Karas: perspėjama, kad didėja pavojus dėl Zaporižios AE katastrofos, V. Zelenskis kreipėsi į rusus

Tęsiantis Zaporižios atominės elektrinės apšaudymui, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarus įvesti sankcijas Rusijos branduolinei pramonei.

Baudžiamosios priemonės turi paveikti šalies agresorės branduolinę pramonę, sakė jis šeštadienio vakarą savo tradiciniame kreipimesi. Rusija keliose šalyse stato branduolines jėgaines ir sandėliuoja radioaktyvias atliekas.

Rusija naudoja branduolinę elektrinę Ukrainos pietuose, kad baugintų žmones ir šantažuotų Ukrainos vadovybę ir visą pasaulį, kalbėjo V. Zelenskis. Kyjivas ir Maskva jau kurį laiką kaltina viena kitą apšaudant didžiausią Europos atominę elektrinę. Rusija elektrinę Enerhodaro mieste užėmė prieš kelis mėnesius.

V. Zelenskis kaltino Rusijos dalinius naudojant teritoriją kaip tvirtovę, kad iš čia atakuotų kitame Dnipro užtvankos krante esančius Nikopolio ir Marhaneco miestus. Jis įspėjo, kad rusų pajėgų sutelkimas branduolinės jėgainės teritorijoje „didina radioaktyvią grėsmę Europai tiek, kiek to nėra buvę net sudėtingiausiu konfrontacijos Šaltojo karo metais laikotarpiu“.

V. Zelenskis pažymėjo: „Žinoma, kad į tai turi būti griežtai reaguojama“. Ukrainos diplomatai ir šalių partnerių atstovai dabar esą daro viską, kad blokuotų Rusijos branduolinę pramonę. Kartu prezidentas reikalavo, kad atsakingi „teroristinės valstybės“ pareigūnai būtų patraukti atsakomybėn. Be to, kiekvienas Rusijos karys, kuris šaudo į elektrinę ar yra ten įsitvirtinęs, tampa Ukrainos žvalgybos agentų ir kariuomenės taikiniu, pabrėžė V. Zelenskis.

Volodymyras Zelenskis. Scanpix nuotr.

Šešis reaktorius turinčią Zaporižios branduolinę elektrinę rusų pajėgos užėmė kovo pradžioje. Ji turi strateginę reikšmę šalies aprūpinimui elektra.

Vengrija nuo penktadienio gauna papildomai dujų iš Rusijos

Rusija, Vengrijos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, pradėjo papildomą dujų tiekimą šaliai. Po Maskvos ir Vengrijos užsienio reikalų ministro Peterio Szijjarto derybų praėjusį mėnesį rusų koncernas „Gazprom“ penktadienį pradėjo tiekti daugiau dujų „nei numato sutartys“, šeštadienį feisbuke rašė ministerijos atstovas Tamasas Menczeras.

Jo duomenimis, iki rugpjūčio pabaigos „TurkStream“ dujotiekiu Vengriją papildomai per dieną pasieks 2,6 mln. kubinių metrų dujų. Dėl tolesnio tiekimo rugsėjį dar deramasi, teigė atstovas. Jis pabrėžė, kad „Vengrijos vyriausybės pareiga yra užtikrinti saugų šalies aprūpinimą gamtinėmis dujomis“.

Užsienio reikalų ministras P. Szijjartas liepą su neskelbtu vizitu lankėsi Maskvoje, kur derėjosi dėl papildomų 700 mln. kubinių metrų dujų pirkimo. Įsigyti tokį didelį kiekį dujų be Rusijos šaltinių dabartinėmis „Europos rinkos sąlygomis“ „neįmanoma“, pareiškė T Menczeras.

 

Ukrainos kariuomenė: sunaikinta 20 proc. Rusijos invazinių dalinių

Ukrainos kariuomenės duomenimis, nuo karo pradžios iš rikiuotės išvesta 20 proc. Rusijos invazinių dalinių. Tai tviteryje rašo Ukrainos gynybos ministerija.

„Penktadalis Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinių, dalyvavusių invazijoje į Ukrainą, sunaikinta“, – rašo Ukrainos vyriausiasis kariuomenės vadas Valerijus Zalužinas.

„Šiuo metu mūšiai vyksta 1 300 km fronto linijoje. Ukrainai „skubiai reikia stiprinti savo artileriją“, – pabrėžia V. Zalužinas.

R. Kadyrovas: į Donbasą vyksta nauja savanorių grupė

Okupacinės Rusijos pajėgos Ukrainoje, atrodo, sulauks paramos. Čečėnijos diktatorius Ramzanas Kadyrovas „Telegram“ kanale pareiškė, kad į Donbasą vyksta nauja savanorių grupė, kad paremtų karinę specialiąją operaciją. Kiek tai kovotojų, jis nepasakė.

Vakarų vertinimu, Rusija per karą jau galėjo netekti iki 80 tūkst. kareivių – jie žuvo arba buvo sužeisti. Todėl pastaruoju metu būta pranešimų, kad Kremlius už dalyvavimą kare savanoriams siūlo tūkstančius dolerių.

Vokietija anksčiau laiko pasiekė tikslą 75 proc. užpildyti savo dujų saugyklas

Nepaisant sumažėjusių dujų srautų iš Rusijos, Vokietijos dujų saugyklos vėl pripildytos 75 proc.

Penktadienio rytą saugyklų užpildymo lygis siekė 75,43 proc., rodo šeštadienio vakarą paskelbti Europos dujų saugyklų operatorių duomenys. Vokietija šį savo  tikslą pasiekė dviem savaitėmis anksčiau nei buvo numatyta.

Naujas reglamentas numato, kad Vokietija savo saugyklas rugsėjo 1-ąją turi būti užpildžiusi mažiausiai 75 proc. Spalio 1-ąją šis rodiklis turi būti mažiausiai 85 proc., o lapkričio 1-ąją – 95 proc.

Saugyklos kompensuoja dujų suvartojimo svyravimus ir taip sudaro savotišką buferinę sistemą dujų rinkai. Jei saugyklos ir toliau bus pildomos tokiu tempu, 85 proc. riba bus pasiekta dar prieš spalio 1-ąją.

Vokietijos vyriausybė įvairiomis priemonėmis siekia, kad dujų saugyklos šalyje šildymo sezono pradžioje būtų beveik visiškai užpildytos. Taip norima žiemą būti geriau pasiruošus galimam visiškam rusiškų dujų tiekimo sustabdymui. 95 proc. užpildymo lygis maždaug atitinka šalies dujų suvartojimą 2022 metų sausį ir vasarį.

Ir Lenkija svarsto riboti vizų išdavimą rusams

Sekdama Estijos ir Latvijos pavyzdžiu, ir Lenkija svarsto griežtinti vizų išdavimo Rusijos piliečiams taisykles. „Lenkija rengia koncepciją, kuri leis neišduoti rusams vizų“, – sekmadienį agentūrai PAP sakė užsienio reikalų viceministras Piotras Wawrzykas. Atitinkamą sprendimą tikimasi priimti ateinančiomis savaitėmis.

Viceministras taip pat sakė, kad, Varšuvos nuomone, ES dėl karo Ukrainoje turėtų įvesti naujas sankcijas Rusijai. Tarp jų esą turėtų būti sutarties dėl supaprastinto vizų išdavimo Rusijos piliečiams nutraukimas. „Tačiau tam priešinasi didžiosios narės, įskaitant Vokietiją, Prancūziją ir Nyderlandus“, – sakė viceministras.

Lenkija šiuo metu kalbasi su kitomis šalimis narėmis. Anot P. Wawrzyko, Lenkijos pozicijai be trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – pritaria ir Slovakija bei Čekija.

Estija praėjusią savaitę nusprendė, kad Rusijos piliečiai nuo rugpjūčio 18 d. nebegalės įvažiuoti į šalį su Estijos išduotomis Šengeno vizomis. Išimtis bus taikoma rusams, kurių gimtoji šalis yra Estija arba kurie čia nuolat gyvena. Išimtys galios ir, pavyzdžiui, giminaičių vizitams. Toliau galės atvykti ir Rusijos piliečiai, kuriems vizas išdavė kitos ES narės.

Mėnesio pradžioje Latvijos ambasada Rusijoje pranešė, kad vizų išdavimą rusams stabdo neribotam laikui. „Latvijos ambasada Rusijoje neribotam laikui sustabdė Rusijos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimą, išskyrus atvejus, kai jie vyksta į artimo giminaičio laidotuves“, – rašoma ambasados tviterio žinutėje.

Rusija praneša apie raketų ir artilerijos atakas Rytų Ukrainoje

Rusija skelbia per naujas raketų ir artilerijos atakas Rytų Ukrainoje apšaudžiusi taikinius dešimtyse gyvenviečių. Atakos sutelktos į Donecko sritį, kaimyniniame Charkivo regione užima Udy gyvenvietė, sekmadienį Maskvoje pranešė Gynybos ministerija. Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.

Ukrainos Generalinis štabas Kyjive taip pat pranešė apie nuožmius mūšius šalies rytuose bei pietuose. Donecko srityje esą atremtas priešo bandymas pralaužti gynybos liniją į Slovianską. Situacija beveik nepasikeitusi, teigia Kyjivas. Pasak rusų pajėgų, prie Sloviansko padegtas ir sunaikintas ginklų sandėlis.

Ypač įtempta padėtis ir toliau lieka Pietų Ukrainoje Chersono regione ir kaimyninėje Zaporižios srityje, kur ukrainiečių daliniai mėgina atsikovoti gyvenvietes. Generalinis štabas Kyjive kalbėjo apie sudėtingą situaciją. Tačiau esą būta ir sėkmingų oro smūgių prieš okupantus.

Rusija Chersono regioną perėmė į savo kontrolę per kelias dienas netrukus po karo pradžios vasario 24-ąją.

Scanpix nuotr.

Ukrainos vyriausybė ragina gyventojus evakuotis iš Chersono

Ukrainos vyriausybė ragina civilius okupuotoje Chersono srityje palikti regioną. „Mūsų laukia sunki žiema“, –sakė vicepremjerė Iryna Vereščuk, turėdama omenyje būsimą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą šalies pietuose. Apie tai praneša agentūra „Ukrinform“.

Regiono administracijos duomenimis, Chersoną jau paliko 50 proc. gyventojų.

Ukraina: Rusijos kariai Chersono srityje susiduria su sunkumais dėl sugadintų tiltų

Ukraina sekmadienį pareiškė, kad Rusijos kariai, kurie per savo puolimą pietinėje Chersono srityje persikėlė per Dnipro upę, susiduria su vis didesniais sunkumais, nes buvo sugadinti strateginę reikšmę turintys tiltai.

Invazijos į Ukrainą pradžioje rusų pajėgos užėmė pietinį Chersono miestą prie Dnipro upės – vienintelę iki šiol užkariautą regiono sostinę.

Rusų puolimas į vakarus regione šiek tiek pasistūmėjo į priekį, tačiau pastarosiomis savaitėmis ne kartą buvo bombarduojami trys jų kontroliuojami tiltai: du, kuriais vyksta kelių eismas, ir dar vienas, per kurį nutiestas geležinkelis.

Svarbiausias iš jų yra Antonivkos tiltas Chersono priemiestyje, į kurį nuo liepos pabaigos buvo nekart nukreiptos raketos.

Chersono srities administracijos vadovo padėjėjas Serhijus Chlanis Ukrainos televizijai sakė, kad vienintelė galimybė rusų kariams persikelti per upę yra pontoniniai tiltai, kurie „negali visiškai patenkinti jų poreikių“.

Rusija perkelia savo vadavietes į kairįjį upės krantą, žinodama, kad, paaštrėjus kovoms, negalės jų laiku evakuoti, pridūrė jis.

Tačiau S. Chlanis sakė, kad 20 000 Rusijos karių, esančių dešiniajame krante, kol kas dar gali pereiti tiltus pėsčiomis.

Kachovkos tiltas, esantis apie 50 km į šiaurės rytus nuo Antonivkos tilto, buvo apšaudytas anksčiau šią savaitę.

Šeštadienį S. Chlanis sakė, kad Ukrainos pajėgos anksčiau šią savaitę smogė tiltui, neleisdamos rusams per jį gabenti amunicijos, įrangos ir maisto, kad papildytų savo karių atsargas.

Tuo metu Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad du kelių tiltai, vedantys į Rusijos kontroliuojamą teritoriją vakariniame Dnipro krante, „tikriausiai“ nebenaudojami.

Tai, kas ten vyksta, yra atviras branduolinis terorizmas, kuris bet kurią akimirką gali baigtis neprognozuojamai.

Meras: Ukrainos Zaporižios AE katastrofos pavojus kasdien didėja

Rusijos karių okupuotoje Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje katastrofos pavojus „kasdien didėja“, sekmadienį pareiškė miesto, kuriame įsikūręs šis objektas, meras.

„Tai, kas ten vyksta, yra atviras branduolinis terorizmas, kuris bet kurią akimirką gali baigtis neprognozuojamai“, – naujienų agentūrai AFP iš Zaporižios sakė Enerhodaro meras Dmytro Orlovas.

„Rizika kasdien didėja“, – pabrėžė jis.

Zaporižios AE – didžiausia atominė elektrinė Ukrainoje ir Europoje – nuo kovo yra užimta Rusijos pajėgų, ir Ukraina yra apkaltinusi Maskvą laikant tame komplekse šimtus karių bei sandėliuojant ginklus.

Scanpix nuotr.

Pastarosiomis savaitėmis Zaporižios AE vėl atsidūrė kovų centre. Antradienio naktį Rusijai sudavus smūgių netoli elektrinės žuvo mažiausiai 14 žmonių.

Kyjivas ir Maskva šį mėnesį jau ne kartą apsikeitė kaltinimais dėl atominės elektrinės apšaudymo, dėl kurio kilo nuogąstavimų dėl galimos branduolinės katastrofos, o ketvirtadienį buvo sušauktas skubus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis.

JT Saugumo Taryba įspėjo apie rimtą krizę Zaporižioje.

Vakarų sąjungininkų palaikoma Ukraina yra paraginusi nustatyti demilitarizuotą zoną aplink elektrinę ir užtikrinti rusų pajėgų pasitraukimą iš šios teritorijos.

Šeštadienį per televiziją transliuotame kreipimesi Ukrainos prezidentas V. Zelenskis apkaltino Rusiją branduoliniu šantažu ir tuo, kad ši jėgainė naudojama „itin ciniškai įbauginti žmones“.

„Užpuolikai toliau terorizuoja civilius gyventojus ir atominę elektrinę“, – savo ruožtu sakė D. Orlovas.

„Priešgaisrinės saugos taisyklės nuolat pažeidžiamos. Situacija aštrėja ir toliau eskaluojama“, – tęsė jis.

Enerhodaro meras sakė, kad „atominė elektrinė kiekvieną dieną ir naktį apšaudoma minosvaidžiais iš okupuotų kaimų“.

„Padėtis pavojinga, o didžiausią nerimą kelia tai, kad nėra deeskalacijos proceso“, – pridūrė jis.

D. Orlovas taip pat sakė, kad per pastarąją parą Enerhodaras, iš kurio jis išvyko balandžio pabaigoje, buvo apšaudytas, o norinčiųjų evakuotis labai padaugėjo.

Per apšaudymą žuvo Zaporižios atominės elektrinės darbuotojas, platformoje „Telegram“ pranešė D. Orlovas.

Jis taip pat įspėjo, kad „netolimoje ateityje“ gali pritrūkti darbuotojų, galinčių aptarnauti AE.

Įtampa sugrąžino prisiminimus apie tuometinėje sovietinėje Ukrainoje 1986 metais įvykusią avariją Černobylio atominėje elektrinėje, per kurią žuvo šimtai žmonių, pasklido didžiulis kiekis radioaktyvių teršalų.

Pirmasis JT užsakytas kviečiais pakrautas laivas pasirengęs išplaukti iš Ukrainos

Į pirmąjį Jungtinių Tautų užsakytą laivą, kuris pagal susitarimą, skirtą pasaulinei maisto krizei sušvelninti, turi gabenti grūdus iš Ukrainos, sekmadienį buvo pakrauta 23 tūkst. tonų kviečių ir jis pasirengęs išplaukti, pranešė Kyjivas.

Laivas „MV Brave Commander“ plauks į Afriką, ir „Etiopija bus paskutinė šalis, į kurią bus pristatytas 23 tūkst. tonų kviečių krovinys“, sakė Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas, atvykęs į Pietinį uostą Južnės mieste prie Juodosios jūros, kur stebėjo laivo pakrovimą.

„Tikiuosi, kad į mūsų uostus atplauks ir kiti (JT) Pasaulio maisto programos (WFP) užsakyti laivai. Tikiuosi, kad netrukus bus dar du ar trys laivai“, – pridūrė O. Kubrakovas.

Vėliau ministras socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad laivas visiškai pakrautas ir pasirengęs išplaukti, tačiau nenurodė, kada tai įvyks.

Penktadienį laivas „MV Brave Commander“ prisišvartavo netoli Odesos esančiame Pietiniame uoste. Pasak Ukrainos infrastruktūros ministerijos, jis išplauks į Džibutį, iš kur grūdai bus siunčiami į Etiopiją.

Tai bus pirmoji pagalbos maistu siunta po to, kai Kyjivas ir Maskva praėjusį mėnesį pasirašė svarbius susitarimus su Turkija ir JT, kad būtų atnaujintas grūdų gabenimas laivais per Juodąją jūrą, įstrigęs Rusijai vasario gale įsiveržus į Ukrainą.

Pagal šį susitarimą ties Juodosios jūros vartais netoli Stambulo buvo įkurtas specialus postas eksportuojamiems kroviniams tikrinti. Inspekcijas atlieka Rusijos ir Ukrainos civiliai ir kariuomenės pareigūnai, taip pat Turkijos ir JT delegatai.

Pagal susitarimą, įpareigojusį Rusiją nutraukti Ukrainos uostų blokadą, o ukrainiečius – atverti saugius koridorius laivams atplaukti ir išplaukti per Kyjivo pajėgų įrengtus jūrinių minų laukus, pirmasis grūdų krovinys buvo išgabentas iš Odesos uosto rugpjūčio 1 dieną.

Kyjivo teigimu, nuo to laiko, kai įsigaliojo susitarimas, iš viso iš Ukrainos išplaukė 16 laivų. Tačiau joks JT laivas, gabenantis humanitarinę pagalbą maistu, dar nebuvo išplaukęs.

„Mes tikrai planuojame, kad iš Ukrainos uostų išplauks ir kiti laivai, kurie padės žmonėms visame pasaulyje... Tai turėtų būti pirmasis iš daugelio humanitarinės pagalbos laivų, kurie išplauks iš uostų“, – žurnalistams sakė WFP direktoriaus Ukrainoje pavaduotoja Marianne Ward (Marian Vord).

Ukraina ir Rusija yra dvi iš didžiausių pasaulyje grūdų eksportuotojų.

Šiuo metu 345 mln. žmonių 82-ose šalyje gresia didelis apsirūpinimo maistu nesaugumas. Iki 50 mln. žmonių 45-iose šalyse yra atsidūrę prie bado ribos, tad be humanitarinės paramos jiems gresia didžiulis pavojus.

V. Zelenskis kreipėsi į rusus visame pasaulyje

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis sekmadienio vakarą kreipėsi į rusus visame pasaulyje.

„Jeigu turi Rusijos pilietybę ir tyli, vadinasi nekovoji, o palaikai tai. Ir kad ir kur bebūtumėte – tiek Rusijos teritorijoje, tiek užsienyje, – jūsų balsas turi skambėti palaikant Ukrainą. Kuo stipresnė bus Ukraina, tuo silpnesnė bus Rusija, todėl šis karas truks trumpiau“, – sekmadienio vakarą savo tradiciniame kreipimesi sakė Ukrainos prezidentas.

„Ir visi Ukrainoje, visi laisvame pasaulyje turi daryti viską, kas priklauso nuo jų, ir viską, kas įmanoma, kad Rusija ir tie, kurie palaiko karą, sumokėtų didesnę kainą už Rusijos valstybinį terorą“, – gynėjams dėkojo V. Zelenskis.

Prezidentas taip pat padėkojo visiems ukrainiečiams – visiems, kurie laikosi, kurie padeda kitiems, kurie tiki pergale ir priartina ją savo veiksmais.

„Kiekviena nauja diena turėtų atnešti naują rezultatą Ukrainai“, – sakė V. Zelenskis.

 

 

 


Šiame straipsnyje: karas Ukrainojekaras

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių