Karas: Mariupolio gynėjai rengiasi galutiniam mūšiui

Per šeštadienį suduotą rusų aviacijos smūgį mokyklai Bilohorivkoje Ukrainos rytuose kilo gaisras, pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus. Pasak jo, pagalbos komandos rado dviejų žuvusiųjų kūnus ir išgelbėjo dar 30 žmonių.

„Tikriausiai žuvo visi 60 žmonų, [dar] likusių po pastato nuolaužomis“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė S. Haidajus. Per Rusijos smūgius netoliese esančiame Pryvilios miestelyje taip pat žuvo du 11 ir 14 metų berniukai, nurodė jis.

Nors Rusijos pajėgoms nepavyko užimti Kyjivo, jos tęsia puolimą prie pagrindinių fronto linijų Donbaso regione.

Maskva siekia parodyti, kad jos karinė operacija vyksta sėkmingai, todėl iki savo Pergalės dienos Antrajame pasauliniame kare minėjimo šį pirmadienį stengiasi užimti apsuptą Mariupolio uostamiestį. Šeštadienį iš miesto buvo evakuoti paskutiniai likę civiliai gyventojai, kurie slėpėsi drauge su Ukrainos gynėjais plieno gamykloje „Azovstal“ – paskutiniame ukrainiečių pajėgų bastione šiame mieste.

Gamyklos teritorijoje likę ukrainiečių kariai atsisako pasiduoti ir prašo tarptautinės pagalbos, kad galėtų iš ten ištrūkti.

Mariupolio galutinis užėmimas sudarytų sąlygas Maskvai sausumos koridoriumi sujungti Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų regionus ir 2014 metais Rusijos aneksuotą Krymą.

Penktadienį bendrovės „Planet Labs PBC“ padarytos palydovinės nuotraukos parodė, kad „Azovstal“ kompleksas yra smarkiai apgriautas.  Pastatų stoguose matyti sprogimų paliktos skylės, taip pat ir tame pastate, kur, kaip manoma, slėpėsi šimtai gynėjų.

Kitame Juodosios jūros uostamiestyje Odesoje, kur šeštadienį atskriejo šešios rusų pajėgų paleistos sparnuotosios raketos, ankstų sekmadienio rytą keletą kartų gaudė oro pavojaus sirenos.

Odesos savivaldybė pranešė, kad keturios raketos pataikė į baldų gamyklą ir kad smūgio bangos bei pažirusios nuolaužos gerokai apgadino aplinkinius daugiaaukščius gyvenamuosius namus. Kitos dvi sparnuotosios raketos pataikė į Odesos oro uostą, kur per ankstesnę Rusijos pajėgų ataką buvo sunaikintas lėktuvų kilimo ir tūpimo takas.

Ukrainos kariuomenė smogė Rusijos pozicijoms Juodosios jūros Gyvačių saloje, kuri buvo užimta pirmosiomis karo dienomis ir tapo 11 savaičių trunkančio Ukrainos pasipriešinimo simboliu.

Vakarų šalių karinių ekspertų teigimu, Ukrainos kariai sėkmingai kontratakuoja šalies antro pagal dydį miesto Charkivo apylinkėse. Ukrainos kariuomenė pranešė, kad besitraukiančios Rusijos pajėgos sunaikino tris tiltus kelyje į šiaurės rytus nuo miesto, siekdamos sulėtinti Ukrainos pajėgų puolimą.

Ukrainos lyderiai perspėjo, kad atakos tik sustiprės artėjant Pergalės dienai, kai Rusija kariniais paradais mini nacistinės Vokietijos pralaimėjimą 1945 metais. Manoma, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį kreipdamasis į karius Raudonojoje aikštėje norės paskelbti apie kokią nors pergalę Ukrainoje.

Tuo metu kaimyninėje Moldovoje Rusijos ir separatistinės pajėgos yra „visiškos kovinės parengties“ būsenos, perspėjo ukrainiečių kariškiai, vis labiau augant nerimui, kad konfliktas gali išsiplėsti už Ukrainos sienų.

V. Zelenskis: Rusija sunaikino beveik 200 kultūros paveldo objektų Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praneša, kad nuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje suniokota beveik 200 kultūros paveldo objektų.

„Rusijos kariuomenė jau sunaikino arba apgadino beveik 200 kultūros paveldo objektų. Deja, blogis linkęs sugrįžti, kai negerbiamos kitų žmonių teisės, nepaisoma įstatymų ir naikinama kultūra. Būtent taip ir nutiko Rusijos valstybei. Todėl dabar turime gintis: saugoti savo žmones, miestus ir net muziejus, kurie tampa Rusijos raketų taikiniais“, – šeštadienį vaizdo žinutėje kalbėjo šalies prezidentas.

Tarp naujausių suniokotų objektų – Ukrainos poeto ir filosofo Hryhorijaus Skovorodos (1722-1794) muziejus Charkivo srityje. Į pastatą praėjusią naktį, V. Zelenskio teigimu, pataikė raketa.

Ukrainos vadovas priminė, kad šį sekmadienį ir pirmadienį minima pergalė prieš nacius Antrajame pasauliniame kare. Tačiau, anot jo, Rusijos invazija turėtų „priminti kiekvienai valstybei ir tautai, kad neįmanoma nugalėti blogio kartą ir visiems laikams“.

V. Zelenskis: šūkį „Daugiau niekada“ Ukraina šiemet supranta kitaip

Šį sekmadienį Ukraina kartu su visu civilizuotu pasauliu pagerbia tuos, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gynė planetą nuo nacizmo, tačiau šiemet šūkis „Daugiau niekada“ suvokiamas kitaip, skelbia Ukrainos nacionalinė naujienų agentūra „Ukrinform“.

„Šiemet „Daugiau niekada“ sakome kitaip. Ir kitaip girdime „Daugiau niekada“. Tai skamba skausmingai, žiauriai. Ne su šauktuku, o su klaustuku“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vaizdo žinutėje.

„Mes žinojome, kokią kainą mūsų protėviai sumokėjo už savo drąsą, žinojome, kaip svarbu ją išsaugoti ir perduoti savo palikuonims. Tačiau niekada neįsivaizdavome, kad mūsų karta taps piktnaudžiavimo žodžiais (...) liudininkais“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.

Savo ruožtu šalies vyriausiasis kariuomenės vadas Valerijus Zalužnyj Ukrainos ginkluotąsias pajėgas pavadino pirmąja taikos armija.

„Niekada daugiau ... Deja, taip nėra. Europos centre vėl verda kruvinas ir klastingas karas. Agresorius ciniškai naudojasi Antrojo pasaulinio karo atmintimi. Tačiau mes iškęsime. Esame stiprūs. Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra pirmoji taikos armija. Nugalėjome nacizmą ir nugalėsime rusizmą“, – V. Zalužnyj rašė savo „Telegram“ kanale.

Didžiojo septyneto lyderiai vaizdo konferencijos metu kalbėsis apie Ukrainą

Sekmadienį vyks Didžiojo septyneto (G7) valstybių vadovų vaizdo konferencija, kurioje daugiausia dėmesio bus skiriama Rusijos invazijai į Ukrainą.

Planuojama, kad internetiniame renginyje taip pat dalyvaus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis Didžiosios Britanijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Italijos, Japonijos ir JAV vadovus informuos apie dabartinę Ukrainos padėtį. Pranešama, kad JAV prezidentas Joe Bidenas galimai pasiūlys papildomų sankcijų Rusijai.

Kol kas neaiškus konkretus šio susitikimo laikas.

Organizatorių teigimu, be Ukrainos, gali būti aptartos ir kitos temos.

G7 vaizdo konferencija vyks gegužės 8 d. – dieną, kurią tradiciškai minima Antrojo pasaulinio pabaiga Europoje ir Europos išlaisvinimas iš nacių pajėgų.

O Rusija Antrojo pasaulinio karo pabaigą tradiciškai mini gegužės 9 d., t.y. šį pirmadienį. Svarstoma, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasinaudos šia proga karinei agresijai padidinti arba sumažinti.

CŽV vadovas: V. Putinas nemano galintis leisti sau pralaimėti Ukrainoje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mano negalintis leisti sau pralaimėti Ukrainoje ir intensyvina karą, bet nėra požymių, kad jis rengtųsi panaudoti taktinius branduolinius ginklus, šeštadienį sakė JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Williamas Burnsas (Viljamas Bernsas).

Nors Rusijos pajėgoms nepavyko užimti Kyjivo ir sunku tęsti puolimą prie pagrindinių fronto linijų Donbaso regione, Rusijos lyderis nepakeitė savo nuomonės, kad jo kariuomenė gali įveikti Ukrainos pajėgas, sakė W. Burnsas.

V. Putino tikėjimas Rusijos kariuomenės pajėgumu palaužti ukrainiečių pasipriešinimą tikriausiai nesusvyravo net ir po rimtų pralaimėjimų mūšio lauke, laikraščio „Financial Times“ surengtoje konferencijoje kalbėjo CŽV vadovas.

„Galvoju, jis taip nusiteikęs, kad nemano galintis leisti sau pralaimėti“, – sakė W. Burnsas.

W. Burnso teigimu, V. Putinas dėl Ukrainos daug metų „virė lengvai užsidegančiame nuoskaudų, ambicijų ir nesaugumo mišinyje“.

Ukrainiečių pasipriešinimas V. Putino neatgrasė „todėl, kad jis labai daug kuo rizikavo“ nuspręsdamas pradėti invaziją, teigė W. Burnsas ir pridūrė: „Manau, jis įsitikinęs, kad smarkiai suintensyvinęs pastangas dar galės padaryti pažangą.“

Taktiniai branduoliniai ginklai

W. Burnsas, buvęs JAV ambasadorius Rusijoje, daug laiko studijavęs V. Putino veiklą ir asmenybę, sakė, jog JAV ir kitos Vakarų žvalgybos agentūros nemato jokių požymių, kad Rusija ruoštųsi panaudoti taktinius branduolinius ginklus prieš Ukrainą ar jos rėmėjas.

Netrukus po vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Kremlius paskelbė branduolinių pajėgų padidintą parengtį.

Vakarams didinant paramą Ukrainai, V. Putinas skelbė menkai užmaskuotus grasinimus ir užsimindavo apie pasirengimą panaudoti taktinius branduolinius ginklus, jei Vakarai tiesiogiai įsikištų į konfliktą Ukrainoje.

„Šiuo metu mes, žvalgybos bendruomenė, nematome praktinių įrodymų, kad Rusija planuoja dislokuoti ar net potencialiai panaudoti taktinius branduolinius ginklus“, – sakė W. Burnsas.

„Atsižvelgdami į žvanginimą ginklais... kurio ėmėsi Rusijos vadovybė, negalime lengvabūdiškai vertinti šių galimybių, – kalbėjo jis. – Tad kaip žvalgybos tarnyba esame ir toliau labai smarkiai sutelkę dėmesį... į šias galimybes – tokiu metu, kai Rusijai labai daug kas pastatyta ant kortos.“

W. Burnsas nepateikė dabartinės situacijos Ukrainoje vertinimo ar prognozių dėl to, kaip gali baigtis karas.

Pekino „nerimas“

Tačiau Kinija, kurią Vašingtonas laiko viena pagrindinių savo priešininkių, rūpestingai mokosi karo pamokas ir aiškinasi, ką jos reiškia Pekino troškimui perimti Taivano kontrolę.

W. Burnsas sakė nemanantis, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpigas) atsisakė savo tikslo kada nors suvienyti Taivaną ir Kiniją, prireikus – jėga.

Tačiau, jo nuomone, Pekiną „nustebino“ prastas Rusijos karinių pajėgų pasirodymas, įnirtingas visos Ukrainos visuomenės pasipriešinimas ir Vakarų šalių tvirta parama ginkluote Kyjivui.

Rusijos patirtis Ukrainoje veikiausiai turės įtakos Pekino planavimui „kaip ir kada“ bandyti perimti Taivano, kurį Kinija laiko savo teritorijos dalimi, kontrolę.

„Manau, juos sukrėtė tai, kaip susivienijo... transatlantinis aljansas, kad įvestų ekonominių sankcijų Rusijai dėl šios agresijos“, – tęsė jis.

Pekino „nerimą kelia faktas, kad Putinas tik suartino europiečius ir amerikiečius“, teigė W. Burnsas.

„Lieka klausimas, kokios išvados iš to yra daromos, – sakė jis. – Manau, kad Kinijos vadovybė labai atidžiai visa tai stebi, (vertindama) bet kokių pastangų panaudoti jėgą siekiant kontroliuoti Taivaną išlaidas ir pasekmes.“

Williamas Burnsas. Scanpix nuotr.

Mariupolio gynėjai rengiasi galutiniam mūšiui su Rusijos pajėgomis

Paskutiniai Ukrainos Mariupolio uostamiesčio gynėjai sekmadienį rengiasi brutaliam mūšiui su juos apgulusiomis rusų pajėgomis, siekiančiomis svarbios pergalės prieš Rusijos švenčiamą Pergalės dieną.

Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo ryšiu su Didžiojo septyneto (G-7) lyderiais turi aptarti situaciją savo šalyje, nuogąstaujančioje dėl Maskvos puolimo suintensyvėjimo evakavus civilius iš Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“.

Plieno ir geležies gamykla „Azovstal“ yra paskutinis ukrainiečių pasipriešinimo bastionas nuniokotame uostamiestyje, o jos likimas įgavo simbolinę reikšmę platesnei kovai su Rusijos invazija.

Mariupolio galutinis užėmimas sudarytų sąlygas Maskvai sausumos koridoriumi sujungti Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų regionus ir 2014 metais Rusijos aneksuotą Krymą.

„Priešas bando pribaigti „Azovstal“ gynėjus, bando tai padaryti iki gegužės 9-osios, kad įteiktų dovaną [Rusijos prezidentui] Vladimirui Putinui“, – sakė V. Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

„Azovstal“ gynybai vadovaujantis pulkas „Azov“ pranešė, kad vienas jo karys žuvo, o dar šeši buvo sužeisti, Rusijai šaudant per vieną ankstesnį bandymą evakuoti žmones automobiliu.

Kyjivas šeštadienį pranešė, kad visi pažeidžiami civiliai gyventojai jau evakuoti iš „Azovstal“.

Artėjant gegužės 9-ąją Rusijoje švenčiamai Pergalės dienai ukrainiečių pareigūnai tikisi intensyvesnio apšaudymo raketomis ir artilerijos sviediniais.

V. Zelenskis šeštadienio vakaro pareiškime sakė, kad sekmadienį bus tęsiamas darbas dėl humanitarinių koridorių atvėrimo Mariupolio ir aplinkinių miestelių gyventojams.

Vis dar neaišku, kas bus su maždaug 2 tūkst. „Azovstal“ teritorijoje dar esančių karių – ir tebekovojančių, ir sužeistų. Pastarųjų gali būti keli šimtai. Kariai ne kartą pareiškė, kad nepasiduos.

V. Zelenskis sakė, kad pareigūnai ieško būdo juos evakuoti.

Tačiau Vakarų kariniai analitikai sako, kad ukrainiečių pajėgos daro pažangą apink šį miestą. Ukrainos kariuomenė paskelbė atkovojusi penkis kaimus ir dalį šeštojo.

Tuo metu tęsiasi tarptautinės pastangos daryti spaudimą Rusijos lyderiui. G-7 šalių vadovai, tarp jų JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), sekmadienį su V.Zelenskiu aptars Vakarų paramą Kyjivui.

Pasitarimui vadovaus Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), sakė vyriausybės atstovė Christiane Hoffmann (Kristianė Hofman).

„Dalyvaus Ukrainos prezidentas Zelenskis, kuris praneš apie dabartinę padėtį jo šalyje“, – sakė Ch. Hoffmann.

Lyderiai turėtų aptarti tolesnes sankcijas ar bent esamų sankcijų sugriežtinimą.

Be to, Briuselyje sekmadienį Europos Sąjungos šalių ambasadoriai aptars šeštą bloko ekonominių sankcijų paketą Maskvai, galintį apimti laipsnišką rusiškos naftos importo uždraudimą.

Scanpix nuotr.

Pasak Mariupolio gynėjų, evakavus civilius jie gali laukti tik stebuklo

Iš apgultame Mariupolio mieste esančios gamyklos teritorijos evakavus paskutinius ten besislėpusius civilius, brigados vadas praėjus kelioms valandoms po evakuacijos vėl kreipėsi pagalbos.

Serhijus Volinskis, vadovaujantis 36-ajai jūrų pėstininkų brigadai, teigia, jog kariai dabar gali tikėtis tik stebuklo, „kad aukštesnės jėgos ras būdą, kaip įvykdyti gelbėjimo operaciją“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad bus deramasi, jog daugybę savaičių plieno gamyklos požeminiuose tuneliuose įsitvirtinę kariai būtų išleisti. Tačiau Maskva nepatvirtino, kad tokios derybos vyksta.

S. Volinskis sako, kad per galutinę civilių gyventojų evakuaciją šeštadienį žuvo trys kariai, dar šeši buvo sužeisti.

„Jausmas toks, lyg būčiau papuolęs į pragarišką realybės šou, kuriame mes, kariai, kovojame už savo gyvybes, o visas pasaulis žiūri šią įdomią seriją. Skausmas, kančia, badas, vargas, ašaros, baimė ir mirtis. Visa tai tikra“, – pridūrė S. Volinskis, kartu publikavęs savo nuotrauką, kurioje jis nesiskutęs, apsiblaususiomis akimis ir sužalota nosimi.

Ukrainos pajėgos skelbia prie Gyvačių salos numušusios rusų sraigtasparnį

Ukrainos nacionalinė naujienų agentūra „Ukrinform“ praneša, kad šalies ginkluotųjų pajėgų dalinys prie Gyvačių salos sunaikino rusų sraigtasparnį su desantiniu būriu.

Operacinė vadavietė „Pietūs“ feisbuke publikavo vaizdo įrašą iš sraigtasparnio numušimo operacijos.

„Nenustojame stumti priešą iš kiekvieno mūsų žemės gabalėlio, net ir iš mažos salelės, jūros ir oro“, – skelbiama šalia vaizdo įrašo.

Kiek anksčiau Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad gegužės 8 d. naktį oro pajėgų vadavietės „Pietūs“ padaliniai aptiko ir sunaikino dvi „KH“ tipo sparnuotąsias raketas, kurias rusų naikintuvas iš Juodosios jūros paleido į Odesos regioną.

Karas Ukrainoje temdo Sąjungininkų pergalės minėjimą Prancūzijoje

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sekmadienį paminėjo Sąjungininkų pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metines, šiemet temdomas karo Ukrainoje.

Tradicinis Paryžiaus minėjimas prasidėjo Eliziejaus Laukų prospekte, kur prezidentas padėjo vainiką prie karo metų prancūzų pasipriešinimo lyderio ir Penktosios respublikos prezidento Charlesio de Gaulle'io (Šarlio de Golio) paminklo.

Apžiūrėjęs karių rikiuotę E. Macronas padėjo kitą vainiką ir vėl uždegė amžinąją ugnį prie Nežinomo kareivio kapo šalia Triumfo arkos.

Prancūzijai švelninant suvaržymus dėl pandemijos, pirmą kartą nuo 2019 metų ceremonijas galėjo stebėti žiūrovai.

Vėliau sekmadienį E. Macronas aptars karą Ukrainoje su kitais Didžiojo septyneto G-7 lyderiais ir ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Pirmadienį E. Macronas Strasbūre minės Europos dieną, o vėliau Berlyne susitiks su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu).

Prancūzų kultūros ministrė Roselyne Bachelot (Rozlin Bašlo) reporteriams sakė, kad šiemetinės ceremonijos „aiškiai įgavo nemažai reikšmės“ dėl karo Ukrainoje.

„Manėme, kad karas išnyko iš Europos“, – sakė ji.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad „nepamiršime karių iš visos [buvusios] Sovietų Sąjungos, įskaitant ukrainiečius ir rusus, prisidėjusių prie pergalės“ prieš nacistinę Vokietiją.

Tačiau jis pridūrė: „Atmetame visas instrumentalizavimo ir manipuliavimo atminimu tų, kas atidavė savo gyvybę, formas“.

Kremlius teigia vykdantis „specialią karinę operaciją“ Ukrainai „denacifikuoti“ ir draudžia tai vadinti karu.

Kyjivas ir Vakarų vyriausybės kaltina Rusiją karo nusikaltimais, o V. Zelenskis sekmadienį socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo įraše Rusijos invaziją į jo šalį palygino su nacistinės Vokietijos karu Europoje.

V. Putinas: kaip ir 1945-aisiais, pergalė bus mūsų

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį sveikindamas buvusias sovietines valstybes su 77-osiomis nacistinės Vokietijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare metinėmis žadėjo, kad „kaip ir 1945-aisiais“, pergalė bus „mūsų“.

„Šiandien mūsų kariai, kaip ir jų protėviai, petys į petį kovoja už savo gimtosios žemės išvadavimą nuo nacių purvo, būdami tikri, kad kaip ir 1945-aisiais, pergalė bus mūsų“, – sakė V. Putinas, savo šalies kariuomenę į Ukrainą pasiuntęs vasario mėnesį.

„Deja, šiandien nacizmas vėl kelia galvą“, – pareiškė V. Putinas, tvirtinantis, kad Ukrainą yra apėmęs fašizmas ir kad ši provakarietiška valstybė kelia grėsmę Rusijai bei rusakalbių mažumai Rytų Ukrainoje.

„Mūsų šventa pareiga – sulaikyti ideologinius įpėdinius tų, kas buvo nugalėti“ Antrajame pasauliniame kare, sakė V. Putinas ir paragino rusus „keršyti“.

Pirmadienį Rusija savo pergalę prieš nacistinę Vokietiją oficialiai paminės didžiuliu kariniu paradu.

V. Putino valdoma Rusija vasario 24 dieną pradėtą invaziją į Ukrainą teisina tuo, kad esą reikia „denaciifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ šią šalį ir vadina savo veiksmus „specialiąja karine operacija“.

Tuo metu tęsiasi tarptautinės pastangos daryti spaudimą Rusijos lyderiui dėl invazijos į kaimyninę šalį. Didžiojo septyneto (G-7) šalių vadovai, tarp jų JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), sekmadienį su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptars Vakarų paramą Kyjivui.

Be to, Briuselyje sekmadienį Europos Sąjungos šalių ambasadoriai aptars šeštą bloko ekonominių sankcijų paketą Maskvai, galintį apimti laipsnišką rusiškos naftos importo uždraudimą.

Vladimiras Putinas. Scanpix nuotr.

D. Kuleba ragina pasaulio valstybes paremti Tribunolo dėl agresijos prieš Ukrainą įsteigimą

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ragina pasaulio valstybes paremti specialaus Tribunolo dėl nusikalstamos agresijos prieš Ukrainą įsteigimą.

„Reikalingas specialus Tribunolas dėl nusikalstamos agresijos prieš Ukrainą, kad Rusijos vadovai būtų patraukti atsakomybėn. Vakar Vilniuje šiuo klausimu pasisakiau pirmojoje tarptautinėje konferencijoje. Esu dėkingas organizatoriams ir dar kartą raginu paremti Tribunolo sukūrimą“, – tviteryje paskelbė D. Kuleba.

Šių metų kovo 4 d. paskelbta „Deklaracija dėl specialiojo tribunolo nubausti dėl nusikalstamos agresijos prieš Ukrainą įsteigimo“. Panašiomis aplinkybėmis 1942 m. pasirašyta Londono deklaracija, padėjusi pagrindus Niurnbergo tribunolui.

Kovo pradžioje Tarptautinis baudžiamasis teismas, sulaukęs atitinkamo 39 šalių prašymo, paskelbė pradedantis karo nusikaltimų tyrimą, vykstant Rusijos invazijai į Ukrainą.

Kovo 7 d. Hagos Tarptautinis Teisingumo Teismas pradėjo nagrinėti Ukrainos ieškinį, kuriame Rusija kaltinama genocido vykdymu.

V. Zelenskis per pergalės kare metines: į Europą sugrįžo blogis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį, minint Sąjungininkų pergalės Antrajame pasauliniame kare metines, pareiškė, kad „blogis sugrįžo“ į Europą, ir palygino Rusijos invaziją į Ukrainą su nacistinės Vokietijos veiksmais.

„Praėjus dešimtmečiams po Antrojo pasaulinio karo į Ukrainą sugrįžo tamsa“, – vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis. Įrašą jis padarė stovėdamas priešais rusų pajėgų smūgių sugriautus gyvenamuosius namus.

„Blogis sugrįžo, tik kita forma, su kitais šūkiais, nors turėdamas tą patį tikslą“, – kalbėjo V. Zelenskis. Jo vaizdo įraše taip pat buvo rodomi archyvinė Antrojo pasaulinio karo medžiaga ir nespalvoti Rusijos pajėgų invazijos vaizdai.

V. Zelenskis kaltino Rusiją vykdant „kruviną nacizmo rekonstrukciją“ Ukrainoje, pasitelkiant nacizmo „idėjas, veiksmus, žodžius ir simbolius“.

Pasak jo, Maskvos kariuomenė kartoja nacių „žiaurumus“ ir juos pateisina, „siekdama suteikti šiam blogiui šventą tikslą“.

Kreipdamasis į Europos valstybes, tarp jų Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Nyderlandus, V. Zelenskis palygino nacių kariuomenės vykdytą jų miestų bombardavimą su Rusijos pajėgų smūgiais Ukrainos miestams.

Rusija surengė invaziją į anksčiau sovietiniam blokui priklausiusią Ukrainą vasario pabaigoje, skelbdama, kad siekia „denacifikuoti“ šią šalį.

Ukraina ir Rusija lygina viena kitos pajėgų veiksmus su nacistinės Vokietijos pajėgų elgesiu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas  sekmadienį sveikindamas buvusias sovietines valstybes su 77-osiomis nacistinės Vokietijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare metinėmis žadėjo, kad „kaip ir 1945-aisiais“ pergalė bus „mūsų“.

Ukrainiečių kariai „Azovstal“ gamykloje: pasiduoti – ne išeitis

Rusijos pajėgų apsiaustoje Mariupolio plieno gamykloje „Azovstal“ likę ukrainiečių pajėgų nariai sekmadienį sakė negalintys pasiduoti dėl Rusijos pajėgų atsakomųjų veiksmų tikimybės.

„Mes, visi Mariupolio įgulos kariškiai, esame Rusijos, Rusijos kariuomenės įvykdytų karo nusikaltimų liudininkai... Mes esame liudininkai. Pasidavimas – ne išeitis, nes Rusijai nerūpi mūsų gyvybės“,  – sakė gamyklą ginančio pulko „Azov“ žvalgybos pareigūnas Ilja Samoilenka.

Baltieji rūmai: JAV pirmoji ponia atvyko neskelbto vizito į Ukrainą

JAV pirmoji ponia Jill Biden (Džil Baiden) sekmadienį netikėtai apsilankė Ukrainoje ir kirtusi Slovakijos sieną susitiko su Ukrainos prezidento sutuoktine Olena Zelenska, pranešė jos atstovas.

Susitikimas įvyko mokykloje, kur glaudžiasi karo iš namų išvaryti civiliai, tarp jų ir vaikai.

„Aš norėjau atvykti minint Motinos dieną. Pamaniau, kad svarbu parodyti Ukrainos žmonėms, jog šis karas turi baigtis, kad šis karas yra žiaurus ir Jungtinių Valstijų žmonės palaiko Ukrainos žmones“, – žurnalistams sakė J. Biden.

Vienas su JAV pirmąja ponia keliaujantis pareigūnas sakė, kad tai yra pirmas O. Zelenskos viešas pasirodymas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

Berlyno policija nuėmė Ukrainos vėliavą per gegužės 8-osios minėjimo ceremoniją

Berlyno policija sekmadienį, siekdama užtikrinti sklandžią Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimo ceremonijos eigą, nuėmė milžinišką Ukrainos vėliavą, kurią iškabino demonstrantai prie sovietų kariui skirto paminklo sostinės centre.

Berlyno policija iš anksto uždraudė demonstruoti vėliavas ar karinius simbolius 15-oje sostinės memorialinių vietų, įskaitant žymųjį paminklą centriniame Tirgarteno parke ir kitą memorialą sovietų kariams Treptovo parke.

Vokietija taip pat yra uždraudusi Rusijos pajėgų vartojamą ženklą „Z“, kuris jau tapo Rusijos pajėgų invazijos į Ukrainą simboliu.

Tačiau kylant įtampai dėl galimų prorusiškų demonstracijų, minint nacistinės Vokietijos pralaimėjimą ir Antrojo pasaulinio karo pabaigą, Berlyno policija sekmadienį ir pirmadienį imasi papildomų priemonių.

Toks Berlyno sprendimas sulaukė griežtos kai kurių asmenų kritikos. Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas tokį miesto poelgį pavadino „katastrofišku politiškai neteisingu sprendimu“.

Ukrainos ambasada sekmadienį rengė Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimo ceremoniją prie įspūdingo sovietų memorialo Tirgarteno parke, kur budėjo sustiprintos policijos pajėgos.

Kadangi ambasados svečiams buvo leista demonstruoti vėliavas, tai sukėlė kitų ceremoniją stebėjusių asmenų „nepasitenkinimą“, nurodė policija.

„Siekiant užtrinti taikų ir orų sukakties paminėjimą, mūsų kolegos suvyniojo 25 metrų ilgio Ukrainos vėliavą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė policija.

Berlyne sekmadienį buvo dislokuota apie 1 600 policijos pareigūnų, sostinėje vyko dešimtys protestų.

Panašiai bus ir pirmadienį, kai mieste budės 1 800 pareigūnų.

Kanados premjeras J. Trudeau apsilankė Ukrainos Irpinės mieste

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) sekmadienį apsilankė netoli Ukrainos sostinės esančioje Irpinėje, kur Rusijos pajėgos kaltinamos vykdžiusios žiaurius nusikaltimus prieš civilius, pranešė miesto meras.

Irpinės meras Oleksandras Markušinas oficialioje socialinio tinklo paskyroje paskelbė J. Trudeau nuotraukų ir parašė, kad Kanados premjeras „atvyko į Irpinę savo akimis pamatyti visą tą siaubą,  kurį mūsų miestui padarė rusų okupantai“.

ES diplomatai ieško kompromiso dėl embargo rusiškai naftai detalių

Sekmadienį Europos Sąjungos diplomatai įsitraukė į sudėtingas derybas dėl šeštojo ES sankcijų Rusijai paketo sąlygų, kelioms valstybėms narėms siekiant garantijų dėl tolesnio apsirūpinimo nafta.

Pagal anksčiau šią savaitę Europos Komisijos pateiktus siūlymus dauguma ES narių iki metų pabaigos atsisakytų naftos importo iš Rusijos, taip nubausdamos Maskvą už Ukrainoje sukeltą karą. Tačiau kelios ES valstybės narės, tarp kurių labiausiai išsiskyrė Vengrija, pasisakė prieš šį embargą.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad toks paketas, koks buvo pateiktas, peržengė „raudoną liniją“, tačiau diplomatai Briuselyje sakė, kad dėl techninių embargo detalių bus deramasi.

27 Europos Sąjungos šalių ambasadorių pakartotinas susitikimas numatytas sekmadienį, blėstant viltims, kad paketas bus parengtas iki pirmadienio – kad būtų pasiųstas signalas Maskvai per Rusijos Pergalės dienos šventę.

ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) pareiškė, kad jei per savaitgalį nebus pasiektas susitarimas, jis kitą savaitę sušauks užsienio reikalų ministrų susitikimą.

Bet kokiam sprendimui dėl sankcijų turės vienbalsiai pritarti ES valstybių narių vyriausybės.

„Nėra jokio politinio blokavimo, tačiau reikia užtikrinti alternatyvius tiekimo šaltinius nuo Rusijos vamzdynais eksportuojamo naftos priklausomoms šalims, neturinčioms priėjimo prie jūros. O tai nėra lengva“, – agentūrai AFP sakė vienas Briuselio diplomatas.

„Tai nauji infrastruktūros ir technologiniai pokyčiai, kuriems reikia ne tik europinio finansavimo, bet ir kelių valstybių narių susitarimų. Mes darome pažangą, bet tam automatiškai reikia laiko“, – pridūrė jis.

Vengrijai, Slovakijai ir Čekijai buvo pasiūlyta leisti toliau importuoti rusišką naftą iki 2024 metų pabaigos, bet jos taip pat nori pagalbos užsitikrinant naujus naftos tiekimo šaltinius bei pertvarkant savo naftos perdirbimo gamyklas.

Maža to, Budapeštas nori penkerių metų trukmės pereinamojo laikotarpio rusiškos naftos atsisakymui, ir jam reikia naujo naftotiekio su Kroatija, teikimui per jos uostus.

Tuo tarpu kitas diplomatas Briuselyje teigė, kad ES vienybė dėl rusiškos naftos yra „garantuota“, tačiau reikia laiko „kai kurių valstybių narių problemoms išspręsti“.

Ukraina derasi dėl 11 mlrd. JAV dolerių vertės tarptautinės pagalbos

Ukraina derasi dėl 11 mlrd. JAV dolerių vertės tarptautinės pagalbos, pranešė šalies finansų ministras Serhijus Marčenka.

Jis patikslino, kad 5 mlrd. dolerių iš šios sumos Ukrainai jau skirta.

„Valstybės biudžeto pajamos šiuo metu padengia tik 54 proc. išlaidų, neįskaitant išlaidų karinėms reikmėms. Todėl pagrindinis balansavimas vyksta tarptautinės pagalbos, tarptautinio skolinimosi sąskaita“, – sakė ministras.

Ministro žodžiais, pagrindinės Ukrainos finansuotojos – JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) neseniai patikino, kad Europos Sąjunga padės atkurti Ukrainos ekonomiką ir įgyvendinti būtinas reformas Rusijos sukelto karo nuniokotoje šalyje.

Savo ruožtu Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) teigė, kad Ukrainai atstatyti po karo prireiks „šimtų milijardų eurų“.

Ukrainos vyriausybė balandį skelbė, kad šalies atstatymo po karo išlaidos sieks mažiausiai 600 mlrd. JAV dolerių (565 mlrd. eurų).

Scanpix nuotr.

JAV paskelbė naują sankcijų Rusijai paketą

Sekmadienį Baltųjų rūmai paskelbė naują sankcijų Rusijai paketą, kuriuo daugiausia dėmesio skiriama Rusijos valstybinei žiniasklaidai, šios šalies įmonių bei turtingų asmenų prieigai prie pasaulyje pirmaujančių JAV apskaitos ir konsultavimo paslaugų.

JAV taikys sankcijas transliuotojoms „Channel One Russia“ ir „NTV Broadcasting Company“, televizijai „Russia-1“. Bet kuriai JAV kompanijai uždraudžiama jas finansuoti per reklamą arba parduoti joms įrangą.

„JAV verslas neturėtų užsiimti Rusijos propagandos finansavimu“, – teigė anonimiškumo pageidavęs aukštas Baltųjų rūmų pareigūnas, pabrėždamas, kad šias žiniasklaidos priemones tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja Kremlius.

Kita Vašingtono puolimo kryptis – uždrausti teikti „įmonių steigimo, administravimo pagal įgaliojimą, apskaitos bei valdymo konsultavimo paslaugas bet kuriam asmeniui Rusijos Federacijoje“, pranešė Baltieji rūmai.

Šios paslaugos naudojamos tarptautiniu mastu veikiančioms įmonėms valdyti, taip pat galimai siekiant apeiti sankcijas arba nuslėpti neteisėtai įgytą turtą, sakė Baltųjų rūmų pareigūnas.

Vašingtonas taip pat paskelbė naujus draudimus  amerikietiškos produkcijos eksportui į Rusiją, sankcijas išplečiant į įvairias gamybos priemones – nuo buldozerių iki vėdinimo sistemų ar katilų.

Sekmadienį Jungtinės Valstijos taip pat pranešė, kad įves vizų ribojimus 2,6 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos pareigūnų, taip pat sankcijas „Sberbank“ ir „Gazprombank“ pareigūnams.

Baltieji Rūmai: G-7 įsipareigoja nutraukti rusiškos naftos importą

Visas Didžiojo septyneto (G-7) valstybių klubas „įsipareigojo palaipsniui nutraukti arba uždrausti rusiškos naftos importą“, sekmadienį paskelbė Baltieji rūmai, didindami spaudimą prezidentui Vladimirui Putinui dėl karo Ukrainoje.

„Tai stipriai smogs pagrindinei Putino ekonomikos arterijai ir atims iš jo pajamas, kurių jam reikia karui finansuoti“, – teigiama prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracijos pareiškime, tiksliai nenurodant, kokius įsipareigojimus prisiėmė G-7 narės – Prancūzija, Vokietija, Kanada, Italija, Japonija, Didžioji Britanija ir JAV.

Vakarai iki šiol demonstravo koordinuotumą skelbdami sankcijas Rusijai, tačiau nesiėmė tokių pat veiksmų, kai tai liesdavo Rusijos naftą ir gamtines dujas.

Jungtinės Valstijos, kurios nebuvo svari Rusijos angliavandenilių vartotoja, jau uždraudė jų importą.

Tačiau Europa yra daug labiau priklausoma nuo rusiškos naftos. Europos Sąjunga jau pareiškė, kad šiais metais siekia dviem trečdaliais sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų, nors Vokietija pasipriešino raginimams visiškai jas boikotuoti, o valstybės narės sekmadienį tęsė intensyvias derybas embargo rusiškai naftai.

Sekmadienį per vaizdo konferenciją įvyko trečiasis šiais metais G-7 lyderių susitikimas, į kurį taip pat buvo pakviestas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ši data pasirinkta labai simboliškai: gegužės 8-ąją europiečiai mini Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigą.

Šis susitikimas organizuotas taip pat išvakarėse Rusijoje gegužės 9-ąją tradiciškai vyksiančio karinio parado, skirto Sovietų Sąjungos pergalei prieš nacistinę Vokietiją paminėti.

G-7: V. Putino veiksmai Ukrainoje daro gėdą Rusijai

Rusijos prezidento Vladimiro Putino sukeltas karas Ukrainoje užtraukė „gėdą Rusijai ir istorinėms jos žmonių aukoms“, teigiama Didžiojo septyneto (G-7) valstybių grupės sekmadienį išplatintame pareiškime.

Šis turtingųjų valstybių klubas vienija Kanadą, Prancūziją, Italiją, Japoniją, Jungtinę Karalystę, Jungtines Valstijas ir Vokietiją.

„Rusija pažeidė tarptautinę taisyklėmis grindžiamą tvarką, ypač Jungtinių Tautų chartiją, pasiektą po Antrojo pasaulinio karo, kad išgelbėtų ateinančias kartas nuo karo rykštės“, – sakoma pareiškime, paskelbtame G-7 lyderiams susitikus vaizdo konferencijos būdu, minint Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigą.

„Mes ir toliau esame vieningai pasiryžę, kad prezidentas Putinas neturi laimėti savo karo prieš Ukrainą“, – pažymima  jame.