Karas: kaime prie Mariupolio aptikta dar viena masinė kapavietė

Prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius, anksčiau kalbėdamas per vieną interviu, transliuotą per platformą „YouTube“, patvirtino, kad susitikimas vyksta „dabar. Kalbasi su prezidentu. Galbūt jie galės padėti“, Ukrainai jau du mėnesius kovojant su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

Tai pirmasis V. Zelenskio susitikimas su JAV pareigūnais nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją.

O. Arestovyčius pakartojo Ukrainos raginimą parūpinti jai puolamosios ginkluotės, nes „kol nėra puolamųjų [ginklų], kiekvieną dieną bus po naują Bučą“, turėdamas galvoje kelias savaites Rusijos pajėgų kontroliuotą Kyjivo priemiestį, kuriame Jungtinės Tautos pranešė dokumentavusios apie 50 civilių „neteisėtą nužudymą“.

Kalbėdamas apie viešinčius JAV pareigūnus O. Arestovyčius sakė: „Jie nebūtų atvykę, jeigu nebūtų pasiruošę mums duoti“ ginklų.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Šeštadienį V. Zelenskis sakė esąs dėkingas už Vašingtono jau suteiktą pagalbą Ukrainai, bet pabrėžė, kad Kyjivas pageidauja gauti sunkesnės, galingesnės ginkluotės, kurią galėtų naudoti prieš Rusijos pajėgas.

Duodamas interviu per „YouTube“ O. Arestovyčius sakė, kad Rusijos pajėgų apsiaustame Azovo jūros uostamiestyje Mariupolyje tebekovoja ukrainiečių pajėgos, bet miesto gynyba atsidūrusi „ties žlugimo riba“.

Rusija: Briansko mieste liepsnoja naftos bazė

Netoli sienos su Ukraina esančiame Rusijos mieste praėjusią naktį didžiulėje kuro saugykloje kilo gaisras, pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerija.

„Pranešta apie gaisrą „Transneft-Družba“ kuro saugykloje Brianske“, už maždaug 150 km nuo Ukrainos sienos, nurodė ministerija, kurią citavo Rusijos naujienų agentūros. Šis miestas naudojamas kaip logistikos bazė kare prieš Ukrainą.

„Pirminiais duomenimis, sužeistųjų nėra“, – pridūrė ministerija.

Gaisro priežastis kol kas nežinoma. Jis įsiplieskė 2 val. nakties vietos (ir Lietuvos laiku) Briansko Fokino rajone, pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerijos regioninė valdyba.

Į įvykio vietą buvo išsiųstos gelbėtojų ir ugniagesių pajėgos.

Rusijos žiniasklaidos paskelbtose nuotraukose buvo matyti liepsnų liežuviai ir dūmų kamuoliai naktiniame danguje virš Briansko.

Naujienų agentūra „Interfax“ pranešė, kad tai jau antras toks gaisras kuro saugykloje regione pastaruoju metu, tačiau kol kas šio informacijos nepriklausomai patvirtinti nepavyko.

Rusija nekart kaltino Ukrainos pajėgas dėl smūgių jos teritorijoje, be kita ko, ir Briansko regione balandžio viduryje.

Balandžio pradžioje Belgorodo srities, kuri taip pat yra netoli Ukrainos sienos, gubernatorius sakė, kad Kyjivo sraigtasparniai apšaudė ten esančią kuro saugyklą.

A. Blinkenas: JAV diplomatai nuo šios savaitės palaipsniui sugrįš į Ukrainą

JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas ir gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) sekmadienį atvyko į Kyjivą susitikti V. Zelenskiu.

Tai buvo pirmasis Amerikos aukšto rango pareigūnų apsilankymas Ukrainoje nuo Rusijos invazijos į šią provakarietišką valstybę pradžios vasario 24-ąją. Jis įvyko daugeliui pasaulio šalių švenčiant ortodoksų Velykas. JAV vizito faktą patvirtino tik po to, kai A. Blinkenas ir L. Austinas paliko Ukrainos teritoriją.

A. Blinkenas ir L. Austinas išreiškė solidarumą su V. Zelenskiu ir paskelbė apie laipsnišką JAV diplomatų sugrįžimą į Ukrainą.

Jie taip pat pažadėjo, kad JAV papildomai skirs daugiau kaip 700 mln. JAV dolerių (648 mln. eurų) vertės tiesioginės ir netiesioginės karinės pagalbos, įskaitant apie 300 mln. dolerių reikalingiems ginklams įsigyti.

Pinigai taip pat bus skirti Ukrainos regioninėms sąjungininkėms, kurioms reikia papildyti atsargas po to, kai jos nusiuntė ginklų savo kaimynei.

A. Blinkenas sakė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) planuoja artimiausiomis dienomis paskirti dabartinę JAV ambasadorę Slovakijoje Bridget Brink (Bridžit Brink) naująja ambasadore Kyjive – šis postas oficialiai tuščias nuo 2019 metų.

Nors kelios Europos šalys jau vėl atidarė savo ambasadas Kyjive, Amerikos diplomatai grįš palaipsniui, sakė vienas Valstybės departamento pareigūnas.

„Nuo karo veiksmų pradžios kitapus sienos, Lenkijoje, turėjome komandą, kuri dirbo šį darbą“, – sakė pareigūnas žurnalistams, laukusiems A. Blinkeno ir L. Ostino pasienyje Lenkijos pusėje.

„Nuo šios savaitės šios komandos nariai galės vykti vienadienių kelionių į Ukrainą, – sakė jis. – Galiausiai jie vėl pradės dirbti Kijeve.“

Ukrainos ir JAV draugystė ir partnerystė yra stipresnės nei bet kada anksčiau.

Ukrainos prezidentūra jau anksčiau sekmadienį patvirtino informaciją apie A. Blinkeno ir L. Austino vizitą, o V. Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius viename interviu, transliuotame per platformą „YouTube“, sakė, kad „jie nebūtų atvykę, jeigu nebūtų pasiruošę mums duoti“ ginklų.

V. Zelenskis sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ taip pat parašė, kad „Ukrainos ir JAV draugystė ir partnerystė yra stipresnės nei bet kada anksčiau“.

J. Bidenas dar ketvirtadienį paskelbė apie naują 800 mln. dolerių (736 mln. eurų) vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai. Pasak prezidento, ši parama padės Kyjivo pajėgoms kovoti su rusų kariuomene rytiniame Donbaso regione. Nuo J. Bideno kadencijos pradžios pernai sausį JAV jau perdavė maždaug 4 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos.

Prieš L. Austino ir A. Blinkeno vizitą Ukrainoje lankėsi virtinė Europos aukšto rango pareigūnų, tarp jų Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Rusija mėgina iš nuskendusio kreiserio „Moskva“ iškelti raketas ir slaptus dokumentus

Toje vietoje, kur nuskendo Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanas kreiseris „Moskva“, dirba specialus gelbėjimo laivas „Kommuna“. Kaip rašo Vokietijos leidinys „Bild“, Rusija mėgina iškelti iš „skenduolio“ raketas, slaptus dokumentus ir kitą svarbią įrangą.

Pasak publikacijos autoriaus, nuskendęs kreiseris „Moskva“ yra 187 metrų ilgio, todėl 110 metų senumo „Kommunai“ vargu ar pavyks jį iškelti į paviršių.

„Kommuna“ buvo nuleista į vandenį 1912 metais, dar carinėje Rusijoje, ir yra vienas seniausių laivų Rusijos kariniame laivyne.

Palydovai nustatė tikslią vietą, kur nuskendo Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanas „Moskva“. Jis guli jūros dugne 40-45 metrų gylyje.

Balandžio 13 d. Juodosios jūros akvatorijoje į Rusijos kreiserį „Moskva“ pataikė Ukrainos sparnuotosios raketos „Neptun“. Ukrainos karinės vadovybės žiniomis, laivas užsidegė, o paskui apvirto ir nuskendo.

Rusija teigia, kad laive sprogo šaudmenys, o nuskendo jis tempiamas į uostą.

Nuo Rusijos agresijos pradžios Ukrainoje jau žuvo 215 vaikų

Nuo vasario 24 d., kai prasidėjo Rusijos plataus masto agresija prieš Ukrainą, šalyje žuvo 215 vaikų, o dar 391 buvo sužeistas.

Tai pirmadienio rytą pranešė Ukrainos generalinio prokuroro biuras, kuriuo remiasi portalas „gazeta.ua“.

„Šie skaičiai nėra galutiniai, kadangi duomenys renkami aktyvių karo veiksmų rajonuose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose“, – pareiškė žinybos atstovai.

Rusijos pajėgoms apšaudant ir bombarduojant Ukrainos miestus ir kaimus, nukentėjo 1500 mokyklų, iš jų 102 visiškai sugriautos.

Pentagono vadovas: Ukraina gali laimėti karą, jei turės tinkamą įrangą

Ukraina gali laimėti karą prieš Rusiją, jei turės tinkamą ginkluotę, pirmadienį pareiškė Pentagono vadovas L. Austinas, grįžęs iš kelionės į Kyjivą kartu su JAV valstybės sekretoriumi A. Blinkenu.

„Pirmas žingsnis pergalės link yra tikėjimas, kad laimėti įmanoma. Taigi jie tiki, kad mes galime laimėti“, – žurnalistams sakė L. Austinas po abiejų sekretorių susitikimo su V. Zelenskiu.

„Tikime, kad mes galime laimėti, kad jie gali laimėti, jei turės tinkamą įrangą, tinkamą paramą“, – pridūrė JAV gynybos sekretorius.

Be to, jis sakė, kad Jungtinės Valstijos nori, jog nusilptų Rusijos karinis pajėgumas, kad ji negalėtų surengti dar vienos invazijos.

„Norime, kad Rusija susilpnėtų tiek, kad negalėtų daryti tokių dalykų, kokius padarė įsiverždama į Ukrainą“, – žurnalistams pareiškė L. Austinas.

Maskva „jau prarado daug karinių pajėgumų – ir, atvirai kalbant, daug savo karių. Norime, kad ji neturėtų galimybės labai greitai atkurti šiuos pajėgumus“, kalbėjo Pentagono vadovas.

J. Borrellis: ES nėra vieningos pozicijos dėl rusiškų energetikos išteklių embargo

ES šiuo metu nėra užtektinai palaikymo galimam visiškam rusiškos naftos ir dujų embargui. Tai pareiškė bloko užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis, kurį cituoja Vokietijos laikraštis „Die Welt“.

„ES šiuo metu nėra vieningos pozicijos šiuo klausimu“, – laikraščiui sakė J. Borrellis. Tačiau, pasak jo, visos bloko šalys nori sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų energetikos išteklių, ir tai galiausiai bus įgyvendinta.

„Kada nors tai įvyks ir Rusija skaudžiai pajus, kad praranda naftos ir dujų verslo pajamas“, – pridūrė J. Borrellis.

Kremliui naftos eksportas yra pagrindinis užsienio valiutos šaltinis ir daugelis ES šalių reikalauja nutraukti atitinkamus atsiskaitymus, nes jais finansuojamas karas Ukrainoje. Kai kurios bloko šalys taip pat ragina skelbti Rusijai jau šeštą sankcijų paketą.

Rusija yra didžiausia Europos naftos tiekėja ir, Eurostato duomenimis, 2020 metais buvo atsakinga už kiek daugiau nei ketvirtadalį viso žemyno naftos importo.

JK žvalgyba: Rusijos pajėgos Ukrainoje iki šiol nepasiekė reikšmingo proveržio

Jungtinės Karalystės (JK) žvalgybos tarnybų duomenimis, nuo tada, kai Rusija užsibrėžė visiškai užimti Donbasą, jos karinės pajėgos padarė nedidelę pažangą kai kuriose Ukrainos teritorijose, praneša BBC.

Nepaisant to, Maskva iki šiol nepasiekė jokio reikšmingo proveržio.

JK gynybos ministerija savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje pridūrė, kad Ukrainos kariuomenės vykdoma Mariupolio gynyba sumažino daugelio Rusijos dalinių kovinį efektyvumą.

Tikime, kad mes galime laimėti, kad jie gali laimėti, jei turės tinkamą įrangą, tinkamą paramą.

Ministerija taip pat nurodė, kad Rusijos gynybos ministerijos siūlymas, jog kompensacijų žuvusių rusų karių šeimoms išmokėjimą prižiūrėtų ne kariškiai, o civiliai pareigūnai, galimai reiškia tai, kad Maskva siekia nuo visuomenės nuslėpti tikrąjį savo nuostolių kare mastą.

Pentagono vadovas: JAV nori susilpninti Rusiją, kad ji negalėtų ir vėl įsiveržti

JAV nori, kad Rusijos kariniai pajėgumai būtų susilpninti ir ji negalėtų įvykdyti kitos invazijos, pirmadienį L. Austinas, grįžęs iš kelionės į Kyjivą.

„Norime, kad Rusija susilpnėtų iki tokio laipsnio, jog negalėtų daryti to, ką padarė įsiverždama į Ukrainą“, – grupei žurnalistų sakė L. Austinas.

Ukrainoje apšaudytos penkios geležinkelio stotys

Pirmadienio rytą „Ukrainos geležinkelių“ vadovas Oleksandras Kamyšinas patvirtino, kad Vidurio ir Vakarų Ukrainoje apšaudytos penkios geležinkelio stotys, praneša portalas „Sky News“.

Pasak jo, gauta pranešimų apie aukas, tačiau daugiau detalių kol kas neskelbiama. Jis pridūrė, kad visos atakos buvo surengtos pirmadienio rytą kas valandą.

Tai jau nebe pirmas kartas, kai Rusijos pajėgos Ukrainoje atakuoja geležinkelio stotis. Balandžio pradžioje rusų kariai raketomis apšaudė Kramatorsko geležinkelio stotį ir čia pražudė mažiausiai 50 žmonių.

Gubernatorius: Rusija netoli sienos numušė du Ukrainos dronus

Rusijos pajėgos per naktį netoli sienos numušė du Ukrainos bepiločius orlaivius, pirmadienį pranešė regiono gubernatorius.

„Šiandien, 4.15 val., Rusijos oro gynybos įgulos numušė du Ukrainos bepiločius orlaivius“ Rylsko rajone, prie Ukrainos sienos, per „Telegram“ pranešė Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas. „Nėra aukų, sužeistųjų ar žalos. Situacija visiškai kontroliuojama.“

Anksčiau pirmadienį Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija pranešė, kad Briansko mieste, maždaug už 200 kilometrų į šiaurę nuo Rylsko, dega didelė degalų saugykla. Kol kas nėra jokių įrodymų, kad abu incidentai būtų susiję.

Rusija ne kartą kaltino Ukrainos pajėgas surengus smūgius jos teritorijoje ir perspėjo, kad atsakydama į tai Maskvos kariuomenė sustiprins atakas prieš Ukrainos sostinę Kyjivą. Balandžio pradžioje Belgorodo srities, kuri taip pat yra netoli Ukrainos sienos, gubernatorius pranešė, kad Kyjivo sraigtasparniai apšaudė ten esantį degalų sandėlį.

Kyjivas praneša atremiantis Rusijos puolimus

Rytų Ukrainoje atremti keli Rusijos puolimai, anksti pirmadienį pranešta iš Kyjivo.

Žinios pasirodė po naktį trukusių slaptų Ukrainos pareigūnų ir atvykusių JAV pasiuntinių susitikimų. Apie juos paaiškėjo nedaug detalių, nors manoma, kad kalbėta apie tolesnę karinę pagalbą Ukrainai, jau trečią mėnesį atremiančiai Rusijos invaziją.

Pasak Ukrainos pareigūnų, per nakties atakas mėginta pasistūmėti Kramatorsko – rytinio miesto, turinčio maždaug 150 tūkst. gyventojų, link. Tai reiškia, kad atakos paveikė ir tokias vietas kaip Iziumas, Barvinkova ir Komyšuvacha, pirmadienį pranešė šalies generalinis štabas. Kitose Donecko vietose Rusijos atakos apsiribojo artilerijos apšaudymu į ukrainiečių pozicijas, įskaitant apgultą Mariupolio miestą. Taip pat buvo bandoma šturmuoti Popasnos miestelį. Ukrainos pajėgos pranešė, kad rusai prarado 13 tankų ir kitų karinių įrenginių. Ataskaitų neįmanoma nepriklausomai patvirtinti.

JAV žiniasklaida po sekmadienio vėlų vakarą vykusio JAV gynybos sekretoriaus L. Austino ir JAV valstybės sekretoriaus A. Blinkeno vizito pranešė, kad šią savaitę tikimasi daugiau aukšto lygio diplomatinių vizitų. Tikimasi daugiau karinės pagalbos pasiūlymų.

Pasak „The New York Times“, jis taip pat pranešė, kad nori padidinti karinę pagalbą Ukrainai ir 15 kitų Rytų Europos šalių 713 mln. JAV dolerių. Pranešama, kad pinigai planuojami padėti Ukrainos pajėgoms modernizuoti savo ginklų sistemas.

Ukrainos Vinycios srityje surengtos raketų atakos

Pirmadienį Rusijos kariai surengė raketų atakas dviejuose Ukrainos Vinycios srities miestuose. Tai pranešė agentūra „Reuters“, remdamasi šios srities gubernatoriumi Serhijumi Borzovu.

Pasak S. Borzovo, nuo raketų ugnies nukentėjo Žmerynkos ir Koziatynės miestai. „Priešas bando pulti kritinę infrastruktūrą“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše teigė gubernatorius.

Rusija šių pranešimų dar nekomentavo.

V. Zelenskis dėkojo JAV už pagalbą ginklais ir ragino įvesti naujas sankcijas Rusijai

V. Zelenskis padėkojo JAV už pagalbą ginklais per dviejų aukšto rango JAV ministrų vizitą ir drauge paragino sugriežtinti sankcijas Rusijai. „Su JAV valstybės sekretoriumi A. Blinkenu ir gynybos sekretoriumi L. Austinu aptarėme pagalbą gynybai, sankcijų Rusijai stiprinimą, finansinę paramą Ukrainai ir saugumo garantijas“, – paskelbė V. Zelenskis savo oficialiame „Telegram“ kanale.

Ginklų pagalba, iki šiol jau pasiekusi 3,4 mlrd. dolerių, labai padėjo Ukrainai jos nacionalinės gynybos srityje, sakė V. Zelenskis. Kartu, anot jo, svarbu apriboti Rusijos puolimo potencialą įvedant griežtesnes sankcijas. V. Zelenskis užsiminė apie veiksmų planą, kurį jau parengė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas ir buvęs JAV ambasadorius Maskvoje Michaelas McFaulis. Be to, V. Zelenskis pabrėžė, kaip svarbu Ukrainos ekonomikai turėti geresnę prieigą prie JAV rinkos jos prekėms.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko beveik 22 tūkst. karių

Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko beveik 22 000 karių. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki balandžio 25-osios Rusija taip pat neteko 884 tankų, 2 258 šarvuočių, 411 artilerijos sistemų, 149 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 69 oro gynybos sistemų, 181 lėktuvo, 154 sraigtasparnių, 1 566 transporto priemonių, 8 laivų, 76 degalų cisternų, 201 drono ir 28 specialiosios technikos vienetų.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Rusija skelbia paliaubas aplink „Azovstal“ kompleksą Mariupolyje

Rusijos gynybos ministerija pirmadienį paskelbė paliaubas aplink Ukrainos metalurgijos įmonės „Azovstal“ kompleksą Mariupolyje, kad būtų galima evakuoti civilius iš šios pramonės zonos – paskutinio uostamiesčio gynėjų bastiono.

Rusijos pajėgos „2022 metų balandžio 25 dieną nuo 14 val. Maskvos (ir Lietuvos) laiku vienašališkai nutrauks bet kokius karo veiksmus, atitrauks dalinius saugiu atstumu ir sudarys sąlygas [civilių gyventojų] pasitraukimui“, nurodė Gynybos ministerija išplatintame pareiškime.

Milžiniška plieno gamykla, kurioje įrengtas požeminių kanalų labirintas, išliko paskutine Ukrainos pasipriešinimo atrama strategiškai svarbiame Azovo jūros uostamiestyje.

Ukrainos pareigūnų teigimu, ten slepiasi iki 1 tūkst. civilių. Ukraina nekart ragino nedelsiant atidaryti humanitarinį koridorių iš gamyklos, kad ją galėtų palikti civiliai gyventojai ir sužeisti kariai.

Rusijos karinių tyrimų institute praėjusią savaitę žuvusiųjų skaičius išaugo iki 17

Rusijoje praėjusią savaitę per gaisrą šiaurės vakariniame Tverės mieste veikiančiame karinių tyrimų institute žuvo 17 žmonių, pirmadienį pranešė vietos pareigūnai.

„Deja, šiuo metu oficialiai patvirtintas žuvusiųjų skaičius išaugo iki 17“, – sakoma Tverės srities administracijos pranešime.

Jame priduriama, kad tarnybos tęsia pastato griuvėsių valymą.

Gaisras Rusijos aerokosminių pajėgų centriniame tyrimų institute Tverėje įsiplieskė praėjusį ketvirtadienį. Tą pačią dieną vietos pareigūnai pranešė, kad nelaimė nusinešė šešias gyvybes.

Preliminari informacija rodė, kad gaisras kilo dėl elektros trumpojo jungimo, informavo valstybinė naujienų agentūra TASS.

Vėliau ši informacija nebuvo atnaujinta.

Gynybos ministerija nurodė, kad institute vykdomi tyrimai susiję su Rusijos oro erdvės ir kosmoso gynyba, taip pat su naujų zenitinių raketų sistemų kūrimu.

Rusijoje neretai įvyksta atsitiktinių gaisrų dėl senstančios ir blogos būklės infrastruktūros, taip pat prasto saugos normų laikymosi.

V. Zelenskis: derybos su JAV pareigūnais buvo padrąsinančios ir veiksmingos

V. Zelenskis derybas su A. Blinkenu ir L. Austinu pavadino padrąsinančiomis ir veiksmingomis.

Kalbėdamas pirmadienį paskelbtame vaizdo kreipimesi V. Zelenskis sakė, kad  JAV siūlo „galingą“ paramą jo šaliai. Ukrainos prezidentas pridūrė, jog susitikime buvo susitarta „dėl tolesnių žingsnių stiprinant Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir tenkinant visus prioritetinius mūsų kariuomenės poreikius“.

Sankcijų Maskvai griežtinimas taip pat buvo susitikimo darbotvarkėje, pabrėžė jis.

A. Blinkenas ir L. Austinas nurodė, kad JAV pritarė amunicijos už 165 mln. JAV dolerius pardavimui Ukrainai ir patvirtino daugiau nei 300 mln. dolerių finansavimą užsienio kariuomenei.

V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina tikisi, jog Jungtinės Valstijos užims vadovaujančią poziciją joms ir kitoms sąjungininkėms teikiant Kyjivui saugumo garantijas ateityje.

Ukrainos prezidentas taip pat pasmerkė Rusiją už jos atakas sekmadienį, ortodoksams švenčiant Velykas. Anot jos, tokie veiksmai yra „tyčinis gyvybės Ukrainoje naikinimas“.

Rusija neigia pranešimus, kad Ukrainos Chersono srityje planuoja surengti referendumą

Rusijos užsienio reikalų ministerija paneigė pasirodžiusius pranešimus, kad Maskva Ukrainos Chersono srityje planuoja surengti „referendumą“ dėl vadinamosios „liaudies respublikos“ įkūrimo.

„Apie tai nesu nieko girdėjęs“, – pareiškė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrejus Rudenka, atsakydamas į atitinkamą žurnalistų klausimą.

Pastaruoju metu buvo vis dažniau spėliojama, kad Chersone galimai rengiamasi tokiam „referendumui“, panašiam į prieš tai surengtus Krymo pusiasalyje ir Donbaso separatistinėse respublikose. Anot pranešimų, Chersone, be kita ko, buvo pastebėta lankstinukų su raginimais surengti tokį balsavimą.

Ukrainos pareigūnai skaičiuoja, kad per karą jau žuvo daugiau kaip 3 818 civilių

Rusijos invazijos į Ukrainą metu žuvo 3 818 civilių asmenų, teigia Ukrainos apygardos prokurorė Iryna Venediktova, apie tai pranešė naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“.

Sužeistųjų skaičius viršija 4 tūkst..

Tačiau ji pažymėjo, kad statistika yra neišsami, nes dėl tebevykstančio karo valdžios institucijos negali atlikti tyrimų daugelyje šalies vietų.

Pasak I. Venediktovos, iki šiol žuvusių vaikų skaičius siekia 215, o sužeistų – 391.

Rusija perspėja JAV nesiųsti Ukrainai daugiau ginklų

Rusija perspėjo JAV nesiųsti Ukrainai daugiau ginklų ir pareiškė, kad tokios siuntos kursto besitęsiantį konfliktą ir dėl to tik žus daugiau žmonių, praneša agentūra „Reuters“.

Pasak Rusijos ambasadoriaus JAV Anatolijaus Antonovo, ginkluotės tiekimu siekiama nusilpninti Rusiją, tačiau tai esą eskaluoja konfliktą ir kenkia galimybei pasiekti taikos susitarimą. „Amerikiečiai pila žibalą į ugnį“, – kanalui „Rossiya 24“ pareiškė jis. Ambasadorius pridūrė, kad dėl to Vašingtonui buvo pateikta oficiali diplomatinė nota, tačiau į ją atsako dar nesulaukta.

„Pabrėžėme šios situacijos nepriimtinumą (...) ir pareikalavome nutraukti šią praktiką“, – tvirtino A. Antonovas.

„Greenpeace“ aktyvistai Norvegijoje blokavo Rusijos tanklaivį

Norvegijos „Greenpeace“ aktyvistai pirmadienį netoli Oslo užblokavo Rusijos naftos tanklaivio iškrovimą, teigdami, kad šis krovinys padeda finansuoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino „karo veiksmus“.

Honkonge registruotas tanklaivis „Ust Luga“, kurį nuomojasi Rusijos naftos bendrovė „Novatek“, gabena 95 tūkst. tonų degalų, skirtų „Esso“ terminalui Norvegijos pietryčiuose, sakoma „Greenpeace“ pareiškime.

Jūrų eismo svetainės duomenimis, tanklaivis plaukė iš to paties pavadinimo Rusijos miesto, esančio netoli Sankt Peterburgo.

„Greenpeace“ aktyvistai nedidele valtimi prisirišo prie laivo, o kiti baidarėse išskleidė plakatus su užrašu „Nafta kursto karą“, pranešė organizacija.

Kai kuriuos aktyvistus sustabdė policija dar prieš jiems prisijungiant prie akcijos.

„Esu sukrėstas, kad Norvegija veikia kaip laisvas uostas Rusijos naftai, kuri dabar finansuoja V. Putino karą“, – pareiškė „Greenpeace“ vadovas Frode Pleymas.

Pasak „Esso Norway“ atstovės žiniasklaidai, minėtam kroviniui nebuvo taikomos Vakarų sankcijos, įvestos Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.

„Sutartys buvo sudarytos prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą“, – laikraščiui „Dagbladet“ sakė Anne Fougner.

„Esso Norway“ nėra sudariusi jokių kitų sutarčių dėl produktų iš Rusijos“, – pridūrė ji.

Nors Norvegija nėra Europos Sąjungos narė, ji prisijungė prie beveik visų sankcijų, kurias ES nuo kovo 18 dienos įvedė Maskvai.

Ukraina paneigė Rusijos pranešimus, kad bus atidarytas humanitarinis koridorius iš „Azovstal“ gamyklos

Ukraina pirmadienį paneigė ankstesnius Rusijos pranešimus, kad pirmadienį bus atidarytas humanitarinis koridorius iš Mariupolyje esančios „Azovstal“ gamyklos, ir nurodė, kad Maskva nesutiko su atitinkamu Kyjivo prašymu.

„Deja, šiandien nėra jokių susitarimų dėl humanitarinių koridorių iš „Azovstal“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Vokietija kol kas negrąžins savo diplomatų į Kyjivą

Vokietija kol kas nepaseks JAV pavyzdžiu ir negrąžins diplomatų į Ukrainą. Užsienio reikalų ministerija „nuolat iš naujo“ vertina situaciją, įskaitant klausimą „dėl diplomatinio personalo darbo vietoje“, pirmadienį Berlyne sakė atstovė. Tačiau kol kas Vokietijos ambasada Kyjive lieka tuščia, diplomatinį darbą atlieka komandos už Ukrainos ribų.

Vokietijos atstovybė buvo evakuota Rusijai užpuolus Ukrainą.

Kyjivas: nepavyko susitarti su Rusija dėl humanitarinio koridoriaus iš Mariupolio atvėrimo

Ukraina pirmadienį pranešė, kad jai nepavyko susitarti su Maskva dėl humanitarinio koridoriaus, kuriuo iš apsiaustame Mariupolio uostamiestyje esančios metalurgijos įmonės „Azovstal“ komplekso būtų evakuoti civiliai ir sužeisti kariai.

„Deja, šiandien nebuvo jokio susitarimo dėl humanitarinių koridorių iš „Azovstal“, – per platformą „Telegram parašė Ukrainos vicepremjerė Iryna Verščuk.

Anksčiau pirmadienį Rusijos gynybos ministerija paskelbė paliaubas aplink „Azovstal“ kompleksą Mariupolyje – esą kad būtų galima evakuoti civilius iš šios pramonės zonos, paskutinio uostamiesčio gynėjų bastiono.

Rusijos pajėgos „2022 metų balandžio 25 dieną nuo 14 val. Maskvos (ir Lietuvos) laiku vienašališkai nutrauks bet kokius karo veiksmus, atitrauks dalinius saugiu atstumu ir sudarys sąlygas [civilių gyventojų] pasitraukimui“, nurodė Gynybos ministerija išplatintame pareiškime.

Pasak ministerijos, civiliai bus išgabenti „bet kuria jų pasirinkta kryptimi“.

Pareiškime priduriama, kad Ukrainos pusė turėtų parodyti „pasirengimą“ pradėti humanitarinę evakuaciją „iškeldama baltas vėliavas“ „Azovstal“ komplekse.

Pasak ministerijos, ši informacija „Azovstal“ komplekse esantiems asmenims bus perduodama „radijo kanalais“ kas 30 minučių.

Rusija praėjusią savaitę pareiškė visiškai perėmusi strategiškai svarbaus Mariupolio uostamiesčio kontrolę, išskyrus „Azovstal“ pramonės zoną.

Prezidentas V. Putinas nurodė įvesti blokadą aplink įmonę, kurioje, kaip skelbiama, slepiasi šimtai ukrainiečių civilių ir karių.

Milžiniška plieno gamykla, kurioje įrengtas požeminių kanalų labirintas, išliko paskutine Ukrainos pasipriešinimo atrama strategiškai svarbiame Azovo jūros uostamiestyje.

Ukrainos pareigūnų teigimu, ten slepiasi iki 1 tūkst. civilių. Ukraina nekart ragino nedelsiant atidaryti humanitarinį koridorių iš gamyklos, kad ją galėtų palikti civiliai gyventojai ir sužeisti kariai.

Rusija teigia užkirtusi kelią prokremliško žurnalisto nužudymui

Maskva pirmadienį paskelbė areštavusi vienos „neonacių teroristinės“ grupės narius, esą planavusius pagal įsakymą iš Ukrainos nužudyti prokremlišką televizijos laidų vedėją Vladimirą Solovjovą.

„Rusijos Federacijos tyrimų komitetas sulaikė Rusijoje uždraustos neonacių teroristinės organizacijos „Nacionalinis socializmas/Baltųjų galia“ narių grupę“, – sakoma Rusijos saugumo tarnybos FSB pareiškime.

Naujienų agentūrų išplatintame pareiškime nurodoma, kad areštuoti asmenys yra Rusijos piliečiai.

FSB teigimu, ši grupė planavo rusų televizijos ir radijo žurnalisto V. Solovjovo „nužudymą Ukrainos saugumo tarnybos nurodymu“. Grupės nariai „prisipažino rengę Solovjovo nužudymą, o po to planavo pabėgti į užsienį“.

Anot FSB, per kratas sulaikytųjų namuose rasta „suklastotų“ Ukrainos pasų, ginklų, narkotikų ir vienas savadarbis sprogstamasis užtaisas.

Per televizijos transliuotą pirmadienio susitikimą su Rusijos prokurorais V. Putinas užsiminė, kad Vašingtonas dalyvauja planuojant „nužudyti garsų rusų televizijos žurnalistą“, bet jo vardo nepaminėjo.

„Jie... griebėsi teroro, mūsų žurnalistų nužudymų rengimo. Žinome šių Vakarų slaptųjų tarnybų prižiūrėtojų vardus, pirmiausia, žinoma, iš CŽV, dirbančių su Ukrainos saugumo agentūromis“, – sakė V. Putinas.

„Matyt jie duoda tokius patarimus [žudyti žurnalistus]. Štai jums ir požiūris į žurnalistų teises... į žmogaus teises apskritai“, – pridūrė V. Putinas.

Tuo metu Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) savo žinutėje, paskelbtoje per platformą „Telegram“, pareiškė nerengusi jokių planų nužudyti V. Solovjovą ir kad šis Kremliaus propagandininkas už savo veiksmus kada nors privalės atsakyti tarptautiniame tribunole.

„Ukrainos saugumo tarnyba sistemingai dirba stiprindama mūsų valstybės saugumą ir neketina rimtai komentuoti Rusijos specialiųjų tarnybų naujų  fantazijų, – sakoma agentūros pranešime. – SBU neturi jokių planų nužudyti V. Solovjovą. Tuo pačiu, atsižvelgiant į melagienų ir antiukrainietiškos neapykantos, kurią transliuoja šis asmuo, kiekį, jis gali pats užspringti savo nekokybiškos propagandinės veiklos „produktais“.“

„V. Solovjovas – ne visuomenės veikėjas, o paprastas propagandinininkas, rusiškas Goebbelso atitikmuo, kuris Ukrainai iškovojus pergalę būtinai atsakys už savo piktadarystes tarptautiniuose teismuose“, – rašo SBU, turėdama omenyje buvusį nacistinės Vokietijos propagandos ministrą Josephą Goebbelsą (Jozefą Gebelsą).

Ištikimam V. Putino ir Rusijos invazijos Ukrainoje rėmėjui V. Solovjovui Europos Sąjunga taiko sankcijas už valstybinės propagandos skleidimą.

Rusija išsiunčia 40 Vokietijos diplomatų

Maskva pirmadienį pranešė išsiunčianti 40 Vokietijos diplomatų, atsakydama į Berlyno „nedraugišką sprendimą“ išsiųsti virtinę rusų diplomatų dėl Rusijos karo Ukrainoje.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad ji iškvietė Vokietijos ambasadorių Maskvoje ir įteikė jam norą, informuojančią, kad „40 Vokietijos diplomatinių institucijų Rusijoje darbuotojų paskelbiami personae non gratae“.

„Vokietijos diplomatinės atstovybės vadovui buvo pareikštas griežtas protestas dėl atvirai nedraugiško Vokietijos vyriausybės sprendimo“ išsiųsti Rusijos diplomatų, nurodė URM.

Anksčiau balandį Vokietija pranešė išsiunčianti „reikšmingą skaičių“ Rusijos diplomatų. Panašių sprendimų dėl karo Ukrainoje priėmė ir kitos valstybės.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) sakė, kad šis sprendimas yra atsakas į Rusijos pajėgų „neįtikėtiną brutalumą“ provakarietiškoje kaimynėje Ukrainoje.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad šie A. Baerbock žodžiai yra „nepriimtini“.

URM pridūrė, kad Berlyno sprendimas buvo „motyvuotas visiškai klaidinga prielaida, kad minėtų darbuotojų darbas buvo nukreiptas į „Vokietijos laisvės“ ir „Vokietijos visuomenės vienybės“ silpninimą, taip pat insinuacijomis apie įvykius Ukrainoje“.

Per Rusijos smūgius Ukrainos geležinkelio infrastruktūrai žuvo penki žmonės, 18 sužeista

Mažiausiai penki žmonės žuvo ir dar 18 žuvo pirmadienį per Rusijos smūgius geležinkelio infrastruktūrai Ukrainos centrinėje Vinycios srityje, pranešė Kyjivas.

„Preliminari informacija rodo, kad žuvo penki žmonės ir 18 buvo sužeista. Vyksta gelbėjimo operacijos, prokurorai ir kitos tarnybos dirba įvykio vietoje“, – sakoma Ukrainos generalinės prokuratūros pranešime, paskelbtame per socialinius tinklus.

J. Bidenas paskyrė naują JAV ambasadorę Ukrainoje

J. Bidenas naująja JAV ambasadore Ukrainoje paskyrė karjeros diplomatę Bridget Brink (Bridžit Brink), pirmadienį pranešė Baltieji rūmai.

J. Bidenas, skirdamas B. Brink pasiuntine Rusijos didelio karinio puolimo taikiniu tapusioje Ukrainoje, pasirinko patyrusią diplomatę, mokančią rusų kalbą.

Šiuo metu JAV ambasadore Slovakijoje dirbanti B. Brink Kyjive užims misijos vadovo postą, kuris oficialiai yra laisvas nuo 2019 metų.

Ji „25 metus savo karjeros metus dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, pagrindinį dėmesį skirdama JAV politikai Europoje ir Eurazijoje“, sakoma Baltųjų rūmų pranešime apie jos paskyrimą.

B. Brink taip pat buvo misijų vadovų pavaduotoja JAV ambasadose Uzbekijoje ir Sakartvele, savo diplomatinės karjeros pradžioje buvo paskirta dirbti Serbijoje ir Kipre.

B. Brink  paskyrimą dar turi patvirtinti JAV Senatas.  Nors 100 vietų Senato rūmai yra pasidaliję po lygiai, tikimasi, kad B. Brink bus patvirtinta, atsižvelgiant į esamą padėtį Ukrainoje.

TBT prokuroras prisijungs prie ES grupės, tiriančios nusikaltimus Ukrainoje

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) vyriausiasis prokuroras prisijungs prie ES tyrėjų komandos, tiriančios įtariamus karo nusikaltimus Ukrainoje, pirmadienį pranešė ES teisminio bendradarbiavimo agentūra.

„Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokuroro biuras Hagoje prisidės prie Jungtinės tyrėjų grupės (JIT) tiriant įtariamus itin sunkius tarptautinius nusikaltimus, įvykdytus Ukrainoje“, – sakoma Eurojusto pranešime.

Vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas (Karimas Chanas) pasirašė susitarimą su Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos generaliniais prokurorais dėl dalyvavimo Jungtinėje tyrėjų grupėje, tiriant įtariamus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, įvykdytus nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.

Susitarimu „siekiama palengvinti tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą atitinkamose valstybėse, taip pat tuos [tyrimus], kurie gali būti perduoti TBT“, nurodė Eurojustas.

„Šiuo susitarimu JIT šalys ir prokuratūra siunčia aiškią žinią, kad bus imtasi visų pastangų renkant įrodymus apie Ukrainoje įvykdytus sunkius tarptautinius nusikaltimus ir patraukiant už juos atsakingus asmenis atsakomybėn“, – nurodė Hagoje įsikūrusi agentūra.

Beveik prieš dvi savaites K. Khanas lankėsi Ukrainos Bučos mieste, kuris keletą savaičių buvo okupuotas Rusijos pajėgų, o joms pasitraukus mieste buvo rasta šimtai nužudytų civilių.

„Ukraina yra nusikaltimo vieta. Esame čia todėl, kad turime svaraus pagrindo manyti, kad čia vykdomi nusikaltimai priklauso šio teismo jurisdikcijai“, – tuomet žurnalistams sakė K. Khanas.

Rusija neigia savo atsakomybę dėl civilių žudymo, o pranešimus apie rusų karius, šaudžiusius į civilius, prezidentas Vladimiras Putinas pavadino „išgalvotais“.

JT: nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista 5 718 civilių

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą prieš du mėnesius, Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, žuvo arba buvo sužeista mažiausiai 5 718 civilių. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras pirmadienį Ženevoje pranešė, kad žuvo mažiausiai 2 665 žmonės, dar 3 053 buvo sužeisti.

Pateiktais duomenimis, tarp žuvusiųjų yra 195 vaikai. Dar 296 mergaitės ir berniukai buvo sužeisti. Ši statistika, anot biuro, apima civiles aukas nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną iki sekmadienio nakties. Kartu pažymima, kad tikrasis žuvusių ir sužeistų civilių skaičius gali būti didesnis.

U. von der Leyen Indijoje: karas Ukrainoje turės pasekmių ir Azijai

Rusijos invazija į Ukrainą kelia grėsmę Indijos regioniniam saugumui, pirmadienį pareiškė Europos Sąjungos vadovė kelionės, kuria siekiama stiprinti glaudesnius dvišalius strateginius ryšius, metu.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen – dar viena Vakarų diplomatė, kuri, lankydamasi Indijoje, didžiąją dalį ginklų gaunančioje iš Rusijos, daro jai spaudimą dėl neutralios pozicijos karo atžvilgiu.

Ir ES, ir Indija susiduria su iššūkiais, kuriuos kelia auganti Kinija, todėl U. von der Leyen priminė Pekino partnerystės su Maskva grėsmę ir perspėjo, kad karo pasekmės liečia ne vien Europą.

„Karo baigtis ne tik nulems Europos ateitį, bet ir turės didelės įtakos Indijos bei Ramiojo vandenyno regionui, – sakė ji kasmetinės geopolitinės konferencijos Naujajame Delyje „Raisinos dialogas“ dalyviams. – Rusija ir Kinija sudarė neribotą paktą. Jos pareiškė, kad jų draugystė „neturi ribų“... Ko galime tikėtis iš „naujųjų tarptautinių santykių“, kurių abi šalys ragina siekti?“

U. von der Leyen kelionė į Naująjį Delį surengta po kelių neseniai vykusių aukšto rango diplomatų vizitų, kuriais siekta atitraukti Indiją nuo Rusijos.

Praėjusią savaitę ministras pirmininkas Narendra Modis priėmė savo kolegą iš Jungtinės Karalystės Borisą Johnsoną, susitikimo metu jiedu paskelbė apie naują gynybos ir saugumo partnerystę.

Po naujos specialios tarybos, kuri skatins prekybą ir bendradarbiavimą technologijų srityje, pristatymo, U. von der Leyen sakė, kad per ateinantį dešimtmetį ES daug dėmesio skirs ryšių su Indija stiprinimui. 

Bendrame pareiškime Indija ir Europos Komisija „sutarė, kad greiti geopolitinės aplinkos pokyčiai rodo, jog reikia bendrų visapusiškų strateginių įsipareigojimų“.

Praėjusiais metais Indija ir ES susitarė atnaujinti derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo, kurios nuo 2013 metų buvo įstrigusios dėl tokių klausimų kaip patentų apsauga ir tarifų mažinimas.

Kinijos ekonominis iškilimas ir atšalę dvišaliai santykiai po 2020 metais įvykusio mirtino abiejų Azijos milžinių pasienio incidento sušvelnino ilgalaikį Indijos nenorą mažinti importo barjerus.

„Europos Sąjunga yra trečia pagal svarbą Indijos prekybos partnerė, tačiau mes galime padaryti daug daugiau, – sakė U. von der Leyen. – Mūsų prekyba yra gerokai mažesnė už jos potencialą“.

EK duomenimis, 2020 metais abiejų šalių prekybos apyvarta siekė maždaug 62,8 mlrd. eurų.

A. Baerbock: Rusijos sprendimas išsiųsti Vokietijos diplomatus – nepateisinamas

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pasmerkė Rusijos sprendimą išsiųsti iš šalies 40 vokiečių diplomatų. „Šiandieninio žingsnio mes tikėjomės, tačiau jis niekaip nepateisinamas“, – pirmadienį Berlyne pareiškė politikė.

Prieš tai Maskva 40 Vokietijos diplomatų paskelbė „nepageidaujamais asmenimis“. Vokietijos ambasadoriui Maskvoje buvo įteikta protesto nota dėl nedraugiškos Berlyno politikos ir 40 rusų diplomatų išsiuntimo balandžio pradžioje, Maskvoje informavo Užsienio reikalų ministerija.

B. Baerbock pažymėjo, kad iš Vokietijos išsiųsti Rusijos diplomatai „daug metų ir sistemingai veikė prieš mūsų laisvę ir mūsų visuomenės sanglaudą“. „Jų darbas, be to, kėlė grėsmę tiems, kurie ieško pas mus apsaugos. To mes ilgiau toleruoti negalėjome, ir to mes netoleruosime ateityje“, – kalbėjo ministrė.

Tuo tarpu dabar Rusijos išsiunčiami vokiečių diplomatai, anot A. Baerbock, „visiškai niekuo nekalti“. Jie atvirai, su susidomėjimu ir dideliu ryžtu vyko į Rusiją, kad ten tarnautų dvišaliams santykiams – nepaisant vis nepalankesnių aplinkybių. „Todėl, išsiųsdama diplomatus, Rusija kenkia pati sau“, – teigė Vokietijos užsienio reikalų ministrė.

Londonas skaičiuoja, kad kare Ukrainoje žuvo iki 15 tūkst. rusų karių

Britų vyriausybė skaičiuoja, kad nuo karo prieš Ukrainą pradžios žuvo apie 15 tūkst. Rusijos kareivių. Šį skaičių pirmadienį parlamente Londone įvardijo gynybos sekretorius Benas Wallace‘as.

„Be žuvusiųjų yra ir technikos nuostolių. Keli šaltiniai teigia, kad iki šiol sunaikinta arba perimta daugiau kaip 2 tūkst. šarvuočių“, – sakė B. Wallace‘as. Į šį skaičių įeina mažiausiai 530 tankų, 560 pėstininkų kovos mašinų bei 530 šarvuotų transporterių. „Be to, Rusija prarado daugiau kaip 60 sraigtasparnių ir naikintuvų“, – pabrėžė sekretorius.

Ukraina nurodo daug didesnius nuostolius. Jos duomenimis, žuvo beveik 22 tūkst. rusų karių, sunaikinta 181 kovinis lėktuvas, 154 sraigtasparniai, 884 tankai ir 2 258 šarvuočiai. Maskva kovo 25 dieną pranešė apie 1 351 žuvusį karį.

B. Wallace‘as sakė, kad Rusija iki šiol „nepasiekė praktiškai jokių savo tikslų“. Karo pradžioje Rusija naudojo daugiau kaip 120 taktinių bataliono grupių, tai atitinka apie 65 proc. visų kovinių sausumos dalinių. „Šiuo metu mes manome, kad daugiau kaip 25 proc. jų jau nėra pasirengę kovai“, – kalbėjo B. Wallace‘as.

Jis pabrėžė, kad Ukraina jau daugiau kaip tris savaites naudoja britų oro gynybos raketas „Starstreak“. B. Wallace‘as taip pat paskelbė, kad Didžioji Britanija, be to, padovanos Ukrainai „nedidelį skaičių“ šarvuočių „Stormer“, iš kurių galima leisti šio tipo raketas. Tai sustiprins Ukrainos oro gynybą, sakė sekretorius.

JAV Valstybės departamentas patvirtino 165 mln. dolerių vertės šaudmenų pardavimą Ukrainai

JAV Valstybės departamentas pirmadienį pranešė patvirtinęs 165 mln. dolerių (153 mln. eurų) vertės šaudmenų, naudotų buvusios Varšuvos sutarties šalių, taip pat kitokios nestandartinės amunicijos pardavimą Ukrainai, siekiant padėti apsiginti nuo Rusijos puolimo.

Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra (DSCA) patvirtino potencialų pardavimą ir informavo apie tai Kongresą, kaip numato įstatymai. Kongresas teoriškai galėtų blokuoti šį ginkluotės pardavimą, bet tokia tikimybė nedidelė, nes Amerikos įstatymų leidėjai tvirtai palaiko Ukrainą, tapusią vasario 24-ąją prasidėjusios Rusijos invazijos auka.

„Siūlomas pardavimas palaikys Jungtinių Valstijų užsienio politikos tikslus ir nacionalinio saugumo uždavinius, gerindamas šalies partnerės saugumą, kuris yra politinio stabilumo ir ekonomikos pažangos Europoje variklis“, – sakoma Valstybės departamento pranešime.

Šis pardavimas buvo organizuotas Ukrainos vyriausybei paprašius. Tarp parduodamos amunicijos esama šaudmenų minosvaidžiams, automatiniams granatsvaidžiams ir haubicoms.

JT: Ukrainos karo pabėgėlių skaičius viršijo 5,2 mln.

 Praėjusią parą, Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, iš Ukrainos pabėgo dar 45 000 žmonių. Iš viso nuo Rusijos invazijos pradžios šalį jau paliko per 5,2 mln. ukrainiečių, pirmadienį pranešė JT Pabėgėlių agentūra (UNHCR).

Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis, nuo karo pradžios vasario 24-ąją, be to, į kaimynines valstybes pabėgo 218 000 trečiųjų šalių piliečių, pirmiausiai – studentų ir svetimšalių darbininkų.

IOM spėja, kad per 7,7 mln. žmonių Ukrainoje yra vadinamieji vidaus pabėgėliai. Beveik du trečdaliai vaikų Ukrainoje buvo priversti palikti savo namus, kad evakuotųsi į saugią vietą kitose šalies dalyse ar užsienyje.

Prieš Rusijos invaziją Ukrainoje vyriausybės kontroliuojamose teritorijose gyveno 37 mln. žmonių. Šios teritorijos neapima Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų bastionų Ukrainos rytuose.

Kaime prie Mariupolio aptikta dar viena masinė kapavietė

Prie Mariupolio, Senojo Krymo kaime, aptikta masinė žuvusių žmonių kapavietė. Tai jau trečioji šalia Mariupolio aptikta masinė kapavietė.

Ukrinform.net rašo, kad apie tai „Telegram“ kanale informavo Mariupolio miesto taryba.

„Senojo Krymo kaime aptikta masinė kapavietė. Tai jau trečioji tokia masinė kapavietė šalia Mariupolio“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad palydovas užfiksavo iškastas tranšėjas Senojo Krymo kapinėse, kurios atsirado kovo 24 d. – po to, kai kaimą okupavo Rusijos pajėgos. Palydovo nuotraukose matyti, kad tranšėja yra 60-70 metrų ilgio.

Po dviejų savaičių, balandžio 7-ąją darytose nuotraukose matosi, kad kapinių vieta padidėjusi, dalis tranšėjų – užversta. 

Mariupolio miesto taryboje pridūrė, kad balandžio 24 d. užfiksuotos naujos tranšėjos. Masinės kapavietės vieta padidėjo iki 200 metrų ilgio.