas krizinio plano projektas numato, kad nuo rudens vieši pastatai, biurai ir komercinės paskirties objektai galės būti šildomi ne daugiau kaip iki 19 laipsnių. „Jei veiksmų imsimės dabar, staigaus dujų nutraukimo poveikį sumažinsime trečdaliu“, - sakoma tekste, kurį gavo naujienų agentūra dpa. Čia pažymima, jog yra „didelė rizika“, kad Rusija šiais metais sustabdys dujų tiekimą į Europą.

Įmonės, kurios gali pakeisti dujas, turėtų sumažinti jų vartojimą, sakoma toliau projekte. Tikslas esą yra apsaugoti pramonę, kuri ypač svarbi tiekimo grandinėms ir konkurencingumui. Ir namų ūkiai raginami savo noru vartoti mažiau. „Kiekvienas gali taupyti dujas, dabar“, - rašo Komisija.

Jau dabar galiojančios taisyklės numato, kad, pritrūkus dujų, pirmenybė būtų teikiama namų ūkiams ir, pavyzdžiui, ligoninėms. Tačiau tam tikrais atvejais ribojimai galimi ir kai kuriems apsaugotiems vartotojams.

Planas dar gali keistis, jis tikriausiai oficialiai bus pristatytas kitą trečiadienį (liepos 20 d.).

Europos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorių (ENTSO-G) analizė rodo, kad, jei dujų tiekimas būtų sustabdytas liepą, dujų saugyklos nebūtų užpildytos pakankamai ir todėl žiemą bei kitais metais gali būti juntamas dujų trūkumas. Jei Rusija dujų sklendes užsuktų spalį ar vėliau, rizika paklausai žiemą būtų mažesnė. Tačiau tada liktų mažiau laiko reaguoti.

Poveikis šalims narėms priklausys nuo to, kiek jos priklausomos nuo rusiškų dujų, teigiama projekte.

Komisijos duomenimis, Rusija jau yra smarkiai sumažinusi dujų tiekimą. Dabartinis dujų srautas atitinka mažiau nei 30 proc. 2016-2021 metų vidurkio. Tai lėmė istoriškai aukštas energijos kainas ir išaugino infliaciją. Nėra požymių, kad situacija gerėtų. Ji veikiau toliau blogės, pažymi Komisija.

J. Yellen: karas Ukrainoje yra didžiausias iššūkis pasaulio ekonomikai

JAV iždo sekretorė Janet Yellen ketvirtadienį, prieš G20 ministrų susitikimą Indonezijoje, pareiškė, kad Rusijos karas Ukrainoje yra „didžiausias iššūkis“ pasaulio ekonomikai.

„Didžiausią iššūkį mums šiandien kelia Rusija, – sakė ji spaudos konferencijoje kurortinėje Balio saloje. – Tarptautinė bendruomenė turi aiškiai suvokti jo (prezidento Vladimiro Putino) karo ekonomines ir humanitarines pasekmes“.

Užpuolikai smogė Vinicai – yra aukų ir sužeistųjų

Kyjivas ketvirtadienį pranešė, kad per Rusijos raketų smūgį šalies centrinėje dalyje esančiame Vinycios mieste žuvo mažiausiai 20 žmonių, įskaitant vieną vaiką, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pavadino „atviru terorizmo aktu“.

„Žuvo mažiausiai 20 žmonių, įskaitant du vaikus. Dešimtys žmonių sužeisti. Gyvenamieji namai, administraciniai ir komerciniai pastatai smarkiai sugriauti ir apgadinti“, – sakoma Ukrainos generalinės prokurorės pareiškime.

Nacionalinė policija nurodė, kad trys raketos pataikė į biurų pastatą ir apgadino aplink esančius gyvenamuosius namus mieste, esančiame į pietvakarius nuo sostinės Kyjivo. Kilus gaisrui, šalimais esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje taip pat supleškėjo apie 50 mašinų.

Pareigūnų paskelbtose nuotraukose matyti keli sudegę apversti automobiliai šalia apanglėjusio metalinio nuniokoto pastato karkaso ir besiveržiantys rudi dūmai.

Nuotraukose taip pat užfiksuoti gelbėtojai raudonais ir geltonais šalmais, nešantys žarnas liepsnoms gesinti.

Viename iš nukentėjusių pastatų buvo įsikūrusi bendrovė, kurioje teikiamos buitinės paslaugos, pavyzdžiui, rūbų ir batų taisymo.

Prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad šia ataka rusų pajėgos sąmoningai siekė terorizuoti civilius, pavadindamas Rusiją „šalimi žudike, teroristine šalimi“.

„Kiekvieną dieną Rusija naikina civilius gyventojus, žudo Ukrainos vaikus, nukreipia raketas į civilius objektus. Kur nėra karinių [taikinių]. Kas tai, jeigu ne atviras terorizmo aktas?“ – sakoma prezidento žinutėje, paskelbtoje per platformą „Telegram“.

Prieš smūgį Vinycioje Ukrainos prezidento biuras pranešė, kad per pastarąją parą Rusijos pajėgų atakos šalyje nusinešė kitų penkių civilių gyvybes, o dar aštuoni žmonės buvo sužeisti.

Vidurio Ukraina pastaraisiais mėnesiais buvo laikoma santykinai saugiu prieglobsčiu, palyginti su rytiniu Donbaso regionu, kur per įnirtingas kovas Rusija užėmė kelis pramoninius miestus.

Vinycia, kur gyvena apie 660 000 žmonių, yra maždaug už 260 km į pietvakarius nuo sostinės Kyjivo.

V. Zelenskis: Rusijos smūgiai Vinicai yra atviras terorizmo aktas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį užsipuolė Rusiją už tai, kad ši kiek anksčiau raketomis smogė centrinės Ukrainos Vinicos regionui, o per atakas žuvo mažiausiai 20 žmonių, įskaitant vaiką.

„Kiekvieną dieną Rusija žudo civilius gyventojus, žudo ukrainiečių vaikus, vykdo raketų atakas prieš civilinius objektus, kur nėra jokių karinių objektų. Kas tai, jei ne atviras terorizmo aktas?“ – sakoma Ukrainos lyderio pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

Ukraina vėl apšaudė Rusijos okupuotą Chersono sritį

Ukrainos kariuomenė skelbia vėl apšaudžiusi taikinius Rusijos dalinių užimtoje Chersono srityje šalies pietuose. Odesos karinės administracijos vadovas Serhijus Bračukas sakė, kad Nova Kachovkos mieste atakuotos dvi vadavietės ir aerodromas. Nukauta 13 priešo karių ir sunaikinti keli šarvuoti automobiliai. Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.

Nova Kachovkoje paskirta prorusiška administracija kalbėjo apie iš visi 30 Ukrainos paleistų raketų. Dauguma jų esą numušta. Rusų duomenimis, aukų nėra.

Jau naktį į antradienį Ukrainos pajėgos pradėjo kontrpuolimą Nova Kachovkoje. Ukraina pasiryžusi atsikovoti užimtas teritorijas.

Ukraina: Rusijos pareiškimai apie neteisėtą ginklų kontrabandą – propaganda

Ukraina trečiadienį apkaltino Rusiją skleidžiant propagandą apie neteisėtą ginklų kontrabandą Kyjivui kaunantis su įsiveržusiomis Maskvos pajėgomis ir pareiškė, kad atidžiai prižiūri Vakarų tiekiamų ginklų pristatymą į fronto linijas.

„Visi Ukrainos gauti ginklai, įskaitant tolimojo nuotolio ginklus, yra kruopščiai apskaitomi ir siunčiami į fronto liniją“, – sakė Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas.

Šie jo komentarai pasirodė Europos Sąjungai šią savaitę pranešus, kad steigia Moldovoje kovos su organizuotu nusikalstamumu centrą, ypatingą dėmesį skirsiantį ginklų kontrabandai iš karo krečiamos kaimyninės Ukrainos.

M. Podoliako teigimu, Vašingtono ir sąjungininkų iš Europos ginklų tiekimas Ukrainai yra „išlikimo klausimas“, o šių pristatymų priežiūra yra Kyjivo „prioritetas“.

„Visi kiti „gandai“ yra banalūs propagandiniai išvedžiojimai, kuriais siekiama sutrikdyti tiekimą“, – pridūrė jis savo komentare socialiniame tinkle „Twitter“.

Už vidaus reikalus atsakinga eurokomisarė Ylva Johansson (Ilva Johanson) apie steigiamą ES paramos centrą vidaus saugumui ir sienų valdymui paskelbė pirmadienį per Bendrijos vidaus reikalų ministrų susitikimą, į kurį buvo pakviesti ir ministrai iš ES nepriklausančių Ukrainos bei Moldovos.

Susitikime Prahoje daugiausiai dėmesio buvo skirta grėsmei, kad ginklai, kurių daug tiekia Vakarai, iš Ukrainos kontrabanda gali būti išgabenami nusikaltėlių gaujoms Europoje apginkluoti.

Ukrainoje nuo 2014 metų, kai promaskvietiški separatistai Donbase pradėjo konfliktą su Ukrainos pajėgomis ir paskelbė „nepriklausomas respublikas“, padaugėjo lengvųjų ginklų.

V. Putinas pasirašė griežtą įstatymą dėl „užsienio agentų“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė daugybę naujų įstatymų, įskaitant įstatymą, praplečiantį „užsienio agentų“ apibrėžimą ir įvedantį įkalinimo bausmes už raginimus veikti prieš nacionalinį saugumą.

Vyriausybė ketvirtadienį paskelbė įstatymo projektą dėl „užsienio agentų“, jis įsigalios gruodžio 1 dieną. Remiantis naujuoju įstatymu, bet kuris asmuo, „patiriantis užsienio įtaką“ arba gaunantis paramą iš užsienio – ne tik pinigus – dabar gali būti paskelbtas „užsienio agentu“ Rusijoje. Pastaraisiais metais sovietmečio „liaudies priešą“ primenanti etiketė plačiai naudojama prieš oponentus, žurnalistus ir žmogaus teisių aktyvistus, apkaltintus iš užsienio finansuojama politine veikla.

V. Putinas taip pat pasirašė įstatymo projektą, numatantį iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmes už raginimus veikti prieš nacionalinį saugumą. Rusijos visuomenė patiria istorinį susidorojimą su kitaip manančiaisiais, kuris dar labiau sustiprėjo V. Putinui vasario 24 d. pasiuntus kariuomenę į Ukrainą. Teisių aktyvistai baiminasi, kad naujasis teisės aktas bus panaudotas paskutinėms nepritarimo liekanoms nuslopinti. Kovo mėnesį Rusija įteisino iki 15 metų laisvės atėmimo bausmes už melagingos informacijos, kuria siekiama diskredituoti jos karines pajėgas, skleidimą.

Rusijos lyderis taip pat pritarė įstatymo projektui dėl patriotinio jaunimo judėjimo įkūrimo, tai labai primena sovietmečio jaunimo organizacijas. Rusijos pareigūnai sakė, kad V. Putinas bus paprašytas vadovauti judėjimo, sieksiančio palaikyti vyriausybės pastangas stiprinti vaikų ir jaunimo patriotines ir rusiškas vertybes, stebėtojų tarybai. Sovietų Sąjungoje trys svarbiausios jaunimo organizacijos – spaliukų, pionierių ir komjaunimo - mokė vaikus sovietinių vertybių. Naujoji organizacija bus atvira visiems vaikams nuo šešerių metų ir bus finansuojama valstybės.

Latvijoje rusiškų gamtinių dujų importas įstatymu uždraustas nuo 2023-ųjų

Latvijos parlamentas (Saeima) ketvirtadienį per galutinį svarstymą priėmė Energetikos įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2023 metų sausio 1-osios bus draudžiama į šalį importuoti gamtines dujas iš Rusijos.

Be to, parlamentas patvirtino reglamentą dėl susitarimų su kitų Europos Sąjungos valstybių narių reguliavimo institucijomis bei dujų perdavimo operatoriais konkretiems atvejams šio draudimo užtikrinimui.

„Pritardami rusiškų dujų atsisakymui siunčiame signalą visuomenei, dujų rinkos dalyviams, mūsų strateginiams ir tarptautiniams partneriams bei pačiai agresorei, kad atsisakome finansuoti Rusijos karą Ukrainoje“, – skelbta Saeimos spaudos tarnybos pranešime, kuris buvo išplatintas, pradėjus šių pataisų svarstymą.

Latvija, kaip Lietuva ir Estija, dujų importą iš Rusijos nutraukusi balandžio pradžioje, jį kelioms dienoms buvo atnaujinusi nuo balandžio pabaigos, taip pat jų nedideliais kiekiais importavo praėjusį mėnesį.

Birželio pradžioje Latvijos ekonomikos ministerija pristatė du galimus suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalo statybos šalyje projektus – Skultės arba Rygos uostuose, o iki rugpjūčio pabaigos, padedama nepriklausomų ekspertų, pateiks vyriausybei ataskaitą dėl jų atitikimo ekonominiams ir nacionaliniams interesams.

Balandžio viduryje Latvijos ministrų kabinetas priėmė principinį sprendimą dėl rusiškų gamtinių dujų importo atsisakymo ir SGD terminalo statybos šalyje. Ekonomikos ministerija tuomet skelbė, kad SGD projektą veikiausiai pavyks įgyvendinti tik 2023-ųjų pabaigoje arba 2024 metų pradžioje, o iki tol dujomis tikimasi apsirūpinti per kaimyninių valstybių terminalus.

Maskva: Rusija tęs karinę kampaniją Ukrainoje, kol pasieks savo tikslus

Rusija ketina tęsti „specialiąją karinę operaciją“ prieš Ukrainą, kol bus pasiekti Maskvos užbrėžti tikslai, ketvirtadienį pareiškė rusų Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Jis per spaudos konferenciją teigė, kad visos Vakarų valstybių pastangos stiprinti Ukrainos gynybą yra bevaisės.

„Kad ir kaip Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės stengtųsi sustiprinti Kyjivo režimo kovinį potencialą, kaip ne kartą pareiškė Rusijos vadovybė, Rusijos vykdoma specialioji karinė operacija bus tęsiama, o visi šalies vadovybės iškelti tikslai ir užduotys bus įvykdyti“, – sakė M. Zacharova.

Vis tik ji nepatikslino, kokius tikslus turi omenyje, nes Maskva nuo įsivežimo pradžios vasario 24 dieną jau ne kartą juos keitė.

V. Zelenskis ragina įkurti „specialų tribunolą“ Rusijos invazijai į Ukrainą tirti

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Hagoje vykusioje konferencijoje dėl karo nusikaltimų jo šalyje paragino įsteigti „specialų tribunolą“ Rusijos invazijai į Ukrainą tirti.

„Esamos teisminės institucijos negali patraukti visų kaltųjų atsakomybėn. Todėl reikalingas specialus tribunolas, kuris nagrinėtų Rusijos agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą“, – vaizdo ryšiu susirinkusiesiems Hagoje sakė V. Zelenskis.

Reikalingas „tribunolas, kuris užtikrins teisingą ir teisėtą bausmę tiems, kurie sukėlė šias nelaimes“, pridūrė jis.

„Visiems Rusijos nusikaltėliams turi būti taikomos privalomos ir principingos bausmės“, – sakė Ukrainos lyderis.

V. Zelenskio kalba Hagoje nuskambėjo praėjus kelioms valandoms po to, kai per Rusijos raketų smūgį Vinycios mieste centrinėje Ukrainoje žuvo mažiausiai 20 civilių gyventojų, įskaitant vaikus.

Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT), Europos Komisijos ir Nyderlandų organizuotu renginiu Hagoje siekiama užtikrinti, kad už per Rusijos invaziją įvykdytus nusikaltimus neliktų nenubausti kaltininkai.

„Kol kalbamės, vaikai, moterys ir vyrai gyvena siaubo sąlygomis“, – sakė TBT prokuroras Karimas Khanas (Karimas Chanas).

„Turime dirbti drauge“, – pridūrė jis.

Hagoje įsikūrusi institucija pradėjo karo nusikaltimų tyrimą kovo mėnesį, netrukus po Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios.

TBT buvo įkurtas 2002 metais tirti sunkiausius nusikaltimus visame pasaulyje, tokius kaip genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai ir agresija, kai pačios jo narės negali arba nenori tirti jų pačios.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba anksčiau ketvirtadienį paragino įsteigti specialų teismą, kuris nagrinėtų „agresijos nusikaltimą“ – vienos valstybės politinio ar karinio lyderio išpuolį prieš kitą valstybę.

Tačiau TBT negali patraukti baudžiamojon atsakomybėn už agresijos nusikaltimą, jei šalis nėra ratifikavusi Romos statuto. Nei Rusija, nei Ukraina to nėra padariusios.

Teisingumo eurokomisaras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas) ketvirtadienį konferencijoje sakė, kad dėl karo nusikaltimų Ukrainoje pradėta 20 000 tyrimų.

Rusija atmeta visus jos kariams metamus kaltinimus, įskaitant civilių gyventojų apšaudymą, egzekucijas ir išprievartavimus.

Okupuota Ukrainos Zaporižia rudenį surengs „referendumą“ dėl prisijungimo prie Rusijos

Maskvos remiama separatistų valdžia pietryčių Ukrainos Zaporižios regione ketvirtadienį pranešė planuojanti šiais metais surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.

„Šį rudenį surengsime referendumą“, – sakė Maskvos paskirtos administracijos vadovas okupuotoje Zaporižios regiono dalyje Jevgenijus Balickis. Jis tvirtino, kad plebiscitas bus „skaidrus“. „Norime prisijungti prie Rusijos kaip Zaporižios regionas“, – sakė jis žurnalistams per Rusijos gynybos ministerijos surengtą spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo AFP.

Pietiniai Ukrainos Chersono ir Zaporižios regionai nuo pirmųjų Maskvos karinės intervencijos savaičių daugiausia kontroliuojami Rusijos ir dabar jėga integruojami į Rusijos ekonomiką. Promaskvietiški pareigūnai nurodė, kad Maskva ketina likti Chersono regione ir didelėje jos kontroliuojamoje Zaporižios dalyje. Kremlius tęsia rusinimo kampaniją okupuotose Ukrainos teritorijose, išduoda Rusijos pasus vietos gyventojams ir pradėjo autobusų ir traukinių eismą tarp Maskvos aneksuoto Krymo ir Chersono bei Zaporižios regionų.

Rusija 2014 m. atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Juodosios jūros Krymo pusiasalį, surengusi ten referendumą. Didžioji dauguma tarptautinės bendruomenės balsavimo rezultatų nepripažino.

Maskva: „Nord Stream 1“ įjungimas priklausys ne nuo Rusijos, o nuo Vakarų

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad „Nord Stream 1“ dujotiekio įjungimas po kitą savaitę pasibaigsiančių techninės priežiūros darbų priklausys ne nuo Rusijos, o nuo Vakarų veiksmų.

„Tolesnė šio dujotiekio eksploatacija daugiausiai priklausys nuo mūsų partnerių – kalbant tiek apie dujų paklausą, tiek apie neteisėtų ribojamųjų priemonių neigiamų padarinių prevenciją“, – pareiškė ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Atstovė konkrečiai paminėjo į Kanadą remontui išsiųstą šio dujotiekio turbiną. Jos grąžinimas Rusijai įstrigo dėl Vakarų sankcijų, tačiau Kanada neseniai paskelbė sankcijų išimtį, leidžiančią pristatyti suremontuotą detalę į Vokietiją.

Nors Rusija tik šią savaitę visiškai užsuko dujų tiekimą „Nord Stream 1“ dujotiekiu, šalis dujų srautus šiuo vamzdynu riboja dar nuo birželio. Manoma, kad taip šalis keršija jai dėl invazijos į Ukrainą paskelbtas sankcijas. Rusija savo ruožtu aiškina, kad dujų srautai sumažėjo būtent dėl turbinos remonto.

Šiuo metu nekantriai laukiama, ar gyvybiškai svarbias dujas gabenantis dujotiekis kitą ketvirtadienį bus įjungtas, ar techninės priežiūros darbai tebuvo Rusijos pretekstas visiškai nutraukti jo veikimą. Pastaruoju metu Maskva ėmė reikšti abejones, ar kitą savaitę dujotiekis vėl galės įprastai veikti – trečiadienį didžiausia dujotiekio akcininkė bendrovė „Gazprom“ pareiškė, kad nebegali nurodyti konkrečios datos, kada bus atnaujintas įprastas dujų tiekimas.

Prancūzijos prezidentas teigia, kad jo šalis sieks visiškai atsisakyti rusiškų dujų

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis sieks kuo greičiau visiškai atsisakyti dujų importo iš Rusijos.

E. Macronas interviu kanalui TF1 pareiškė, kad Prancūzija jau diversifikuoja savo energijos šaltinius ir kaupia atsargas artėjančiai žiemai. „Rusija jau pradėjo riboti dujų tiekimą“, – teigė prezidentas. Pasak jo, taip Maskva siunčia labai aiškią žinutę, kad yra pasirengusi naudoti dujas kaip „karo įrankį“.

„Turėsime visiškai atsisakyti rusiškų dujų“, – kalbėjo E. Macronas. Jis perspėjo, kad vykstant atitinkamo importo atsisakymui „ši vasara ir rudens pradžia greičiausiai bus labai sudėtinga“. Nors E. Macronas pažymėjo, kad Prancūzija šiemet suvartojo mažiau energijos nei praėjusiais metais, valstybės vadovas vis vien paragino tautiečius ir pramonę riboti jos švaistymą. „Visi kartu turime vykdyti susilaikymo politiką“, – nurodė jis ir pabrėžė, kad tai bus naudinga ne tik siekiant energetinės nepriklausomybės, o ir klimato atžvilgiu.

Prancūzijos prezidentas pridūrė, kad jo šalis ir toliau padės Ukrainai gintis nuo Rusijos invazijos ir tęs sankcijų Maskvai taikymą.

Kyjivo meras: raketų ataką Vinycioje įrodo, kad Rusijos barbariškumui nėra galo

Ukrainos sostinės Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pareiškė, kad ketvirtadienį Vinycios mieste surengta Rusijos raketų ataka įrodo, kad Maskvos barbariškumui nėra galo, rašo „Sky News“.„Rusijos teroristai įnirtingai tęsia taikių ukrainiečių genocidą.

Šiandieniniai siaubingi vaizdai iš Vinycios įrodo, kad Rusijos barbariškumui nėra galo, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė V. Klyčko. – Agresoriui gali būti taikomos tik itin griežtos sankcijos, jokio pataikavimo! O Ukraina turi sulaukti modernių ir galingų ginklų.“

Kiek anksčiau panašiais žodžiais „Telegram“ dalijosi ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis ketvirtadienio smūgį Vinyciai įvardijo teroro aktu.

Policijos duomenimis, maždaug 11 val. vietos laiku miesto centre nukrito trys raketos. Jos pataikė į biurų pastatą, tačiau smūgio metu buvo apgadinti ir aplinkiniai pastatai. Šalia esančioje stovėjimo aikštelėje užsiliepsnojo kelios dešimtys automobilių. Atakos metu žuvo mažiausiai 20 žmonių, įskaitant tris vaikus, o į medikus pagalbos kreipėsi dar 90 žmonių.

Kilus susirūpinimui dėl kontrabandos, Kyjivas ragina steigti komitetą ginklų tiekimui kontroliuoti

Ukrainos prezidento padėjėjas ketvirtadienį paragino įstatymų leidėjus įsteigti stebėjimo komitetą, kuris prižiūrėtų ginklus, Ukrainos gautus iš Vakarų sąjungininkių kovai su Rusijos invazija. Šis pasiūlymas pateiktas Briuseliui pareiškus susirūpinimą, kad ginklai kontrabanda išvežami iš karo krečiamos Ukrainos, siekiant aprūpinti nusikaltėlių gaujas Europoje.

"Parlamentas, kaip įstatymų leidžiamoji valdžia, turėtų dalyvauti kontroliuojant sąjungininkių gynybos pagalbą. Mūsų tikslas būti kuo skaidresniais esant karo padėčiai", - sociainiame tinkle "Telegram" parašė Ukrainos prezidentūros vadovas Andrijus Jermakas. „Skaidrumas yra geriausias receptas prieš Rusijos manipuliacijas ir klastotes“, – pridūrė jis.

Šią savaitę Europos Sąjunga paskelbė Moldovoje kurianti centrą kovai su organizuotu nusikalstamumu, ypač ginklų kontrabanda iš kaimyninės Ukrainos. Kyjivas pareiškė, kad atidžiai stebi ginklus, kuriuos gauna iš Vakarų partnerių, ir kad šių tiekimų priežiūra yra vyriausybės „prioritetas“. Jis taip pat apkaltino Rusiją skleidžiant propagandą apie padidėjusią nelegalių ginklų kontrabandą.

Smulkūs ginklai tapo vis labiau prieinami Ukrainoje nuo 2014 m., kai dvi Maskvos remiamų separatistų valstybėlės atsiskyrė nuo Kyjivo ir pradėjo ginkluotą konfliktą su Ukrainos armija.

Rusijos raketų atakos Vinycioje aukų padaugėjo iki 22

Rusijos raketų atakos Ukrainos Vinycios mieste aukų padaugėjo iki 22, pranešė Ukrainos policijos vadas Ihoris Klymenko, kuriuo remiasi agentūra „Ukrinform“.

„Iki 17 val. buvo rasti iš viso 22 žmonių kūnai, tačiau iki šiol iš jų atpažinti tik šeši“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė I. Klymenko. Pasak jo, dingusiais vis dar laikomi 39 žmonės. Policijos vadas pridūrė, kad įvairaus sunkumo sužalojimų patyrė dar apie 100 žmonių, o atakos metu apgadinta daugiau kaip 50 pastatų ir dar per 40 automobilių.

Anksčiau ketvirtadienį Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė apie smūgį Vinyciai. Turimais duomenimis, maždaug 11 val. vietos laiku miesto centre nukrito trys raketos. Jos pataikė į biurų pastatą, tačiau smūgio metu buvo apgadinti ir aplinkiniai pastatai. Šalia esančioje stovėjimo aikštelėje užsiliepsnojo kelios dešimtys automobilių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią ataką pavadino teroro aktu.

Rusija teigia Rytų Ukrainoje sunaikinusi šaliai siųstų JAV ginklų

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad jos karinės oro pajėgos Rytų Ukrainoje sunaikino nemažai šaliai siųstų JAV haubicų „M777“, praneša agentūra „Reuters“.

Ministerija pridūrė, kad, naudodama sparnuotąsias raketas „Kalibr“, pietinėje Zaporižios srityje taip pat smogė gamyklai, kurioje buvo ukrainiečiams priklausančių šarvuotųjų kovos mašinų.

„Reuters“ šių ministerijos pareiškimų nepriklausomai patvirtinti negali.