Karas: ekspertai – Rusijos raketa galėjo pataikyti į Pietų Ukrainos atominę elektrinę

Žinia pasidalijo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, skelbia UNIAN. Slavjansko kryptimi apšaudymas iš tankų, pabūklų artilerijos ir daugkartinių raketų sistemų buvo užfiksuotas netoli Nemalenkoe, Suligovkos ir Mazanovkos.

Prie Novodmitrovkos, Vernopolio ir Kurulkos priešo daliniai bandė vykdyti puolimą, tačiau buvo atremti ir pasitraukė.

Kramatorsko kryptimi priešas iš patrankos ir raketinės artilerijos apšaudė Rozdolevką, Sidorovą, Disputatą ir Prišibą. Karo fronte atliko žvalgybą iš oro. Bando pulti netoli Ivano-Daryevkos. Kovos tęsiasi.

Bakhmuto kryptimi civilinė infrastruktūra nukentėjo Zaicevo, Bakhmutskoje, Veseloje, Bakhmuto, Andreevkos, Kodemos ir Mayorsko gyvenviečių srityse.

Okupantai vykdė puolimo ir puolimo operacijas Bakhmuto, Zaicevoe ir Kodemos gyvenviečių srityse, jos nebuvo sėkmingos, kovos tęsiasi.

Avdeevkos kryptimi įsibrovėliai naudojo tankus, Novobachmutovkos, Nevelskoje, Neskuchnoye, Aleksandropolio, Keramiko, Kermenčiko ir Peskovo srityse – pabūklus ir raketų artileriją.

Priešo lėktuvai veikė netoli Maryinkos. Pastangos Opytnoje ir Mayorsko gyvenvietės srityje nebuvo sėkmingos, kovos tęsiasi.

Novopavlovskio kryptimi apšaudymas buvo užfiksuotas netoli Vladimirovkos, Ugledaro ir Prečistovkos. Priešas atliko puolimo operacijas Zolotaya Niva gyvenvietės rajone. Tačiau nepasisekė – atsitraukė.

Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad  Donbase tęsiasi įnirtingos kovos. Karščiausi fronto taškai šia kryptimi nesikeičia. Tai – Avdeevka, Marinka, Peski, Bakhmutas.

Kaip pažymima ISW ataskaitoje, įsibrovėliai  bando nukreipti Ukrainos pajėgas  nuo kontratakų pietuose, atakuodami Bakhmuto ir Seversko sritis Donecko srityje. 

„S&P“ padidino Ukrainos kredito reitingą

Penktadienį kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ padidino Ukrainos kredito reitingą, karo draskomai šaliai praėjusią užsitikrinus savo užsienio skolos aptarnavimo mokėjimų atidėjimą dvejiems metams.

Šalies kredito reitingo padidinimas iki „CCC+“ „atspindi stiprią tarptautinę finansinę paramą Ukrainai, tačiau tuo pat metu senkančius, nors ir vis dar ganėtinai didelius šalies užsienio valiutos rezervus“, sakoma „S&P“ pranešime.

„Dėl šios priežasties trumpalaikė rizika vyriausybės likvidumo pozicijai ir jos galimybėms aptarnauti savo komercinę skolą, įskaitant skolą užsienio valiuta, atrodo valdoma“, – pridūrė agentūra.

Tačiau, pasak „S&P“, visa tai pagrįsta prielaida, kad ateinančiais mėnesiais Kyjivas ir toliau gaus tokių donorų, kaip JAV ir ES, paramą.

Ketvirtadienį Ukrainos kredito reitingą pakėlė ir agentūra „Fitch“.

„S&P“ prognozuoja, kad šiais metais Ukrainos ekonomika susitrauks 40 proc.

JK: Rusija neturi jokios moralinės teisės sėsti prie bendro G20 lyderių stalo

Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad Rusija neturi jokios moralinės teisės sėsti prie bendro Didžiojo dvidešimtuko (G20) lyderių stalo, kol tęsia savo invaziją į Ukrainą, praneša agentūra „Reuters“.

„Rusija neturi jokios moralinės teisės sėsti prie bendro G20 stalo, kol tęsia savo agresiją Ukrainoje“, – teigė ministerijos atstovas.

„Sveikiname Indonezijos pastangas užtikrinti, kad G20 susitikime būtų atsižvelgta į Rusijos sukelto karo padarinius, bei ženklus, jog G20 viršūnių susitikime Ukrainai galimai atstovaus prezidentas (Volodymyras) Zelenskis“, – pridūrė atstovas.

Indonezija lapkritį organizuoja G20 susitikimą ir yra pranešusi, kad jame, be kita ko, dalyvaus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.

Okupuotame Kryme vėl griaudėjo sprogimai

Rusijos okupuotame Ukrainos Krymo pusiasalyje, Eupatorijoje ir Bachčysarajuje, šeštadienio rytą nugriaudėjo keli sprogimai, praneša žiniasklaida.

Sprogimų Eupatorijoje faktą patvirtino ir Rusijos primesta valdžia.

Maskvos paskirtos Krymo administracijos vadovas Sergejus Aksionovas sakė, kad suveikė rusų oro gynybos sistema.

„Vakarų Kryme suveikė priešlėktuvinės gynybos sistema. Taikinys sunaikintas. Nukentėjusiųjų ir žalos nėra“, – tvirtino jis.

Be to, šeštadienį į Rusijos Juodosios jūros laivyno būstinės Sevastopolyje stogą atsitrenkė nežinomos kilmės dronas. Dėl susidūrimo užsidegė pastato viršutinė dalis.

Tuo metu rusai tvirtina, kad bepilotis orlaivis iš tiesų buvo numuštas „šaunamuoju ginklu“, tačiau tuo metu dronas jau buvo prie pat stogo.

„Jis nukrito ant stogo ir užsidegė“, – platformoje „Telegram“ sakė Maskvos primestas gubernatorius Michailas Razvožajevas ir pridūrė, kad didelės žalos ar aukų nėra.

Dėl šio incidento jis kaltino Ukrainos pajėgas.

Praėjusio mėnesio pabaigoje per dronų ataką prieš Rusijos karinį jūrų laivyną okupuoto Krymo Sevastopolio mieste buvo sužeisti penki žmonės. Tada buvo atšaukti Rusijos karinio jūrų laivyno dienai paminėti planuoti renginiai.

Rusija aneksavo Krymą po masinių demonstracijų Ukrainoje 2014 metais, per kurias buvo nuverstas prokremliškas prezidentas Viktoras Janukovyčius. Vėliau tais metais Ukrainos rytuose įsiplieskė karas tarp kariuomenės ir Maskvos remiamų separatistų, tapęs įžanga į šių metų vasario 24-ąją Rusijos pradėtą didelio masto karinę invaziją.

Rusijos karinius objektus pusiasalyje pastarosiomis dienomis sukrėtė virtinė sprogimų, o Gynybos ministerija pareiškė, kad vienas šią savaitę įvykęs incidentas buvo „sabotažo“ aktas.

Praeitą savaitę per sprogimus Sakų kariniame aerodrome žuvo vienas žmogus ir dar keli buvo sužeisti.

Kyjivas viešai neprisiėmė atsakomybės už sprogimus, tačiau Ukrainos politikai ir kariuomenės pareigūnai internete ironiškai pasisakė apie incidentus, leisdami suprasti, kad prie jų prisidėjo šalies pajėgos.

Kaip pranešė naujienų agentūra „Unian“, rugpjūčio 18 dienos vakarą nugriaudėjo sprogimai didžiausioje okupuotame Kryme okupacinių oro pajėgų bazėje Belbeke, esančioje Sevastopolio šiaurės vakaruose.

Tos pačios dienos vakarą sprogimai griaudėjo ir Kerčės mieste okupuotame Kryme.

Be to, dažnai dega ne tik Rusijos oro pajėgų bazės, bet ir šaudmenų sandėliai. Vienas iš jų ketvirtadienį liepsnojo Belgorodo srityje.

Rusijos pajėgos vėl apšaudė Mykolajivą

Naktį į šeštadienį Rusijos pajėgos vėl apšaudė Ukrainos Mykolajivo miestą, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Mykolajivo srities gubernatoriumi Vitalijumi Kimu.

„Naktį į 2022 m. rugpjūčio 20 d., maždaug 3 val. Mykolajivas vėl patyrė smarkią raketų ataką. Preliminariais duomenimis, priešas smogė miestui naudodamas raketų sistemas „S-300“. Pranešimų apie nukentėjusiuosius kol kas negauta. Tikslinami duomenys apie padarytą žalą“, – tinkle „Telegram“ parašė V. Kimas.

Karas Ukrainoje jau pražudė 363 vaikus

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 363 vaikai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generaline prokuratūra.

Prokuratūros duomenimis, sužeista dar 718 vaikų.

Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Rusija kreipėsi į JT Saugumo Tarybą dėl tariamų Ukrainos „provokacijų“ Zaporižios AE

Rusija kreipėsi į Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą dėl tariamų Ukrainos ketinimų Zaporižios atominėje elektrinėje surengti „provokacijas“, praneša agentūra „Reuters“, remdamasi Rusijos valstybine naujienų agentūra TASS.

Rusija pastaruoju metu vis kaltina Ukrainą provokacijų planavimu šioje elektrinėje, tačiau Kyjivas tai kategoriškai atmeta ir savo ruožtu atitinkamus kaltinimus meta Maskvai. Zaporižios AE yra didžiausia atominė elektrinė visoje Europoje ir jos likimą pastaruoju metu supantis neapibrėžtumas pakurstė būgštavimus dėl galimos branduolinės katastrofos. Objektą dar nuo kovo kontroliuoja Rusijos kariuomenė, tačiau jo sistemas valdo čia prieš invaziją dirbęs ukrainiečių personalas.

Iš Ukrainos Čornomorsko uosto išplaukė dar du laivai su grūdais

Iš Ukrainos Čornomorsko uosto išplaukė dar du laivai su grūdais. Kaip praneša agentūra „Sky News“, tai pareiškė Turkijos gynybos ministerija.

Nuo tada, kai tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms (JT) buvo pasirašytas susitarimas atnaujinti ukrainietiškų grūdų eksportą, iš Ukrainos Juodosios jūros uostų jau išplaukė 27 grūdus plukdantys laivai.

Kaip pranešama, šeštadienį iš Čornomorsko išplaukę laivai „Zumrut Ana“ ir „MV Ocean S“ atitinkamai gabena 6,3 tūkst. tonų saulėgrąžų aliejaus ir 25 tūkst. tonų kviečių.

Anot Ukrainos jūrų uostų administracijos, trijuose šalies uostuose šiuo metu kraunami dar septyni laivai, kurie išgabens 66,5 tūkst. tonų kviečių, kukurūzų ir saulėgrąžų aliejaus.

Rusijos Juodosios jūros flotilės būstinės pastatą Kryme sudrebino sprogimas

Šeštadienio rytą Rusijos Juodosios jūros flotilės būstinės pastatą okupuotame Kryme sudrebino galingas sprogimas, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Krymo totorių Medžliso vadovu Refatu Čubarovu.

„8 val. 20 min. netoli Rusijos Juodosios jūros flotilės būstinės pastato okupuotame Sevastopolyje pasigirdo galingas sprogimas“, – savo „Facebook“ paskyroje parašė R. Čubarovas. Pasak jo, 8 val. 56 min. gauta duomenų, kad į pastato stogą įsirėžė bepilotė skraidyklė.

R. Čubarovo teigimu, atitinkamą informaciją patvirtino apsišaukėliškas Sevastopolio gubernatorius Michailas Rozvožajevas. Jis esą skundėsi, kad drono nepavyko numušti. Anot „gubernatoriaus“, aukų nėra.

E. Macronas smerkia V. Putino „žiaurią ataką“ prieš Ukrainą

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį, praėjus kelioms valandoms po pokalbio su Vladimiru Putinu, apkaltino Rusijos vadovą pradėjus „žiaurią ataką“ prieš Ukrainą ir imperialistiškai bei revanšistiškai pažeidžiant tarptautinę teisę.

E. Macronas nenuilstamai, bet nesėkmingai stengėsi užkirsti kelią šiai invazijai ir ilgai pasisakė už dialogo su V. Putinu svarbą, tačiau karui tęsiantis jis vis dažniau kritikuoja Rusijos prezidentą.

Prancūzijos piliečius jis įspėjo, kad Europą ištikusi energetikos ir ekonomikos krizė dar nesibaigė, ir pavadino ją „mūsų laisvės ir vertybių kaina“.

„Nuo tada, kai Vladimiras Putinas pradėjo žiaurią ataką prieš Ukrainą, karas grįžo į Europos žemę, vos už kelių valandų kelio nuo mūsų“, – sakė E. Macronas kalboje, minint 78-ąsias Antrojo pasaulinio karo sąjungininkų išsilaipinimo nacių okupuotoje Pietų Prancūzijoje metines.

E. Macrono teigimu, V. Putinas siekia primesti Europai savo „imperialistinę valią“, kurstydamas „keršto dvasios fantomus“ ir „šiurkščiai pažeisdamas valstybių (teritorinį) vientisumą“.

Penktadienį E. Macronas daugiau nei valandą kalbėjosi su V. Putinu, ragindamas Rusiją priimti Ukrainos sąlygas, kad būtų leista Jungtinių Tautų branduolinės agentūros inspektoriams apsilankyti Zaporižios AE – didžiausioje Europos branduolinėje jėgainėje.

Vis didesnį tarptautinės bendruomenės susirūpinimą kelia Zaporižios branduolinės elektrinės, kuri yra okupuota Rusijos pajėgų nuo kovo, saugumas.

Vadovai taip pat aptarė pastangas išvežti grūdus ir kitas maisto prekes iš Rusijos. ES sankcijos, kuriomis siekiama nutraukti karą, numato išimtis maisto produktams.

Tai buvo dvidešimtas Prancūzijos ir Rusijos vadovų pokalbis šiais metais, bet pirmas per pastaruosius tris mėnesius.

JT: JAV perka didelę Ukrainos grūdų siuntą badaujantiems regionams

Jungtinės Valstijos per kelias ateinančias savaites iš Ukrainos ketina nupirkti apie 150 tonų grūdų, skirtų būsimai maisto pagalbos siuntai iš uostų, kurie nebėra blokuojami dėl karo, naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programos (WFP) vadovas.

Galutinė grūdų paskirties vieta dar nepatvirtinta, diskusijos tęsiasi, sakė Davidas Beasley (Deividas Bislis). Tačiau numatoma grūdų siunta dydžiu bus daugiau nei šešis kartus didesnė už tą, kurią pirmasis WFP užsakytas laivas iš Ukrainos šiuo metu gabena į Afrikos Kyšulį, kur žmonėms gresia badas. Tai bus viena iš kelių siuntų, kurias yra numačiusi su badu kovojanti Jungtinių Tautų agentūra.

D. Beasley penktadienį kalbėjo šiaurinėje Kenijos dalyje, kurią kamuoja sausra, alinanti visą Afrikos Kyšulio regioną.

„Manau, kad yra didelė tikimybė, jog artimiausiomis savaitėmis bus paskelbtas badas, – sakė D. Beasley.

Padėtį Afrikos Kyšulyje jis pavadino „tikra audra po audros ir cunamiu po cunamio“, nes sausros nualintame regione dar išaugo maisto ir degalų kainos, kurias iš dalies lėmė karas Ukrainoje.

Labai lauktas pirmosios pagalbos laivas iš Ukrainos gabena 23 tūkst. tonų grūdų, kurių pakaktų mėnesį išmaitinti 1,5 mln. žmonių, sakė  D. Beasley. Tikimasi, kad laivas prisišvartuos Džibutyje rugpjūčio 26 arba 27 dieną, o kviečiai sausuma bus gabenami į šiaurinę Etiopiją, kur milijonai žmonių kenčia ne tik dėl sausros, bet ir kruvino konflikto.

Iš visų grudų, kuriuos pernai WFP įsigijo 130 mln. badaujančių žmonių pamaitinti, pusė atkeliavo iš Ukrainos. Praėjusį mėnesį Rusija ir Ukraina pasirašė susitarimus su Jungtinėmis Tautomis ir Turkijos vyriausybe, numatančius galimybę pirmą kartą nuo Rusijos invazijos vasario mėnesį eksportuoti ukrainietiškus grūdus.

Tačiau lėtas Ukrainos uostų atidarymas ir atsargus krovininių laivų judėjimas per užminuotą Juodąją jūrą neišspręs pasaulinės aprūpinimo maistu krizės, sakė D, Beasley. Jis įspėjo, kad turtingesnės šalys turi padaryti kur kas daugiau, kad grūdai ir kita pagalba pasiektų labiausiai badaujančius pasaulio regionus, ir jas įvardino.

„Dabar, kai pelnas iš naftos yra toks didelis – rekordinis, siekiantis milijardus dolerių kiekvieną savaitę – Persijos įlankos valstybės turi padėti, turi imtis veiksmų ir padaryti tai dabar, – sakė D. Beasley.  – Ypač dėl to, kad čia yra jų kaimynai, jų broliai, jų šeima.“

Jis tvirtino, kad Pasaulinė maisto programa galėtų išgelbėti „milijonus gyvybių“, jei tik vienos dienos pajamas už Persijos įlankos šalių parduotą naftą.

Kinija taip pat turi padėti, teigė D. Beasley.

„Kinija yra antra pagal dydį pasaulio ekonomika, o mes iš jos gauname labai mažai“, – pridūrė jis.

Nepaisant to, kad iš Ukrainos išvežami grūdai ir didėja viltis, kad pasaulinės rinkos pradės stabilizuotis, labiausiai pažeidžiamų pasaulio žmonių laukia ilgas ir sunkus atsigavimas, sakė WFP vadovas.

„Net jei ši sausra baigsis, apie pasaulinę maisto krizę kalbėsime mažiausiai dar 12 mėnesių“, – sakė D. Beasley.

Prokurorai: Pietų Ukrainoje Rusijos pajėgų smūgiai sužeidė 12 žmonių

Rusijos pajėgoms atakavus gyvenamąjį namą ir dar kelis pastatus Voznesensko mieste, netoli svarbios atominės elektrinės, buvo sužeista 12 ukrainiečių, įskaitant tris vaikus, pranešė prokurorai.

„Pirminiais duomenimis, buvo sužeista 12 žmonių, įskaitant tris vaikus. Dviejų vaikų būklė sunki“, – paskelbė prokuratūra platformoje „Telegram“.

Regiono administracijos vadovas Vitalijus Kimas anksčiau pranešė, kad buvo sužeisti devyni žmonės, įskaitant keturis 3-17 metų amžiaus vaikus. Visi jie yra „sunkios būklės“, – parašė jis.

Voznesenskas yra maždaug už 20 km nuo Pietų Ukrainos branduolinės jėgainės, kuri yra antra didžiausia šalyje, ir 70 km nuo regiono sostinės Mykolaivo.

Nuo raketų smūgių nukentėjo daugiabutis namas ir keli pastatai mieste, kuriame gyvena 30 tūkst. žmonių, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė pagalbos tarnybos. Pranešime taip pat paskelbta smarkiai apgriauto pastato nuotrauka.

„Voznesenskas. Teroristinė šalis, vadinama Rusija, smogė gyvenamajam namui“, – platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Tuo metu Ukrainos kariuomenė pranešė, kad numušė keturias didelio tikslumo sparnuotąsias raketas „Kalibr“, kurios buvo paleistos iš Juodosios jūros netoli centrinio Dnipro miesto.

Rusijos pajėgų okupuoto Melitopolio miesto Chersono srityje meras Ivanas Fiodorovas sakė, kad Ukrainos kariuomenė bombardavo Rusijos karinę bazę šiame mieste.

Be to, Ukrainos kariuomenė pranešė apie Rusijos pajėgų atakas rytiniame Donecko regione, kurį nuo 2014 metų iš dalies kontroliuoja prorusiški separatistai, ir pridūrė „kovos tęsiasi“.

Per antrąsias A. Navalno apnuodijimo metines O. Scholzas pasmerkė Rusijoje vykdomas represijas

Per antrąsias kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimo metines Vokietijos kancleris Olafas Scholzas negailėjo pagyrų opozicionieriui ir pasmerkė Rusijoje vykdomą susidorojimą su žodžio laisve, praneša agentūra „Reuters“.

Šeštadienį paskelbtame vaizdo įraše O. Scholzas teigė, kad kalbėjosi su A. Navalnu, kai šis po apnuodijimo gydėsi Berlyne, ir pavadino jį drąsiu vyru, norėjusiu grįžti į Rusiją kovoti už demokratiją, laisvę ir teisės viršenybę. A. Navalnas po sugrįžimo į Rusiją iš Vokietijos buvo iš karto sulaikytas ir netrukus įkalintas.

Pasak O. Scholzo, dar prieš karą Ukrainoje Rusijoje jau buvo kilęs pavojus laisvei ir demokratijai. „Tačiau dabar ten žodžio laisvei kilusi dar didesnė grėsmė ir daugelis bijo išreikšti savo nuomonę“, – kalbėjo kancleris. Todėl, O. Scholzo teigimu, svarbu prisiminti A. Navalną, nes jis visuomet kovojo už savo įsitikinimą, kad „žmogui geriausia gyventi demokratinėje ir teisės viršenybės paisančioje valstybėje“.

A. Navalnas šiuo metu atlieka devynerių metų laisvės atėmimo bausmę pataisos kolonijoje netoli Rusijos Vladimiro miesto. Jis įkalintas dėl senų kaltinimų lėšų grobstymu, kuriuos pats opozicionierius ir jo bendražygiai laiko sufabrikuotais.

Maskva „nacistiniu“ išvadino siūlymą visiems rusams įvesti draudimą atvykti į ES

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu šeštadienį „nacistiniu“ išvadino siūlymą visiems rusams įvesti draudimą atvykti į Europos Sąjungą (ES).

„Matome dar vieną aiškią nacistinės politikos apraišką, kai aukšto rango Europos politikai propaguoja rusofobišką idėją į ES šalis nebeįleisti Rusijos piliečių“, – pareiškė S. Šoigu.

Reaguodamos į Rusijos Ukrainoje sukeltą karą, ES narės Estija, Latvija, Lietuva ir Čekija ėmėsi vienašališkų priemonių, pagal kurias pradėjo riboti vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Suomija panašų žingsnį žengs rugsėjį, o tokias priemones taip pat svarsto Lenkija ir Danija. Atitinkamos politikos nepalaiko Vokietija, kuri argumentuoja, kad nekalti žmonės neturi būti baudžiami už Kremliaus veiksmus.

S. Šoigu šeštadienį taip pat dar kartą bandė pateisinti Rusijos invaziją į Ukrainą. Ministras tvirtino, esą Ukrainos vadovybė taiko „nacionalistinę politiką“, kurios taikinyje jau daugelį metų yra Rusijos kultūra šalyje, o tai tariamai kelia grėsmę Rusijos nacionaliniam saugumui. Pasak S. Šoigu, grėsmę Rusijai sukėlė ir Kyjivo išreikštas ryžtas stoti į NATO. Negana to, Ukrainos valdžia rytinėse Donecko ir Luhansko srityse esą „jau aštuonerius metus vykdo siaubingus nusikaltimus prieš civilius“.

Ataka prieš Voznesenską: Rusijos raketa galėjo pataikyti į Pietų Ukrainos atominę elektrinę

Rusų kariai užpuolė Voznesenskos miestą Nikolajyvo srityje. Raketa galėjo pataikyti į Pietų Ukrainos atominę elektrinę – prie pat buvo rastos jos skeveldros, skelbia UNIAN.

Apie tai pranešė „Energoatom“. Espertai įsibrovėlių iš Rusijos veiksmus pavadino dar vienu branduolinio terorizmo aktu.

„Vietoje buvo rastos priešo raketos, pataikiusios į namą, fragmentai. Ir gali būti, kad ši raketa buvo nukreipta būtent Pietų atominės elektrinės kryptimi“, – rašoma pranešime.

„Energoatom“ priminė, kad 2022 metų kovą Rusijos įsibrovėliai bandė užgrobti Pietų Ukrainos AE. Tačiau tuomet Ukrainos kariškiai sustabdė priešą, o SBU sulaikė tris Rusijos karius, kurie slėpėsi apleistuose pastatuose.