Karas Ukrainoje: Chersono regione išlaisvintos 46 gyvenvietės

Jis tai pasakė vakariniame vaizdo pranešime, pasibaigus 158-ajai karo Ukrainoje dienai.

„Šią dieną įvyko vienas žiauriausių išpuolių prieš Mykolavivą ir jo regioną. Dešimtys raketų... Rusijos karių smūgis nusinešė Oleksijaus Vadaturskio – didžiausios Ukrainos žemės ūkio bendrovės „Nibulon“ generalinio direktoriaus, Ukrainos didvyrio ir jo žmonos Raisos gyvybes... Nė vienas Rusijos karių smūgis nelieka be mūsų kariškių ir žvalgybos pareigūnų atsako. Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasiruošusios reaguoti į bet kokią naują okupantų veiklą“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas pridūrė, kad teroristai iš Rusijos nesugebės sunaikinti socialinio ir gamybinio Ukrainos potencialo. „Ukraina ir mūsų žmonės, mūsų pajėgumai tikrai yra galingesni už bet kokias Rusijos raketas ir sviedinius.

Mes atsilaikysime, kad teroristinė valstybė pajaustų, kad jie pralaimi. Mes turime atsilaikyti ir pietuose, ir rytuose, ir visur kitur“, – sakė valstybės vadovas.

Turkija: iš Odesos išplaukė pirmasis Ukrainos eksportuojamų grūdų prikrautas laivas

Turkijos gynybos ministerija pranešė, kad pirmadienį iš Ukrainos pietinio uosto išplaukė pirmasis laivas, prikrautas Kyjivo eksportuojamų grūdų, įgyvendinant sutartį, sudarytą siekiant sumažinti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę, paaštrintą Rusijos invazijos į kaimyninę šalį.

„Laivas „Razoni“ išplaukį iš Odesos į Tripolį Libane. Rugpjūčio 2-ąją jo laukiama Stambule. Paskui jis tęs kelionę, kai bus patikrintas Stambule“, – sakoma ministerijos pranešime.

Ukraina nurodė, kad su Siera Leonės vėliava plaukiojantis 1996 metai pastatytas 186 metrų ilgio laivas gabena 26 tūkst. tonų kukurūzų.

Jeigu viskas vyks kaip planuota, laivas antradienį apie vidurdienį turėtų pasiekti Bosforo sąsiaurį, sakė šio regiono laivybos ekspertas Yorukas Isikas (Joriukas Išikas).

Turkijos gynybos ministerija nurodė, kad kitos laivų vilkstinės taip pat pradės plaukioti jūrų „koridoriais, nes procedūros yra užbaigtos“.

Sekmadienį Ankara pranešė, kad Turkijos ir Ukrainos gynybos ministrai, be kita ko, aptarė grūdų eksporto per Juodąją jūrą atnaujinimą.

Liepos 22 dieną pasirašytas susitarimas nutraukti Rusijos blokadą, tapęs pirma reikšminga Maskvos ir Kyjivo sutartimi nuo invazijos pradžios, turi padėti sušvelninti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę, kai kuriose neturtingiausiose valstybėse smarkiai brangstant maisto produktams.

Maskvos karinė invazija praktiškai paralyžiavo Ukrainos kviečių eksportą, nes jos uostai buvo užblokuoti ir užminuoti. Be to, dėl besitęsiančių kovos veiksmų kyla pavojus ir naujam javų derliui Ukrainoje.

Pagal minimą susitarimą trečiadienį Stambule oficialiai atidarytas Jungtinis koordinavimo centras, kuriam pavesta kontroliuoti Ukrainos grūdų eksportą per Juodąją jūrą.

Koordinavimo centras yra atsakingas už konvojuose dalyvaujančių prekybinių laivų registravimą ir stebėjimą, jų stebėseną internetu ir per palydovą, taip pat laivų tikrinimą, kai jie pakraunami Ukrainos uostuose ir atplaukia į Turkijos uostus.

Kyjivas: atnaujinamas ukrainietiškų grūdų gabenimas jūra neša palengvėjimą pasauliui

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį pareiškė, kad pirmojo grūdų prikrauto laivo išplaukimas iš Odesos uosto nuo Rusijos invazijos pradžios neša „palengvėjimą pasauliui“.

„Palengvėjimo diena pasauliui, ypač mūsų draugams Viduriniuose Rytuose, Azijoje ir Afrikoje, kai pirmieji ukrainietiški grūdai iškeliauja iš Odesos po mėnesius trukusios Rusijos blokados. Ukraina visada buvo patikima partnerė ir tokia liks, jeigu Rusija vykdys savąją susitarimo dalį“, – per „Twitter“ parašė D. Kuleba.

ES ir NATO ragina Rusiją visiškai vykdyti susitarimą dėl grūdų eksporto

Sąjunga ir NATO pirmadienį pasveikino pirmo grūdų krovinio išplukdymą iš Ukrainos kaip „pirmąjį žingsnį“ stengiantis įveikti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę, paaštrintą Rusijos įsiveržimo į kaimyninę šalį.

Tačiau ES atstovas Peteris Stano (Pėteris Stanas) sakė, kad Briuselis tikisi, jog bus „vykdoma visa sutartis, ir bus atnaujintas Ukrainos eksportas klientams visame pasaulyje“.

Atskirai NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, jog sąjungininkai „tvirtai remia visišką susitarimo įgyvendinimą, kad būtų sušvelninta pasaulinė maisto krizė, sukelta Rusijos karo Ukrainoje“.

Anksčiau Siera Leonėje įregistruotas krovinių laivas „Razoni“ išplaukė iš Ukrainos Odesos uosto į Libaną su gyvybiškai svarbiu 26 tūkst. t grūdų kroviniu.

Tai pirmas iš Ukrainos uostų išplaukęs laivas po Maskvos ir Kyjivo atitinkamo susitarimo pasirašymo. Susitarimui tarpininkavo Turkija ir Jungtinės Tautos.

Kalbėdamas Europos išorės veiksmų tarnyboje (EIVT) P. Stano apkaltino Rusiją „ištisus mėnesius“ blokuojant gabenimą ir pažymėjo, kad Rusiją kitą dieną po susitarimo pasirašymo paleido raketų į Odesos uostą.

Jis dėl maisto trūkumo kai kur Viduriniuose Rytuose ir Afrikoje kaltino „neišprovokuotą Rusijos agresiją, [pradėtą] vasario 24 dieną, ir Ukrainos uostų bei grūdų eksporto blokavimą“.

Rusijos pajėgoms vasario pabaigoje įsiveržus į Ukrainą ir užėmus ar subombardavus kelis šios šalies uostus, kai kuriuos jų ukrainiečiai užminavo, taip norėdami juos apsaugoti.

Pagal liepos 22 dieną Stambule pasirašytą susitarimą Ukraina turi pašalinti minas, o Rusija – panaikinti blokadą, bet grūdų gabenimas atnaujinamas lėtai, o kovos Ukrainos teritorijoje tęsiasi.

Be to, kaip sakė P. Stano, Rusija „naikina laukus Ukrainoje, naikina saugyklas Ukrainoje, degina grūdus ar grobia [juos] ir bando parduoti Rusijos vardu“.

Kremlius: atnaujintas grūdų gabenimas laivais iš Ukrainos – labai teigiamas žingsnis

Kremlius ketvirtadienį pasveikino pirmojo nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios grūdų prikrauto laivo išplaukimą iš pietinio Odesos uosto įgyvendinant planą, turintį padėti sušvelninti pasaulinę maisto krizę.

„Kalbant apie pirmojo laivo išplaukimą, tai labai teigiama. Gera galimybė išbandyti mechanizmų, dėl kurių susitarėme per derybas stambule, veiksmingumą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Anksčiau pirmadienį Turkijos gynybos ministerija pranešė, kad iš Ukrainos Odesos uosto išplaukė pirmasis laivas, prikrautas Kyjivo eksportuojamų grūdų.

„Laivas „Razoni“ išplaukė iš Odesos į Tripolį Libane. Rugpjūčio 2-ąją jo laukiama Stambule. Paskui jis tęs kelionę, kai bus patikrintas Stambule“, – sakoma ministerijos pranešime.

Ukraina nurodė, kad su Siera Leonės vėliava plaukiojantis 1996 metais pastatytas 186 metrų ilgio laivas gabena 26 tūkst. tonų kukurūzų.

Liepos 22 dieną pasirašytas susitarimas nutraukti Rusijos blokadą, tapęs pirma reikšminga Maskvos ir Kyjivo sutartimi nuo invazijos pradžios, turi padėti sušvelninti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę, kai kuriose neturtingiausiose valstybėse smarkiai brangstant maisto produktams.

Maskvos karinė invazija praktiškai paralyžiavo Ukrainos kviečių eksportą, nes jos uostai buvo užblokuoti ir užminuoti. Be to, dėl besitęsiančių kovos veiksmų kyla pavojus ir naujam javų derliui Ukrainoje.

Pagal minimą susitarimą trečiadienį Stambule oficialiai atidarytas Jungtinis koordinavimo centras, kuriam pavesta kontroliuoti Ukrainos grūdų eksportą per Juodąją jūrą.

Koordinavimo centras yra atsakingas už konvojuose dalyvaujančių prekybinių laivų registravimą ir stebėjimą, jų stebėseną internetu ir per palydovą, taip pat laivų tikrinimą, kai jie pakraunami Ukrainos uostuose ir atplaukia į Turkijos uostus.

Rusiją palikęs buvęs V. Putino patarėjas gydomas ligoninėje

Anatolijus Čubaisas, netrukus po Maskvos invazijos į Ukrainą atsistatydinęs iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino aukšto rango patarėjo pareigų ir išvykęs iš savo šalies, sekmadienį dėl neurologinio sutrikimo buvo gydomas vienos iš Europos ligoninių intensyviosios terapijos skyriuje.  

Televizijos laidų vedėja ir Čiubaisų šeimos draugė Ksenija Sobčiak platformoje „Telegram“ pranešė, kad kalbėjosi su jo žmona Avdotija. Anot jos, A. Čiubaisas sega Guillaino-Barre (Gijeno-Barė) (GBS) sindromu. K. Sobčiak nenurodė, kurioje ligoninėje jis gydomas.

Susirgus GBS organizmo imuninė sistema pažeidžia nervines ląsteles ir nulemia raumenų silpnumą ar – sunkiausiais ligos atvejais – paralyžių.

K. Sobčiak citavo A. Čiubaiso žodžius, kad jo būklė yra „vidutinio sunkumo, stabili“.

Nors A. Čiubaisas nenurodė savo atsistatydinimo kovo mėnesį priežasties, buvo manoma, kad jis pasitraukė, nes nepritarė invazijai į Ukrainą. 

A. Čiubaisas buvo aukščiausias ir virtinės pareigūnų, atsistatydinusių, kai V. Putinas vasario 24 dieną pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą.

Iki atsistatydinimo A. Čiubaisas buvo V. Putino pasiuntinys tarptautinėse organizacijose tvaraus vystymosi klausimais. Rusijoje jis gerai žinomas veikėjas, nes nuo 10-o dešimtmečio pradžios ėjo aukštas pareigas, kai Boriso Jelcino vadovavimo metu prižiūrėjo privatizaciją. 

Kyjivo apskrities policijos vadas: rasti 1348 nužudyti civiliai

Kyjivo apskrities policijos vadas pranešė, kad 1348 civiliniai buvo rasti negyvi po to, kai balandį iš regiono pasitraukė Rusijos pajėgos.

Anrijus Nebytovas pridūrė, kad maždaug 300 gyventojų vis dar yra dingę be žinios.

Airijos prezidentas raginamas išdėstyti aiškią poziciją dėl karo Ukrainoje

Airijos prezidentas Michaelas Higginsas raginamas aiškiai suformuluoti savo poziciją dėl karo Ukrainoje po to, kai jo žmona parašė prieštaringą laišką vienam iš leidinių, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi „Sky News“.

Praėjusią savaitę Sabina Higgins parašė laikraščiui „Irish Times“ laišką, kuriame kritikuojamas ankstesnis leidinio redakcinis straipsnis apie karą. Pasak prezidento žmonos, mūšiai Ukrainoje tęsis tol, kol pasaulis neįtikins Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio „nutraukti ugnį ir pradėti derybas“.

Vėliau laiškas buvo paskelbtas oficialiame Airijos prezidento tinklalapyje. Senatorius Malcolmas Byrne`as pavadino šį žingsnį „siaubingu“.

„Ponia Higgins turi teisę turėti savo asmeninę nuomonę ir ją reikšti, nors aš manau, kad ji visiškai neteisi, mėgindama įžvelgti ekvivalentiškumą Ukrainos ir Rusijos pozicijose“, - pabrėžė senatorius.

Anot jo, sprendimas paskelbti laišką prezidento tinklalapyje kelia rimtų klausimų.

„Airijos prezidentas dabar privalo aiškiai išsakyti tvirtą šalies žmonių paramą ukrainiečių tautai ir pareikšti, kad mes laikome Rusiją atsakinga už tęsiamą karą ir barbariškumą“, - pabrėžė M. Byrne`as.

Po šių kaltinimų Airijos pirmosios ponios laiškas iš tinklalapio buvo pašalintas.

Liepos pradžioje Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis per susitikimą su Airijos ministru pirmininku Micheálu Martinu pareiškė, kad Airija gali tapti viena iš Ukrainos atstatymo lyderių.

Anksčiau buvo pranešta, kad Airija, taikydama sankcijas Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims, įšaldė jiems priklausančius aktyvus, kurie sudaro 1,72 mlrd. eurų.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta daugiau kaip 41 tūkst. okupantų rusų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 1 d. jau neteko 41 030 kareivių. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 768 tankų, 4 011 šarvuotųjų kovos mašinų, 932 artilerijos sistemų, 259 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 117 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 223 lėktuvų, 190 sraigtasparnių, 736 dronų, 174 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 2 912 automobilių, 82 specialiosios technikos vienetų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Ukraina bando atsikovoti teritorijas pietuose, sukaustydama Rusijos pajėgas

Nors Maskvos karo mašina pamažu stumiasi į priekį Ukrainos rytuose, mėgindama įvykdyti Kremliaus uždavinį perimti kontrolę visame šiame išvystytos pramonės regione, Kyjivo pajėgos intensyvina atakas, stengdamosi susigrąžinti Rusijos okupuotas teritorijas šalies pietuose.

Ukrainiečiai, naudodami iš JAV gautas salvinės raketų ugnies sistemas, pietuose smogė tiltams ir karinei infrastruktūrai, priversdami Rusiją perkelti dalį pajėgų iš rytinio Donbaso regiono, kad būtų atremta nauja grėsmė.

Karui Ukrainoje tęsiantis jau šeštą mėnesį ateinančios savaitės gali tapti lemiamos.

Didžioji dalis Rusijos ir Ukrainos karinių išteklių tebėra sutelkta Donbase – pramonės regione, kuriame esama daug kasyklų ir fabrikų, bet abi konflikto šalys viliasi pasiekti pažangą kituose frontuose.

Ukraina pažadėjo išstumti rusus iš teritorijos, užimtos invazijos pradžioje, įskaitant pietinę Chersono sritį ir dalį Zaporižios srities. Tuo metu Maskva tikino išlaikysianti okupuotas Ukrainos teritorijas ir užimsianti naujų.

Donbaso regioną sudaro dabar jau visiškai Rusijos kontroliuojama Luhansko sritis ir Donecko sritis, kurios Maskvos pajėgos kontroliuoja maždaug pusę.

Ukrainiečių karybos analitikas Olehas Ždanovas atkreipė dėmesį, kad intensyvindamas puolimą pietuose Kyjivas verčia Rusiją išsklaidyti savo pajėgas.

„Rusijos kariuomenės vadovybei iškilo dilema: mėginti toliau vystyti puolimą Donecko regione arba stiprinti gynybą pietuose, – sakė jis. – Jiems bus sunku ilgą laiką vykdyti abi užduotis vienu metu.“

O. Ždanovas pabrėžė, kad užuot mėginusi surengti didelio masto kontrpuolimą plačiu frontu, Ukraina stengiasi susilpninti Rusijos kariuomenę pietuose virtine smūgių prieš šaudmenų ir degalų sandėlius bei kitus svarbius objektus.

„Tai neprivalo būti frontalinė ataka“, – sakė jis.

Maskvos primestų vietos administracijų pareigūnai Ukrainos rytuose ir pietuose užsiminė, kad jau rugsėjį galėtų būti surengti referendumai dėl šių teritorijų prijungimo prie Rusijos. Tačiau šie planai priklausomi nuo Rusijos gebėjimo iki to laiko visiškai perimti kontrolę šiose srityse.

„Kremliaus pagrindinis tikslas – priversti Kyjivą pradėti derybas, apsaugoti esamą sąlyčio liniją ir rudenį surengti referendumą“, – sakė Kyjive įsikūrusio Razumkovo centro ekspertas Mykola Sunhurovskis.

Jis pažymėjo, kad iš Vakarų gauta ginkluotė sustiprino Ukrainos pajėgumus ir leidžia taikliai smogti taikiniams, esantiems toli už fronto linijos.

Ukraina yra gavusi keliolika amerikietiškų salvinės raketų ugnies sistemų HIMARS ir naudojo jas smogti Rusijos šaudmenų sandėliams, itin reikalingiems Maskvai siekiant išlaikyti ugnies galios pranašumą. Ukrainiečių gautos HIMARS raketos gali nuskrieti 80 km ir leidžia smogti iš pozicijų, nepasiekiamų daugumai priešo artilerijos sistemų.

„Tai svarus privalumas, – sakė M. Sunhurovskis. – Ukrainiečiai pradėjo tikslius smūgius Rusijos sandėliams, vadavietėms, geležinkelio stotims ir tiltams, ardydami logistikos grandines ir mažindami Rusijos karinius pajėgumus.“

Ukrainiečių smūgiai šaudmenų sandėliams Rusijos kariuomenę užklupo nepasiruošusią ir privertė išsklaidyti ir perkelti amuniciją į atokesnes vietas, tokiu būdu pailginant aprūpinimo linijas. Tai mažina Rusijos pajėgų ugnies galią ir padeda lėtinti jų puolimą rytuose.

„Jie turėjo viską perkelti į mažesnius, labiau išsklaidytus sandėlius“, – sakė buvęs Jungtinės Karalystės tankų dalinio vadas Justinas Crumpas (Džastinas Krampas), dabar vadovaujantis strateginių konsultacijų bendrovei „Sibylline“.

„Visa tai yra paveikūs trikdžiai, lėtinantys Rusiją. Nukentėjo jų artilerijos ugnies tempas, kuris anksčiau buvo pagrindinis veiksnys“, – pridūrė ekspertas.

J. Crumpas sakė, kad Rusijos kariuomenė nepakankamai įvertino HIMARS ir panašių sistemų grėsmę ir paliko savo sandėlius žinomose vietose.

„Jie manė, kad oro erdvės gynyba raketas numuš. Tačiau taip nenutiko“, – aiškino buvęs kariškis.

Ukrainos kariuomenės kovinę dvasią sustiprino virtinė HIMARS smūgių vienam strategiškai svarbiam tiltui per Dniepro upę Chersono srityje. Tiltui tapus nebetinkamam naudoti tame regione laikomos Rusijos pajėgos tikriausiai patirs aprūpinimo sunkumų.

Anot O. Ždanovo, šis tiltas yra Rusijos pajėgų Dniepro dešiniajame krante aprūpinimo esminė grandis.

Rusija dar gali naudotis kitu tiltu per Dnieprą ir gabenti atsargas ir pastiprinimus savo pajėgoms Chersono srityje, esančioje į šiaurę nuo 2014 metais Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio. Tačiau Ukrainos smūgiai atskleidė Rusijos pajėgų pažeidžiamumą ir susilpnino jos kontrolę tame regione.

„Rusų užnugaryje – upė. Tai nėra gera vieta gynybai, – pažymėjo J. Crumpas. – Jie negali lengvai gauti atsargų. Toje upės pusėje jų moralė tikriausiai  gana nusmukusi.“

Ekspertas sakė, kad Ukraina vėliau gali ryžtis dideliam kontrpuolimui, į kurį būtų įtrauktas didelis skaičius karių ir ginkluotės.

„Manau, tai galimybė Ukrainai surengti labiau triuškinamą smūgį rusams ir juos nustumti atgal, – kalbėjo J. Crumpas. – Manau, tikimybė, kad tai bus išbandyta čia, yra didesnė negu bet kurioje kitoje vietoje.“

Pati didelio Ukrainos kontrpuolimo pietuose tikimybė padėjo Kyjivui priversti rusus perkelti dalį savo pajėgų iš pagrindinio kovos veiksmų teatro rytuose, sakė britų analitikas.

„Tai lėtina puolimą Donbase, – pabrėžė J. Crumpas. – Taigi, vien puolimo grėsmė šiuo metu iš tiesų palanki Ukrainai.“

Per mėnesį dėl Ukrainos vizos kreipėsi 80 Rusijos piliečių

Įsigaliojus vizų režimui su Rusija, dokumentus Ukrainos vizai gauti pateikė apie 80 RF piliečių. Kol kas nė vienam iš jų viza dar neišduota.  

Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai pirmadienį pareiškė Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos spaudos sekretorius Andrijus Demčenka.

„Mano turimomis žiniomis, per šį mėnesį dėl Ukrainos vizos kreipėsi apie 80 Rusijos piliečių. Bet nė vienas iš jų vizos dar negavo ir negalėjo kirsti Ukrainos sienos“, – sakė jis.

Spaudos sekretorius pabrėžė, jog URM ir Valstybinė sienos apsaugos tarnyba reikiamai tikrina visus, ketinančius įvažiuoti į Ukrainos teritoriją.

„Ukrinform“ primena, kad Ukrainos vyriausybė birželio 17 d. nusprendė nutraukti susitarimo su Rusija dėl bevizio režimo galiojimą. Šis sprendimas įsigaliojo nuo liepos 1 d.

Chersono regione išlaisvintos 46 gyvenvietės

Chersono regione išlaisvintos 46 gyvenvietės, rašo „Interfax“.

Vis dėlto Chersono regiono karinės administracijos vadovas Dmytro Butry civilius ragina toliau evakuotis į saugesnes vietas.

„Chersono srityje nuo šios dienos jau deokupuotos 46 gyvenvietės, dauguma jų yra regiono ašyje, kuri ribojasi su Dnipropetrovsko sritimi, o kai kurios – fronte, pasienyje su Mykolajivo sritimi“, – sakė jis.

D. Butry pridūrė, kad deokupuotoje teritorijoje yra kaimų, kurie praktiškai buvo sunaikinti.

Rusija teigia Rytų ir Pietų Ukrainoje sunaikinusi JAV raketų sistemas

Charkive Ukrainos šiaurėje ir Odesoje prie Juodosios jūros Rusijos pajėgos sunaikino pažangias raketų sistemas, kurias Ukrainai suteikė JAV, pranešė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Pramoniniame Charkivo rajone buvo sunaikintos dvi tolimojo nuotolio HIMARS raketų paleidimo sistemos, o netoli Odesos nukentėjo priešlaivinių raketų „Harpoon“ paleidimo įranga, Maskvoje sakė I. Konašenkovas.

Ukrainos valdžia sekmadienį pranešė, kad dvi Rusijos raketos, paleistos iš Krymo pusiasalio, smogė Odesos regionui, tačiau nurodė, kad jos pataikė į karjerą. JAV kariniai ekspertai tvirtina, kad HIMARS sunku aptikti.

Ukraina tvirtina HIMARS raketomis sėkmingai smogianti Rusijos vadovybės postams ir amunicijos saugykloms, esančioms gerokai už fronto linijos, ir sėkmingai panaudojusi raketas „Harpoon“ prieš Rusijos Juodosios jūros laivyną.

Ukrainos prezidento patarėja: nuo karo pradžios okupantai rusai deportavo daugiau kaip 5,7 tūkst. ukrainiečių vaikų

Rugpjūčio 1 d. duomenimis, nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios 693 vaikai buvo sužeisti, 358 žuvo, 203 dingo be žinios. Mažiausiai 5 754 vaikai buvo prievarta perkelti arba deportuoti.

Kaip pranešė pirmadienį „Ukrinform“, tai per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos prezidento patarėja – vaikų teisių įgaliotinė Daria Herasymčuk.

Pasak jos, Ukrainos pareigūnai surado 4 039 ieškomus vaikus, 47 vaikus pavyko sugrąžinti iš deportacijos. O Rusijos valdžia kalba apie mažiausiai 450 tūkst. perkeltų ir deportuotų į jos teritoriją ukrainiečių vaikų, pažymėjo D. Herasymčuk.

„Ir jie neketina mums grąžinti mūsų vaikų. Ukraina niekada anksčiau nebuvo susidūrusi su tokia grėsme vaiko gyvybei ir laisvei. Todėl dabar kaip niekada svarbu rinkti išsamią informaciją, fiksuoti ir tirti nusikaltimus, gelbėti vaikus“, - pabrėžė pareigūnė.

Rusijos pareigūnas pristatė planus atkurti nuniokotą Ukrainos Mariupolio uostamiestį

Aukšto rango Rusijos pareigūnas pirmadienį išdėstė planus atstatyti Ukrainos pietinį Mariupolio uostamiestį, patyrusį niokojančią apgultį ir stiprų apšaudymą, kol galiausiai miestą užėmė Rusijos kariuomenė. Šis žingsnis yra dalis platesnių Maskvos pastangų laimėti paramą Rusijos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose, kuriuos Maskva užėmė vasario mėnesį pradėjusi karinę kampaniją.

Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Maratas Chusnulinas interviu Rusijos televizijos kanalui RBC sakė, kad pirmieji šiuo metu statomi pastatai bus baigti iki rudens. „Pirmieji gyvenamieji pastatai bus pastatyti iki rugsėjo. Jau turėsime pirmąsias ligonines, pastatysime Nepaprastųjų situacijų ministerijos centrą“, – sakė jis. M.Chusnulinas taip pat sakė, kad planuojama atstatyti istorinį Mariupolio centrą, atnaujinant visus pastatus, kurie nebuvo visiškai sugriauti per Rusijos apšaudymą.

Azovo jūros pakrantėje esančiame mieste iki karo gyveno maždaug 400 tūkst. žmonių. Rusijai pasiuntus kariuomenę į provakarietišką Ukrainą, daugelis gyventojų buvo priversti bėgti nuo smurto. M. Chusnulinas sakė, kad iki 2025 m. Mariupolio gyventojų skaičius turėtų išaugti iki 350 tūkst. žmonių, tačiau nenurodė, kaip šis tikslas bus pasiektas.

Kalbant apie sovietiniais laikais pastatytą „Azovstal“ metalurgijos gamyklą, kurioje dirbo daugiau nei 12 tūkst. žmonių, ji nebus atstatyta iki buvusios apimties, sakė M. Chusnulinas. "Bet mes tikrai sukursime ten darbo vietų, kurios maitins miestą. Greičiausiai tai taps technologijų parku su kraštovaizdžio elementais“, – sakė jis.

„Azovstal“ tapo Ukrainos pasipriešinimo simboliu, kai Mariupolio gynėjai iš paskutiniųjų laikėsi prieš Rusijos kariuomenę gamyklos požeminiuose tuneliuose ir gegužę pasidavė. Šimtai Ukrainos gynėjų ir civilių ištisas savaites praleido po žeme „Azovstal“ gamyklos teritorijoje, rusams tęsiant vasario 24 d. pradėtą karinę kampaniją Ukrainoje. Mariupolio gyventojai be elektros, maisto ir vandens žiemos sąlygomis ištvėrė ištisas savaites trukusią žiaurią apgultį.

J. Bidenas ragina Rusiją ir Kiniją įsitraukti į derybas dėl branduolinių ginklų kontrolės

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pirmadienį paragino Rusiją ir Kiniją įsitraukti į derybas dėl branduolinių ginklų kontrolės ir sakė, kad ypač Maskva turi pareigą po invazijos į Ukrainą pademonstruoti atsakingumą.

Savo pareiškime JAV lyderis pakartojo, kad jo administracija yra pasirengusi „sparčiai derėtis“ dėl susitarimo, turinčio pakeisti 2026 metais pasibaigsiančią naująją Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartį dėl Vašingtono ir Maskvos turimų tarpžemyninių branduolinių pajėgų apribojimo.

„Rusija turėtų pademonstruoti, kad yra pasirengusi atnaujinti darbą dėl branduolinių ginklų kontrolės, – sakė J. Bidenas. – Tačiau deryboms reikia norinčio, sąžiningai veikiančio partnerio, o Rusijos brutali ir neišprovokuota agresija Ukrainoje sudaužė taiką Europoje ir yra išpuolis prieš pagrindinius tarptautinės tvarkos principus.“

Kalbėdamas apie Kiniją, didinančią savo daug mažesnį branduolinį arsenalą, J. Bidenas sakė, kad ši komunistinė valstybė kaip nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė yra įpareigota „dalyvauti derybose, sumažinsiančiose apsiskaičiavimo riziką ir spręsiančioje destabilizuojamą karinę dinamiką“.

„Priešintis realiam įsipareigojimui dėl ginklų kontrolės ir branduolinių [ginklų] neplatinimo nenaudinga nė vienai iš mūsų šalių, kaip ir pasauliui“, – pabrėžė JAV prezidentas.

Anot J. Bideno, branduolinės supergalios, ypač Rusija ir JAV, turi nustatyti toną užtikrindamos svarbios Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT), kuria siekiama užkirsti kelią branduolinių ginklų technologijų plitimui pasaulyje, gyvybingumą.

„NPT klestėjimas visuomet priklausė nuo prasmingų, abipusių Jungtinių Valstijų ir Rusijos Federacijos ginklų limitų. Net Šaltojo karo įkarštyje Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga sugebėjo dirbti drauge palaikydamos mūsų bendrą atsakomybę užtikrinti strateginį stabilumą“, – sakė J. Bidenas.

„Pasaulis gali būti tikras, kad mano administracija toliau rems NPT ir sieks stiprinti neplatinimo architektūrą, visur saugančią žmones“, – pabrėžė jis.

Rusija į savo „juodąjį sąrašą“ įtraukė dar 39 JK piliečius

Rusija pirmadienį paskelbė, kad į savo „juodąjį sąrašą“ įtraukia dar 39 Jungtinės Karalystės (JK) piliečius, įskaitant Leiboristų partijos lyderį Keirą Starmerį ir buvusį premjerą Davidą Cameroną.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos Maskvoje, šie asmenys „prisideda prie priešiško Londono kurso, kurio tikslas – demonizuoti mūsų šalį ir pagilinti jos tarptautinę izoliaciją“.

Ukrainą pasiekė ir dar kelios JAV siųstos raketų sistemos HIMARS

Ukrainą pasiekė dar keturios JAV siųstos raketų sistemos HIMARS, praneša agentūra „Sky News“, remdamasi Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu.

„Esu dėkingas JAV prezidentui (Joe Bidenui), gynybos sekretoriui Lloydui Austinui III ir JAV žmonėms už Ukrainos ginkluotųjų pajėgų stiprinimą“, – pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė O. Reznikovas.

Apie tai pranešta po to, kai anksčiau pirmadienį Rusija pareiškė, esą Ukrainoje sunaikino dvi tokias sistemas.

Raketų sistemos HIMARS yra ilgesnio nuotolio ir tikslesnės, palyginti su Ukrainos turima sovietine artilerija. Jos leidžia ukrainiečiams smūgiuoti Rusijos taikiniams, kurie anksčiau buvo nepasiekiami.

Ukrainą pasiekė Vokietijos dovanotos raketų sistemos „MARS II“

Ukrainą pasiekė Vokietijos dovanotos reaktyvinės salvinės ugnies sistemos „MARS II“, praneša agentūra CNN, remdamasi Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu.

„Į Ukrainą iš Vokietijos atvyko reaktyvinės salvinės ugnies sistemos „MARS II“, – pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė O. Reznikovas. – Ačiū Vokietijai ir asmeniškai mano kolegei gynybos ministrei Christine Lambrecht. Mūsų artileristai sveikina mūsų Vokietijos partnerius!“

„MARS II“ sistemų veikimo nuotolis yra panašus į amerikietiškų sistemų HIMARS, tačiau vokiškosiose telpa jau ne šešios, o 12 raketų. Nepaisant to, „MARS II“ sistemos yra šiek tiek mažiau manevringos.

Vokietija buvo žadėjusi Ukrainai padovanoti tris tokias sistemas, tačiau tiksliai nežinoma, kiek jų buvo perduota šalies ginkluotosioms pajėgoms.

Rusija teigia Rytų ir Pietų Ukrainoje sunaikinusi JAV raketų sistemas

Charkive Ukrainos šiaurėje ir Odesoje prie Juodosios jūros Rusijos pajėgos sunaikino pažangias raketų sistemas, kurias Ukrainai suteikė JAV, pranešė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Pramoniniame Charkivo rajone buvo sunaikintos dvi tolimojo nuotolio HIMARS raketų paleidimo sistemos, o netoli Odesos nukentėjo priešlaivinių raketų „Harpoon“ paleidimo įranga, Maskvoje sakė I. Konašenkovas.

Ukrainos valdžia sekmadienį pranešė, kad dvi Rusijos raketos, paleistos iš Krymo pusiasalio, smogė Odesos regionui, tačiau nurodė, kad jos pataikė į karjerą. JAV kariniai ekspertai tvirtina, kad HIMARS sunku aptikti.

Ukraina tvirtina HIMARS raketomis sėkmingai smogianti Rusijos vadovybės postams ir amunicijos saugykloms, esančioms gerokai už fronto linijos, ir sėkmingai panaudojusi raketas „Harpoon“ prieš Rusijos Juodosios jūros laivyną.

Ukraina praneša gavusi daugiau vakarietiškų raketų sistemų

Ukraina pirmadienį paskelbė gavusi daugiau tikslaus nutaikymo raketų sistemų iš JAV ir Vokietijos, padidinusių ukrainiečių turimą vakarietiškos toliašaudės artilerijos arsenalą, pasak Kyjivo, keičiantį dinamiką mūšio lauke.

Gynybos ministras Oleksijus Reznikovas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad į Ukrainą pristatytos dar keturios amerikietiškos salvinės raketų ugnies sistemos HIMARS ir pirmoji vokiškų sistemų MARS II siunta.

Jis padėkojo vokiečių gynybos ministrei Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht) ir pridūrė: „Mūsų artileristų saliutas partneriams vokiečiams!“

Dėl naujausių Vašingtono siuntų O. Reznikovas rašė esąs dėkingas prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) ir gynybos sekretoriui Lloydui Austinui (Loidui Ostinui) už Ukrainos kariuomenės stiprinimą.

„Įrodėme, kad sumaniai naudojamės šiuo ginklu. #HIMARS salvių garsas tapo šios vasaros populiariausiu hitu prie fronto linijų!“ – rašė O. Reznikovas.

Vokietijos tiekiamos raketinės salvinės ugnies sistemos MARS II yra trečios po HIMARS ir M270 rūšies modernios raketinės sistemos, skiriamos su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.

Kol kas JAV yra sutikusios pagal didelę Ukrainos pajėgų aprūpinimo programą atsiųsti maždaug 20 sistemų HIMARS.

O. Reznikovas praėjusį mėnesį paprašė Vašingtono atsiųsti daugiau šių sistemų ir sakė, kad Kyjivo pajėgos naudodamosi jomis sunaikino maždaug 30 rusų vadaviečių ir ginklų sandėlių.

Pasak ministro, reikia mažiausiai 100 tokių sistemų, kad būtų galima vykdyti veiksmingą kontrpuolimą prieš Maskvos pajėgas.

Jis taip pat pakartojo raginimą atsiųsti tolimesnio nuotolio šaudmenų, kad būtų galima atkirsti rusų junginius nuo aprūpinimo.

Vašingtonas sakė, kad ukrainiečių kariuomenė puikiai naudoja HIMARS, ir akcentavo šių sistemų poveikį mūšio lauke.

Tačiau J. Bideno administracija kol kas atsisako atsiųsti ilgesnio nuotolio šaudmenų, nuogąstaudama, kad Ukraina galėtų smogti taikiniams Rusijos teritorijoje ir potencialiai paversti karą tiesioginiu susirėmimu su Vakarais.