Karas: po šaudymų Rytų Ukrainoje žuvo aštuoni žmonės, Rusija teigia daranti pažangą prie Donecko

Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio interviu laikraščiui „South China Morning Post“.

Pasak laikraščio, tai pirmas Ukrainos prezidento interviu Azijos žiniasklaidos priemonėms nuo Rusijos įsiveržimo pradžios. Kinų žurnalistų pokalbis su V. Zelenskiu truko 40 minučių.

„Aš norėčiau pasikalbėti tiesiogiai. Vieną kartą aš kalbėjausi su Xi Jinpingu, tai buvo prieš metus. Nuo vasario 24 d., plataus masto agresijos pradžios, mes oficialiai prašėme surengti pokalbį su Kinija, bet jo nebuvo, nors aš manau, kad tai būtų naudinga“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos lyderis paragino Kiniją panaudoti savo didžiulę politinę ir ekonominę įtaką Rusijai, kad būtų nutraukti karo veiksmai.

„Tai labai galinga valstybė. Tai galinga ekonomika. Todėl ji gali daryti Rusijai politinį ir ekonominį poveikį. Be to, Kinija yra JT Saugumo Tarybos nuolatinė narė“, – sakė leidiniui V. Zelenskis.

„rbc.ua“ primena, jog anksčiau Didžiojo septyneto šalių lyderiai paragino Kiniją daryti spaudimą Rusijai, kad ši nutrauktų karą prieš Ukrainą.

V. Zelenskis apie G. Schröderio kelionę į Maskvą: tiesiog pasibjaurėtina

V. Zelenskis pavadino pasibjaurėtinu buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schröderio elgesį, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.

Buvęs Vokietijos vyriausybės vadovas neseniai lankėsi Rusijoje, o grįžęs pareiškė, kad Vladimiras Putinas pasirengęs deryboms su Ukraina.

„Šiaip jau tai tiesiog pasibjaurėtina, kai buvę įtakingų valstybių su europietiškomis vertybėmis lyderiai dirba Rusijai, kuri kariauja prieš šias vertybes“, – sakė V. Zelenskis, neįvardydamas G. Schröderio.

Buvęs Vokietijos kancleris G. Schröderis trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas V. Putinas pasirengęs diplomatiniam sureguliavimui su Ukraina. Jis susitiko su V. Putinu praėjusią savaitę Maskvoje.

Šiaip jau tai tiesiog pasibjaurėtina, kai buvę įtakingų valstybių su europietiškomis vertybėmis lyderiai dirba Rusijai.

„Gera naujiena yra tai, kad Kremlius nori rasti sprendimą derybomis. Derybos dėl Ukrainos ir Rusijos konflikto jau vyko, pavyzdžiui, Stambule kovo mėnesį. Turkai buvo labai naudingi, kadangi jie dalyvavo derybose dėl grūdų tiekimo. Kol kas tai labai naudinga. Pirmas laimėjimas yra susitarimas dėl grūdų, galbūt pamažu pavyks išplėsti jį iki ugnies nutraukimo“, – samprotavo G. Schröderis.

Vokietijos Bundestago Gynybos komiteto vadovė Marie-Agnes Strack-Zimmermann kritiškai įvertino  buvusio kanclerio žodžius.

„Jei jis tvirtina, kad V. Putinas nori sprendimo, tai aš jau šiandien galiu pasakyti, kaip turėtų atrodyti tas sprendimas: V. Putinas nori Rytų Ukrainos“, – pareiškė žurnalistams parlamentarė.

V. Zelenskis kaip neadekvačią kritikavo pasaulinę saugumo architektūrą

V. Zelenskis aštriai kritikavo pasaulio saugumo architektūrą kaip visiškai neadekvačią ne tik dėl karo jo šalyje, bet ir konfliktų Balkanuose, Taivane ir Kaukaze.

„Visos šios situacijos atrodo skirtingos, nors jas vienija vienas veiksnys, būtent: pasaulinė saugumo architektūra neveikia“, – trečiadienio vakarą per kasdienį kreipimąsi vaizdo ryšiu sakė V. Zelenskis. Jis dar kartą apkaltino Rusiją neišprovokuota invazija į Ukrainą pažeidus tarptautinę teisę.

V. Zelenskis pavadino 2014-uosius „lūžio tašku“, po kurio tarptautinė bendruomenė tiesiog leido Rusijai išsisukti nuo atsakomybės už neteisėtus veiksmus, tokius kaip Krymo aneksija arba „Malaysia Airlines“ keleivinio lėktuvo numušimas virš Donbaso regiono Rytų Ukrainoje.

Karas Ukrainoje parodė, kokia trapi yra laisvė, sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad pasauliui reikia „veiksmingos pasaulinio saugumo architektūros, užtikrinančios, kad jokia valstybė daugiau niekada negalėtų panaudoti teroro prieš kitą valstybę“.

V. Zelenskis taip pat apkaltino Rusiją, kad ji tik apsimeta esanti atvira taikos deryboms, ir pridūrė, kad jei Maskva tikrai norėtų taikiai užbaigti konfliktą, ji šiuo metu nepersigrupuotų Pietų Ukrainoje.

JT vadovas organizuos faktų nustatymo misiją į subombarduotą Ukrainos kalėjimą

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius trečiadienį paskelbė, kad organizuos faktų nustatymo misiją išsiaiškinti „tiesai“ apie kalėjimą, kuriame praėjusią savaitę per rusų pajėgų bombardavimą žuvo dešimtys ukrainiečių karo belaisvių.

Kyjivas ir Maskva apsikeitė kaltinimais dėl smūgių rusų pajėgų kontroliuojamam Olenivkos kalėjimui Rytų Ukrainoje.

„Gavome Rusijos Federacijos ir Ukrainos prašymus“ atlikti tyrimą, spaudos konferencijoje sakė JT vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas). 

„Pagal savo kompetenciją ir įgaliojimus nusprendžiau organizuoti faktų nustatymo misiją“, – sakė jis, pažymėdamas, kad neturi įgaliojimų vykdyti baudžiamuosius tyrimus.

A. Guterrresas sakė, kad tikslios misijos sąlygos vis dar derinamos, ir išreiškė viltį, kad Rusija ir Ukraina dėl jų sutars.

Gera naujiena yra tai, kad Kremlius nori rasti sprendimą derybomis.

„Tikimės, kad abi pusės sudarys visas sąlygas gauti visus duomenis, reikalingus išsiaiškinti tiesai apie tai, kas įvyko“, – sakė JT vadovas ir pridūrė, kad į misijos komandą ieškoma „kompetentingų, nepriklausomų žmonių“.

Per apšaudymą Olenivkos kalėjime žuvo daugiau kaip pusšimtis žmonių.  

Maskva teigė, kad tarp žuvusiųjų buvo ukrainiečių karių iš pulko „Azov“, gynusių metalurgijos įmonės „Azovstal“ kompleksą pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje ir gegužę sutikusių pasiduoti po daug savaičių trukusios brutalios rusų pajėgų apsiausties.  

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Ukraina atakavo kalėjimą amerikietiškomis salvinės raketų ugnies sistemomis HIMARS. Anot jos, „šia pasibaisėtina provokacija“ siekta atgrasyti ukrainiečių karius nuo pasidavimo.

Kyjivas savo ruožtu pareiškė, kad ataką įvykdė rusų pajėgos, o prezidentas Volodymyras Zelenskis ją pavadino „tyčiniu masiniu ukrainiečių karo belaisvių nužudymu“.   

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 41 500 okupantų rusų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 4 d. jau neteko apie 41 500 kareivių. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 789 tankų, 4 026 šarvuotųjų kovos mašinų, 946 artilerijos sistemų, 260 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 118 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 223 lėktuvų, 191 sraigtasparnio, 742 dronų, 182 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 2 960 automobilių, 83 specialiosios technikos vienetų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

V. Putinas suteikė Rusijos didvyrės vardą Donbase žuvusiai Ukrainos išdavikei

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suteikė Donbase žuvusiai Olgai Kačurai Rusijos didvyrės vardą. Ukrainoje ji už akių buvo nuteista 12 metų kalėti, praneša portalas „meduza.io“.

O. Kačura vadovavo apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos reaktyvinės artilerijos divizionui ir turėjo pulkininkės laipsnį.

Kaip pabrėžiama Kremliaus tinklalapyje, O. Kačurai šis vardas suteiktas „už narsumą ir didvyriškumą, parodytus atliekant kario pareigą“.  

O. Kačura, kurios slapyvardis buvo „Korsa“, žuvo liepos 29 d. Vadinamosios Donecko Liaudies Respublikos  vadovas Denisas Pušilinas pavadino jos mirtį „didžiule netektimi“ ir suteikė jai DLR didvyrės vardą.

Moteris į Donbaso separatistų pusę perėjo 2014 metais. Šie teigė, kad ji „stovėjo prie DLR liaudies milicijos ištakų“. Prieš tai O. Kačura 16 metų dirbo Ukrainos vidaus reikalų ministerijoje.

Šių metų sausį išdavikė už akių buvo nuteista 12 metų kalėti su turto konfiskavimu už dalyvavimą teroristinės organizacijos veikloje.

Mariupolyje siautėja ūmi infekcija, pusė atvejų – vaikai

Rusijos įsibrovėlių užgrobtame Donecko srities Mariupolyje siautėja ūmi žarnyno infekcija – oficialiai patvirtinta 17 šios ligos atvejų, rašo UNIAN.

Pusė sergančiųjų yra vaikai, „Telegram“ skelbė miesto mero patarėjas Petras Andriuščenka.

P. Andriuščenka pažymėjo, kad, anot užpuolikų, infekcija plinta per maistą. Miesto vadovo patarėjas mariupoliečiams patarė plauti rankas, nevalgyti pasibaigusio galiojimo maisto ir nevirinto vandens.

Rusija raketomis apšaudė Charkivą

Rusijos įsibrovėliai iš Belgorodo srities paleido „S-300“ raketas į Charkivą, rašo UNIAN.

Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Charkivo apygardos prokuratūra.

Rugpjūčio 4-osios naktį Rusijos kariškiai užpuolė Charkivo Nemyšlyanskio rajoną ir apgadino įmonės pastatus.

„Preliminariais duomenimis, apšaudymas buvo įvykdytas „S-300“ raketomis iš Rusijos Federacijos Belgorodo srities teritorijos“, – rašoma pranešime.

Rusija siekia suklastoti įrodymus dėl subombarduoto Ukrainos kalėjimo – JAV

JAV pareigūnai mano, kad Rusija stengiasi suklastoti įrodymus dėl praėjusios savaitės smūgio Olenivkos kalėjimui Rytų Ukrainoje, kuriame buvo laikomi karo belaisviai.

Amerikiečių žvalgybos pareigūnai nustatė, jog Rusija bando sufalsifikuoti įrodymus, kad atrodytų, jog Ukrainos pajėgos yra atsakingos už Olenivkos kalėjimo apšaudymą liepos 29 dieną, per kurį žuvo 53 žmonės ir dar dešimtys buvo sužeisti, naujienų agentūrai AP sakė su žvalgybos duomenimis susipažinęs šaltinis.

Rusija tvirtina, kad Ukrainos kariuomenė atakavo kalėjimą prorusiškų separatistų kontroliuojamoje Donecko srities dalyje amerikietiškomis salvinės raketų ugnies sistemomis HIMARS.

Ukrainos kariuomenė neigia atakavusi Olenivką raketomis ar artilerijos pabūklais. 

Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos padalinys trečiadienį paskelbtame pareiškime nurodė turįs įrodymų, kad vietos separatistai susitarė su Rusijos federaline saugumo tarnyba (FSB) ir privačia karine bendrove „Vagner“ užminuoti barakus prieš „panaudojant degiąją medžiagą, dėl kurios patalpoje greitai išplito gaisras“.

Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs JAV pareigūnas sakė, kad įslaptinta žvalgybos informacija, kuriai nustatyta apsauga neseniai buvo sumažinta, rodo, jog Rusijos pareigūnai galėjo netgi padėti HIMARS šaudmenį kaip įrodymą, kad kalėjimas atakuotas Ukrainai amerikiečių perduotomis salvinės raketų ugnies sistemomis.

Manoma, kad Rusija imsis veiksmų, nes numano, kad nepriklausomi tyrėjai ir žurnalistai galiausiai vis tiek pateks į Olenivką, pridūrė pareigūnas.

Ukraina yra gavusi keliolika amerikietiškų salvinės raketų ugnies sistemų HIMARS ir naudojo jas smogti Rusijos šaudmenų sandėliams, itin reikalingiems Maskvai siekiant išlaikyti ugnies galios pranašumą. Ukrainiečių gautos HIMARS raketos gali nuskrieti 80 km ir leidžia smogti iš pozicijų, nepasiekiamų daugumai priešo artilerijos sistemų.

Maskva pareiškė, kad po „rusofobiškų“ įžeidimų Norvegijos konsulė turėtų išvykti

Maskva ketvirtadienį pareiškė, kad Norvegijos konsulė, nufilmuota apimta pykčio viešbučio registratūroje ir pareiškusi: „Nekenčiu rusų“, turi palikti Rusiją.

„Po to, kas nutiko, Elisabeth Ellingsen buvimas Rusijoje yra neįmanomas“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime. Anksčiau tą pačią dieną Užsienio reikalų ministerija iškvietė Norvegijos ambasadorių Rune Resalandą ir protestavo dėl E. Ellingsen „įžeidžiančių rusofobiškų pasisakymų“.

Norvegijos diplomatė buvo nufilmuota  įžeidinėjanti rusus viešbučio registratūroje Arkties Murmansko mieste. Vaizdo įrašą savaitgalį paskelbė kanalas „Mash Telegram“, manoma, susijęs su Rusijos saugumo tarnybomis, šalyje kilo pasipiktinimo audra. „Nekenčiu rusų (...) Tiesiog duokite man kambarį (...) Esu pratusi prieš švarių kambarių, esu iš Skandinavijos“, – buvo įrašyti angliškai E. Ellingsen pasakyti žodžiai.

E. Ellingsen pratrūko įtampai tvyrant tarp Rusijos ir Vakarų dėl Rusijos puolimo Ukrainoje, iššaukusio Europos ir JAV sankcijas Maskvai. Norvegijos užsienio reikalų ministerija savaitgalį pareiškė „labai apgailestaujanti“ dėl incidento. „Išsakomos nuotaikos neatspindi Norvegijos politikos ar Norvegijos požiūrio į Rusiją“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Ketvirtadienį Maskva pranešė įteikusi Norvegijos užsienio reikalų ministerijai notą.

Norvegijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Guri Solberg ketvirtadienį sakė, kad šalies ambasadorius buvo informuotas, jog Maskva panaikino vizą E. Ellingsen. Ambasadorius pakartojo, kad konsulės pareiškimai „neatspindi Norvegijos politikos“, sakė G. Solberg ir pridūrė, kad šiuo metu E. Ellingsen yra ne Rusijoje. Birželį Norvegija pranešė laikinai uždaranti generalinį konsulatą Murmanske.

Estijos URM vadovas ragina spartinti ginklų tiekimą Ukrainai

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu pareiškė, kad Vakarai turėtų sparčiau tiekti ginklus Ukrainai, nes kitaip Rusija gali vėl įgyti pranašumą, praneša portalas ERR.

„Dabar susidarė pato situacija, ir jeigu Vakarai pasyviai žiūrės į tai, svorio centras gali pasislinkti Rusijos naudai. Sąjungininkų sandėliuose yra ginklų ir šaudmenų. Šios ginkluotės perdavimas Ukrainai iškart taip pakeistų jėgų balansą, kad Ukrainos pergalė taptų įmanoma per trumpesnį laiką. Tad viskas priklauso nuo Vakarų šalių drąsos ir valios“, - pabrėžė Estijos diplomatijos vadovas.

Jis taip pat pakomentavo buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schröderio žodžius, kad esą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengęs deryboms su Ukraina. U. Reinsalu nuomone, G. Schröderis yra įtakos agentas, ir tokių pareiškimų tikslas – susilpninti Vakarų vienybę.

Pradėjęs eiti Estijos užsienio reikalų ministro pareigas, U. Reinsalu savo pirmąjį vizitą surengė į Ukrainą, kur jis lankėsi rugpjūčio 2 d. Kyjive jis, be kita ko, pareiškė, jog Estija siūlys Europos Sąjungai uždrausti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams.

Rytų Ukrainoje rusams apšaudžius autobuso stotelę žuvo 8 žmonės

Rytų Ukrainoje prie fronto linijos esančiame Torecko miestelyje rusams ketvirtadienį apšaudžius autobuso stotelę žuvo aštuoni žmonės, o dar keturi buvo sužeisti, pranešė regiono administracijos vadovas.

„Kaip rodo preliminari informacija, vyko artilerijos apšaudymas. Pataikyta į viešojo transporto stotelę, kur tuo metu buvo minia žmonių“, – per platformą „Telegram“ pranešė Donecko srities ukrainiečių administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

Jis sakė, kad tarp sužeistųjų yra trys vaikai.

Išpuolis įvykdytas Kyjivui paraginus civilius gyventojus palikti karo draskomą Donecko regioną, kuriam tenka didžiausias Maskvos puolimo šalies rytuose smūgis.

„Kreipiuosi į visus regiono gyventojus: nepaverskite savęs rusų taikiniu! Laiku evakuokitės!“ – rašė P. Kyrylenka.

Ukrainos pareigūnai teigė, kad Rusija ir toliau apšaudo miestus ir miestelius palei visą fronto liniją.

Pietinio Mykolajivo miesto meras sakė, kad anksti ryte per apšaudymą nukentėjo gyvenamieji namai dviejuose rajonuose.

Mykolaivas yra arčiausiai vietovių, kuriose Ukrainos pajėgos ketina pradėti didelį kontrpuolimą, esantis miestas ir dažnai būna apšaudomas rusų.

Netoli sienos su Rusija esančio šiaurės rytinio Charkivo miesto pareigūnai savo ruožtu pranešė, kad raketos, paleistos iš Rusijos teritorijos, pataikė į pramoninius rajonus.

JT vadovas pasmerkė smarkiai išaugusius naftos ir dujų įmonių pelnus dėl karo Ukrainoje

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas trečiadienį apkaltino naftos ir dujų bendroves, kad jos gauna „perteklinį“ pelną iš energetikos krizės, kurią sukėlė karas Ukrainoje, ir pareiškė, kad tai yra „amoralu“.

A. Guterresas, skelbdamas JT ataskaitą apie Rusijos invazijos į Ukrainą padarinius, paragino vyriausybes apmokestinti perteklinį šių bendrovių pelną.

„Amoralu, kad naftos ir dujų bendrovės gauna rekordinį pelną iš šios energetikos krizės, ir tai daroma skurdžiausių žmonių ir bendruomenių sąskaita ir didžiule kaina klimatui“, – sakė JT vadovas žurnalistams.

„Raginu visas vyriausybes apmokestinti šį perteklinį pelną, o gautas lėšas panaudoti pažeidžiamiausiems žmonėms paremti šiuo sunkiu laikotarpiu“, – sakė A. Guterresas.

„Taip pat raginu žmones visame pasaulyje pasiųsti aiškią žinią iškastinio kuro pramonei ir jos finansuotojams, kad šis groteskiškas godumas skaudžiai atsiliepia skurdžiausiems ir pažeidžiamiausiems žmones, kartu naikindamas mūsų vienintelius bendrus namus – mūsų planetą“, – sakė jis.

A. Guterresas sakė, kad bendras didžiausių energetikos bendrovių pelnas pirmąjį šių metų ketvirtį siekė beveik 100 mlrd. dolerių.

Pakilus naftos ir dujų kainoms, BP, „ExxonMobil“, „Chevron“ ir „Shell“ antrąjį ketvirtį taip pat pranešė apie milžiniškus pelnus.

JT vadovas teigė, kad nuo dabar iki metų pabaigos 82 šalyse 345 mln. žmonių „labai trūks maisto“ arba jiems „gresia didelis pavojus patirti maisto nepriteklių“, t. y. dėl karo Ukrainoje poveikio jų padaugės 47 mln.

A. Guterresas perspėjo, kad „daugelis besivystančių šalių skendi skolose, neturi galimybių gauti finansavimą, sunkiai atsigauna po COVID-19 pandemijos ir gali atsidurti užribyje“.

„Jau dabar matome įspėjamuosius ženklus apie ekonominių, socialinių ir politinių sukrėtimų bangą, kuri neaplenktų nė vienos šalies“, – sakė jis.

Vakarų pareigūnai: nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo iki 20 tūkst. Rusijos karių

Vakarų pareigūnų skaičiavimu, nuo karo pradžios Ukrainoje jau galimai žuvo iki 20 tūkst. Rusijos karių, praneša CNN.

Anot pareigūnų, sužeista dar maždaug 55 tūkst. Rusijos kareivių.

„Pastaruoju metu sulėtėjo karo tempas, tad atitinkamai sulėtėjo ir statistikos augimas“, – CNN teigė pareigūnai.

NATO vadovas: Rusija gali užpulti ir dar daugiau šalių

Jei Rusija laimės karą Ukrainoje, Maskva gali užpulti ir dar daugiau šalių, ketvirtadienį perspėjo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Jei Rusija laimės šį karą, (Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas) gaus patvirtinimą, kad smurtas yra veiksminga priemonė. Tada kitais taikiniais gali tapti (Ukrainos) kaimyninės šalys“, – teigė J. Stoltenbergas.

NATO vadovas pabrėžė, kad šiuo metu yra labai svarbu remti Ukrainą. Tačiau, pasak jo, Aljansas turi ir dar vieną uždavinį – užkirsti kelią karo išplitimui. J. Stoltenbergo teigimu, Rusijos invazija išryškino NATO svarbą Europos saugumui.

NATO generalinis sekretorius nurodė, kad Ukraina rengiasi kontrpuolimui šalies pietuose, o šalyje šiuo metu verda „brutalus ir kruvinas sekinimo karas“. Jis taip pat perspėjo apie padidėjusią Rusijos grėsmę Norvegijai.

Vienintelis ukrainiečiams grėsmę keliantis dalykas yra į Ukrainą vykdyti genocido ateinanti Rusijos budelių ir žagintojų armija.

J. Stoltenbergas kalbėjo Norvegijos Utiojos saloje, kur šiuo metu vyksta Darbo partijos jaunimo lygos vasaros stovykla. Čia 2011 m. Norvegijos pilietis Andersas Behringas Breivikas surengė masines žudynes, kurios pareikalavo 69 gyvybių. Buvęs Norvegijos premjeras J. Stoltenbergas anksčiau buvo Darbo partijos jaunimo lygos narys.

„Amnesty International“: Ukrainos pajėgos sukelia pavojų civiliams

Ukrainos pajėgos pažeidžia tarptautinę teisę ir sukelia pavojų civiliams steigdamos bazes gyvenamuosiuose rajonuose, įskaitant mokyklų ir ligoninių pastatus, ketvirtadienį paskelbė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“.

Gynėjų taktika „jokiu būdu nepateisina Rusijos atakų nesirenkant taikinių“, o kai kurie rusų „karo nusikaltimai“, taip pat ir Charkivo mieste, su šia taktika nėra susiję, sakoma naujoje grupės ataskaitoje.

Tačiau organizacija paminėjo incidentus, kai ukrainiečių pajėgos tikriausiai sukėlė pavojų civiliams 19 miestelių ir kaimų Charkivo, Donbaso ir Mykolajivo regionuose.

„Dokumentais patvirtinome Ukrainos pajėgų modelį sukelti pavojų civiliams ir pažeisti karo įstatymus veikiant apgyvendintuose rajonuose“, – sakė „Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnes Callamard (Anjes Kalamar).

„Buvimas gynimosi pozicijoje neatleidžia Ukrainos kariuomenės nuo tarptautinės humanitarinės teisės gerbimo“, – pabrėžė ji.

Gyvenamieji rajonai, kuriuose įsikūrė ukrainiečių kariai, buvo už kilometrų nuo fronto linijų ir šiais atvejais buvo „perspektyvių alternatyvų“, nekeliančių pavojaus civiliams, sakoma ataskaitoje.

Joje nurodoma, kad kariai nepasakė civiliams evakuotis iš tų rajonų, nors apšaudydavo Rusijos pajėgas ir dėl to kildavo atsakomosios ugnies grėsmė.

„Amnesty International“ tyrėjai matė, kaip Ukrainos pajėgos penkiose vietose naudojosi ligoninėmis kaip „de facto karinėmis bazėmis“, be to, tą patį tvirtina dėl 22 mokyklų.

Nors mokyklos karo metu yra uždarytos, jos yra civiliniuose rajonuose.

„Neturime žodžio teisės dėl to, ką daro kariuomenė, bet už tai užmokame“, – sakė vienas ataskaitoje cituojamas gyventojas.

Ukrainos vyriausybė griežtai atmetė ataskaitą ir pareiškė, kad „Amnesty International“ yra išvien su Kremliaus propagandininkais.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos imasi visų priemonių civiliams į saugesnius rajonus perkelti, sakė ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas.

„Vienintelis ukrainiečiams grėsmę keliantis dalykas yra į [Ukrainą] vykdyti genocido ateinanti [Rusijos] budelių ir žagintojų armija“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė jis.

„Mūsų gynėjai gina savo valstybę ir šeimas“, – pabrėžė jis.

Rusijos pajėgos teigia darančios pažangą netoli Donecko miesto

Rusijos pajėgos tvirtina darančios pažangą netoli Donecko miesto Rytų Ukrainoje.

Pasak Rusijos gynybos ministerijos atstovo Igorio Konašenkovo, kelios didelių nuostolių patyrusios Ukrainos brigados apleido savo pozicijas prie Soledaro, Avdijivkos ir Bachmuto.

Šių šalies tvirtinimų nepriklausomai patikrinti negalima.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo ruožtu teigia, kad padėtis trijose minėtose teritorijose yra normali. „Priešas visuose šiuose taškuose patyrė nesėkmių ir atsitraukė“, – pranešė štabas.

Jei Rusijos kariams kristų tokie miestai, kaip Bachmutas, Maskvos pajėgoms atsivertų kelias į Slovjansko ir Kramatorsko apylinkes.

Ukrainoje ieškoma 211 nuo karo pradžios be žinios dingusių vaikų

Ukrainos policija šalyje šiuo metu ieško 211 nuo Rusijos sukelto karo pradžios dingusių vaikų, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi nacionalinės policijos atstovu.

„Nuo vasario 24 d. nacionalinė policija gavo pranešimų apie 4 353 dingusius vaikus. Pareigūnams pavyko rasti 4 143 vaikus, tačiau 211 vaikų vis dar laikomi dingusiais be žinios“, – teigė atstovas. Pasak jo, ryšys su 190 vaikų buvo prarastas, kai buvo okupuoti jų gyvenamieji regionai arba evakuacijos metu.

Atstovas pridūrė, kad turimi duomenys rodo, jog Rusijos kariai devynis vaikus išvežė į savo kontroliuojamas teritorijas.

Ukrainos kariuomenė atsikovojo dvi gyvenvietes šalies rytuose

Ukrainos kariai praėjusią savaitę atsikovojo du kaimus šalies rytuose, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovu Oleksijumi Gromovu.

„Mūsų kariai pagerino savo taktinę poziciją ir prasiskverbė į priešo gynybines linijas prie Mazanivkos, Braškivkos, Sulyhivkos ir Dmytrivkos gyvenviečių. Jie išlaisvino dvi gyvenvietes – Mazanivką ir Dmytrivką“, – pranešė O. Gromovas.

JAV perspėja, kad Rusija klastos masinių karo belaisvių žūčių vietą 

JAV pareigūnas ketvirtadienį apkaltino Maskvą rengiantis klastoti įrodymus, kad atrodytų, jog dėl neseniai įvykusio masinio Ukrainos belaisvių nužudymo per ataką Rusijos kontroliuojamame kalėjime kalta Ukraina.

Kyjivas ir Maskva apsikeitė kaltinimais dėl smūgių Kremliaus kontroliuojamame Olenivkos kalėjime rytų Ukrainoje, kurie, Rusijos teigimu, buvo smogti liepos 29-osios naktį.

Ketvirtadienį JAV pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, sakė, kad žvalgybos pranešimai rodo, jog Rusija prieš galimus išorės tyrėjų apsilankymus kalėjime klastos situaciją įvykio vietoje.

„Manome, kad Rusijos pareigūnai planuoja suklastoti įrodymus, kad liepos 29 dienos ataką Olenivkos kalėjime suverstų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, – AFP sakė pareigūnas, tačiau įrodymų nepateikė.

„Manome, kad Rusijos pareigūnai sugalvos, kaip apkaltinti (Ukrainos kariuomenę)... tikėdamiesi, kad žurnalistai ir potencialūs tyrėjai apsilankys atakos vietoje“, – sakė pareigūnas.

Per incidentą žuvo daugiau kaip 50 karių, tarp jų – kariai, kurie pasidavė po kelias savaites trukusios „Azovstal“ plieno gamyklos Mariupolyje gynybos.

Rusija teigia, kad Ukraina smogė savo pačių kovotojams, o Ukrainos valdžios institucijos kaltina Rusiją slepiant sąmoningas žudynes.

Įsiveržusi į Ukrainą Rusija įvykdė daugybę išpuolių prieš civilius gyventojus ir yra įrodymų, kad buvo vykdomos greitos egzekucijos, o civiliai gyventojai dažnai buvo bombarduojami ar apšaudomi iš oro.

Kiekvienu atveju Maskva arba neigė įvykdžiusi žiaurumus, arba kaltino Ukrainą, neva ši bombarduoja pati save.

Antradienį Rusijos valdžios institucijos pareiškė, kad su Ukrainos laikomais rusų belaisviais buvo „nežmoniškai elgiamasi“.