Karas: užimta Zaporižios elektrinė vėl prijungta prie Ukrainos elektros tinklo

Zaporižios AE, kuri yra didžiausia Europoje atominė jėgainė, nuo kovo yra užimti Maskva pajėgų. Ketvirtadienį ji buvo atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo, pranešė valstybinė branduolinės energetikos operatorė „Enerhoatom“.

Jungtinės Valstijos perspėjo Rusiją nenukreipti šios elektrinės gaminamos energijos.

„Jos gaminama elektra teisėtai priklauso Ukrainai, ir bet koks mėginimas atjungti jėgainę nuo Ukrainos elektros tinklų bei nukreipti ją į okupuotas teritorijas yra nepriimtinas“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.

„Jokia šalis neturėtų paversti atominės elektrinės aktyvia karo zona. Nepritariame jokioms Rusijos pastangoms paversti šią jėgainę ginklu arba nukreipti jos energiją“, – pridūrė jis.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) nurodė, kad Ukraina informavo apie laikinai nutrūkusį energijos tiekimą iš Zaporižios AE.

Šis incidentas „dar labiau pabrėžia būtinybę TATENA ekspertų misijai skubiai nuvykti į tą objektą“, sakoma pranešime.

Jos gaminama elektra teisėtai priklauso Ukrainai, ir bet koks mėginimas atjungti jėgainę nuo Ukrainos elektros tinklų bei nukreipti ją į okupuotas teritorijas yra nepriimtinas.

„Negalime sau leisti sugaišti daugiau laiko. Esu pasiryžęs asmeniškai vadovauti TATENA misijai į elektrinę ateinančiomis dienomis“, – sakė agentūros generalinis direktorius Rafael Mariano Grossi (Rafaelis Marianas Grosis).

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karine Jean-Pierre (Karin Žan-Pjer) ragino Rusiją sutikti, kad jėgainėje ir jos apylinkėse būtų nustatyta demilitarizuota zona ir „leisti kuo greičiau apsilankyti TATENA, kad būtų patikrintas saugumas“.

Pietų Ukrainoje esanti Zaporižios elektrinė buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Maskvos karinės invazijos pradžios.

Pastaruoju metu aplink šį objektą suintensyvėjusios kautynės sukėlė nuogąstavimų, kad Europoje gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.

„Enerhoatom“ nurodė, kad elektrinė buvo atjungta nuo Ukrainos nacionalinės elektros energijos tiekimo sistemos po to, kai dėl gaisrų šalimais esančios šiluminės elektrinės pelenų sąvartų aikštelėje dukart atsijungė elektros perdavimo linija.

Kitos trys elektros perdavimo linijos „anksčiau buvo apgadintos per Rusijos pajėgų teroristines atakas“, nurodė energetikos operatorė.

Pasak „Enerhoatom“, dėl to du iš šešių tebeveikusių elektrinės reaktorių „buvo atjungti nuo sistemos“.

Operatorė nurodė, kad „pradedami vieno iš reaktorių prijungimo prie sistemos darbai“.

Ukrainos pareigūnai sakė manantys, kad Maskva užgrobė Zaporižios AE siekdama nukreipti jėgainėje pagamintą elektros energiją į 2014 metais aneksuotą Krymą.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Rusijos veiksmus ketvirtadienį apibūdino kaip keliančius grėsmę.

„Rusija atvedė ukrainiečius ir visus europiečius už vieno žingsnio nuo radiacinės katastrofos“, – jis sakė savo naujausiame vakariniame vaizdo kreipimesi.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) telefonu kalbėdamasis su V. Zelenskiu ragino Rusiją grąžinti Ukrainai visišką jėgainės kontrolę ir leisti ten apsilankyti Jungtinių Tautų inspektoriams, nurodė Baltieji rūmai.

V. Zelenskis anksčiau ketvirtadienį sakė pasikalbėjęs su J. Bidenu ir padėkojęs už Jungtinių Valstijų „nesvyruojamą“ paramą.

„Aptarėme Ukrainos tolesnius žingsnius kelyje į mūsų pergalę prieš agresorę ir Rusijos patraukimo atsakomybėn už karo nusikaltimus svarbą“, – per „Twitter“ parašė V. Zelenskis. 

„Spiegel“: Rusija šnipinėjo Ukrainos karių apmokymus Vokietijoje

Vokietijos saugumo institucijos, anot leidinio „Spiegel“, turi informacijos, kad rusų žvalgyba šnipinėjo Ukrainos karių apmokymus Vokietijoje. Netrukus po to, kai dviejose Bundesvero bazėse ukrainiečių kariai buvo pradėti mokyti, kaip naudotis vakarietiškomis ginklų sistemomis, Karinė kontržvalgyba (MAD) pastebėjo įtartinus automobilius, iš kurių tikriausiai buvo stebimi įvažiavimai į kareivines, penktadienį rašo žurnalas.

Tai buvo Idar Oberšteino bazė Reino krašto-Pfalco žemėje bei Grafenvioras Bavarijoje. Idar Oberšteine Bundesveras mokė Ukrainos karius, kaip naudotis savaeigėmis haubicomis, 2000, o Grafenviore amerikiečių ginkluotosios pajėgos instruktavo ukrainiečius dėl vakarietiškų artilerijos sistemų naudojimo.

Virš pratybų teritorijų, MAD duomenimis, kelis kartus praskrido ir nedideli dronai, stebėję ukrainiečių apmokymus, toliau rašo „Spiegel“. Saugumo šaltiniai taip pat įtaria, kad rusų tarnybos galėjo mėginti specialia įranga šnipinėti ukrainiečių mobiliojo ryšio duomenis.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 46 250 karių

Rusija nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko maždaug 46 250 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Štabo duomenimis, iki rugpjūčio 25-osios Maskvos pajėgos taip pat neteko 1 936 tankų, 4 251 šarvuotosios kovos mašinos, 1 040 artilerijos sistemų, 272 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 148 oro gynybos sistemų, 234 lėktuvų, 202 sraigtasparnių, 3 162 automobilių ir degalų cisternų, 15 laivų, 834 dronų, 99 specialiosios technikos vienetų ir 196 sparnuotųjų raketų.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

O. Scholzas: sankcijos Rusijai labai veiksmingos

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas „labai veiksmingomis“ pavadino tarptautines sankcijas Rusijai. „Nė viena šalis neturi perspektyvų, jei yra atkirsta nuo ekonominės pažangos“, – sakė jis ketvirtadienio vakarą susitikime su gyventojais. O. Scholzas kartu patvirtino tolesnę Vokietijos paramą Rusijos užpultai Ukrainai, be kita ko – tolesnį ginklų tiekimą.

Aptarėme Ukrainos tolesnius žingsnius kelyje į mūsų pergalę prieš agresorę.

Renginyje piliečiams pareiškus susirūpinimą dėl sankcijų padarinių Vokietijai, O. Scholzas teigė suprantąs tokius nuogąstavimus. Tačiau vyriausybė esą ėmėsi virtinės priemonių energijos tiekimui užtikrinti.

Kancleris atkreipė dėmesį į planuojamus ar jau statomus suskystintų dujų terminalus ir pildomas dujų saugyklas, kurių užpildymas „jau dabar viršija 80 proc.“ Be to, vėl naudojamos anglimi kūrenamos elektrinės, svarstoma dėl trijų dar veikiančių šalies atominių elektrinių uždarymo tikslingumo.

O. Scholzas atmetė kritiką ir dėl ginklų tiekimo Ukrainai. „Karas, kurį pradėjo Rusija, Putinas, pažeidžia visus principus, dėl kurių susitarėme“, - sakė jis. Esą negalima „jėga perstumdyti sienų“, „ir mes darysime viską, kad Ukraina galėtų ginti savo savarankiškumą ir suverenumą“ ir gebėtų „atremti šį imperialistinį puolimą“.

Tačiau jis ir toliau sieks, kad „būtų užkirstas kelias karo eskalacijai“, pažymėjo O. Scholzas. Anot jo, netoleruotina, kad šalis „užpuola savo kaimynus“. Sankcijos esą padės užbaigti šį karą. Kancleris dar kartą atmetė reikalavimus neišduoti vizų visiems rusams, „nes tai Putino karas“.

V. Zelenskis: rusų buvimas Zaporižios AE reiškia globalios radiacinės katastrofos riziką

Po dviejų reaktorių sustabdymo rusų užimtoje Zaporižios atominėje elektrinėje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareikalavo energingesnio tarptautinio įsikišimo. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ir kitos organizacijos turi veikti daug greičiau nei iki šiol, sakė jis savo vakariniame kreipimesi.

„Kiekviena minutė, kai rusų pajėgos yra branduolinėje jėgainėje, reiškia globalios radiacinės katastrofos riziką“, - kalbėjo V. Zelenskis.

Dukart nutrūkus elektros tiekimui, ketvirtadienį buvo sustabdyti du elektrinės reaktorių blokai.

Zaporižios AE yra didžiausia atominė elektrinė visoje Europoje. Ją Rusijos kariuomenė kontroliuoja dar nuo kovo. Nuo tada ji vis apšaudoma. Rusija ir Ukraina dėl atakų prieš šį objektą kaltina viena kitą.

Branduolinė energija negali būti karo Ukrainoje priemonė – E. Macronas

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį pareiškė, kad civiliniai branduoliniai objektai negali būti naudojami kaip karo priemonė Ukrainoje, kur ankstesnę dieną Rusijos pajėgų okupuota jėgainė buvo atjungta nuo nacionalinio elektros tinklo.

„Karas jokiu būdu neturi pakenkti šalies, regiono ir mūsų visų branduoliniam saugumui. Civilinė branduolinė energetika turi būti visiškai apsaugota“, – sakė E. Macronas per vizitą Alžyre.

Turkija nesureikšmina JAV sankcijų dėl ryšių su Rusija grėsmės

Turkijos finansų ministras penktadienį pareiškė, kad šalies verslininkai neturėtų nerimauti dėl sankcijų, kurias Vašingtonas grasina paskelbti bendrovėms, užsiimančioms verslu su Rusijos subjektais, kuriems yra įvesta suvaržymų.

Nureddino Nebati (Nuredino Nebačio) komentarai socialiniame tinkle „Twitter“ yra pirmasis oficialus Ankaros atsakymas į JAV Iždo departamento laišką, pirmadienį išsiųstą turkų įmonėms.

JAV iždo sekretorės pavaduotojas Wally Adeyemo (Volis Adejemas) įspėjo Turkijos bankus ir bendroves, kad jiems bus taikomos antrinės sankcijos, jeigu jie bendradarbiaus su rusais, kuriems taikomos poveikio priemonės dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą.

Turkijos prekybos su Rusija vertė nuo gegužės iki liepos išaugo beveik 50 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

N. Nebati pabrėžė, kad laiškas neturėtų „kelti nerimo mūsų verslo sluoksniuose. Turkija yra vienas svarbiausių politinės ir ekonominės galios centrų pasaulyje.“

NATO narė Turkija, palaikanti gerus santykius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, šiame konflikte stengiasi išlikti neutrali ir atsisako prisijungti prie tarptautinio sankcijų režimo.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas šio mėnesio pradžioje per viršūnių susitikimą Juodosios jūros kurorte Sočyje susitarė stiprinti ekonominį bendradarbiavimą.

JAV pareigūnai nerimauja, kad sankcijų sulaukę rusai steigia Turkijoje subjektus prekybai su išoriniu pasauliu.

Vašingtonas taip pat būgštauja, kad tą patį gali daryti ir Europos bendrovės, siekiančios apeiti ES sankcijas, įvestas Rusijos prekybai.

Pasak N. Nebati, Ankara yra „pasiryžusi plėtoti komercinius santykius su kaimyninėmis šalimis įvairiuose sektoriuose – visų pirma turizmo srityje – pagal modelį, kuriam netaikytinos sankcijos“.

JAV susirūpinimą iš dalies kelia Turkijos sprendimas pereiti prie mokėjimo rubliais už gamtines dujas, perkamas Ankaros iš su Kremliumi susijusios milžinės „Gazprom“.

Be to, Vašingtonas nerimauja, kad Rusija gali per Turkiją įsigyti technologijų, kurių eksportą uždraudė Vašingtonas ir ES.

Leidinio „The Wall Street Journal“ išanalizuoti duomenys rodo, kad nuo šių metų pradžios Rusijos verslininkai Turkijoje atidarė daugiau kaip 500 bendrovių – daugiau nei dvigubai daugiau negu pernai.

R. T. Erdoganas sako, kad Turkija turi išlikti „neutrali“ konflikte, nes šalies pramonė yra labai priklausoma nuo rusiškų energijos išteklių importo.

Ukraina toliau kontroliuoja 45 proc. Donecko teritorijos

Po daugiau kaip šešis mėnesius trunkančio karo Kyjivas Rytų Ukrainoje ir toliau kontroliuoja didelę Donecko srities dalį. Ukraina kontroliuoja 45 proc. teritorijos, penktadienį TV stočiai „Nastojaščiaja Vremia“ sakė karinis gubernatorius Pavlas Kyrylenka.

Prieš Rusijos invaziją vasario 24 dieną Ukraina kontroliavo maždaug du trečdalius teritorijos, kurioje gyveno maždaug 1,67 mln. žmonių. Likusioje dalyje šiuo metu yra apie 350 000 žmonių, sakė P. Kyrylenka.

Rusijos pajėgos vasario 24 dieną įžengė į Ukrainą. Nuo tada visiškai užkariauta Rytų Ukrainos Luhansko sritis. Rusai perėmė didelės dalies Charkivo, Donecko, Zaporižios ir Chersono Rytų ir Pietų Ukrainoje kontrolę.

Nuo karo pradžios Rusija prieš Ukrainą įvykdė jau per 1 tūkst. kibernetinių atakų

Rusija nuo invazijos pradžios vasario 24 d. prieš Ukrainą įvykdė jau per 1 tūkst. kibernetinių atakų, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos valstybine specialiąja ryšių tarnyba.

„Per šešis karo mėnesius Ukrainos valstybinei specialiajai ryšių tarnybai pavaldi Nacionalinė reagavimo į kibernetines atakas komanda CERT-UA užfiksavo 1 123 kibernetines atakas“, – pranešė ryšių tarnyba. Ji pažymėjo, kad dažniausiai atakuojamos centrinės ir regioninės valdžios institucijos, tačiau atakas fiksuoja ir finansų bei komercinės įstaigos, saugumo tarnybos, energetikos sektoriaus ir transporto pramonės įmonės bei telekomunikacijų bendrovės.

Kaip jau anksčiau skelbė „Ukrinform“, nuo visapusiškos invazijos pradžios Ukrainos kibernetinė policija atrėmė 83 priešo kibernetines atakas ir užkirto kelią dar 300.

JK: Rusija sąmoningai skleidžia dezinformaciją apie lėtinamą savo pajėgų puolimą Ukrainoje

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija pareiškė, kad Rusija sąmoningai skleidžia dezinfomaciją apie esą „specialiai“ lėtinamą savo karinių pajėgų puolimą Ukrainoje, praneša agentūra „Sky News“.

Ministerija savo kasdien skelbiamoje žvalgybos duomenų suvestinėje nurodė, kad Maskvos puolimas sulėtėjo, nes jos kariuomenė šalyje pasiekia tik prastų rezultatų, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau nuožmiai priešinasi.

Ministerija pridūrė mananti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir gynybos ministras Sergejus Šoigu iki šiol atleido jau „mažiausiai šešis generolus“.

Rusijos užimta Zaporižios AE vėl prijungta prie Ukrainos elektros tinklo – operatorė

Rusijos pajėgų užimta Zaporižios atominė elektrinė buvo vėl prijungta prie Ukrainos elektros tinklo, penktadienį pranešė valstybinė branduolinės energetikos operatorė „Enerhoatom“.

Kyjivas anksčiau pareiškė, kad jėgainė ketvirtadienį buvo atjungta nuo nacionalinio elektros tinklo dėl Rusijos pajėgų apšaudymo.

Pietų Ukrainoje esanti Zaporižios elektrinė, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Rusijos invazijos pradžios.

Pastaruoju metu aplink šį objektą suintensyvėjusios kautynės sukėlė nuogąstavimų, kad Europoje gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.

Ketvirtadienį „Enerhoatom“ pranešė, kad „dėl okupantų veiksmų Zaporižios AE pirmą kartą jėgainės istorijoje buvo visiškai atjungta nuo elektros energijos tinklo“.

Penktadienį operatorė platformoje „Telegram“ paskelbė, kad „14 val. 04 min. (ir Lietuvos laiku) Zaporižios AE buvo prijungta prie tinklo vėl gamina elektros energiją Ukrainos poreikiams“.

Pastarosiomis savaitėmis šis Enerhodaro mieste esantis kompleksas ir jo apylinkės buvo ne kartą buvo apšaudyti, o Maskva ir Kyjivas dėl šių smūgių kaltino vienas kitą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį vėlai vakare sakė, kad elektros energijos tiekimas nutrūko Rusijai apšaudžius paskutinę dar veikusią elektros perdavimo liniją, jungiančią jėgainę su tinklu.

Kitos trys elektros perdavimo linijos anksčiau buvo apgadintos per Rusijos pajėgų atakas.

„Dėl Rusijos ukrainiečiai ir visi europiečiai atsidūrė per žingsnį nuo radiacinės katastrofos“, – sakė V. Zelenskis savo vakariniame vaizdo kreipimesi.

„Enerhoatom“ nurodė, kad kad elektrinė buvo atjungta nuo Ukrainos nacionalinės elektros energijos tiekimo sistemos po to, kai dėl gaisrų šalimais esančios šiluminės elektrinės pelenų sąvartų aikštelėje dukart atsijungė elektros perdavimo linija.

Pasak operatorės, dėl to du iš šešių tebeveikusių elektrinės reaktorių „buvo atjungti nuo sistemos“.

Penktadienio popietę „Enerhoatom“ pranešė, kad vienas reaktorius buvo vėl prijungtas „ir pajėgumai didinami“.

Rusai Zaporižios AE rūsiuose įrengė kankinimų kameras

Okupantai rusai Zaporižios atominės elektrinės rūsiuose įrengė kankinimų kameras, kur laikomi Enerhodaro aktyvistai, savanoriai ir verslininkai.

Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Rytų žmogaus teisių gynėjų grupe.

Pasak vietos gyventojų, Enerhodare grobiami žmonės. Pagrobtieji laikomi Zaporižios AE rūsiuose, kur jie tardomi ir kankinami.

Žmogaus teisių gynėjai teigia, kad grobiami aktyvistai, savanoriai, verslininkai ir paprasti gyventojai, kurie nepalaiko okupantų.

„Pagrobtieji vežami į Zaporižios AE rūsius, kur jie kankinami, naudojant chlorą, elektrą, celofaninius maišelius ir kt.“, - sakoma pranešime.

Taip pat pranešama, kad iš jėgainės teritorijos kelis kartus išvažiavo mikroautobusai su dideliais maišais. Manoma, kad juose buvo lavonai.

„rbc.ua“ primena, jog Ukrainos prezidento biuras paragino pasaulį sustabdyti nacizmą Rusijoje, kadangi „iki dujų kamerų liko pusė žingsnio“.

Mariupolyje tėvai verčiami leisti vaikus į rusiškas mokyklas

Okupuotame Mariupolyje kolaborantai verčia tėvus leisti savo vaikus į rusiškas mokyklas. Nesutinkantiems grasinama tėvų teisių atėmimu.

Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Mariupolio miesto tarybos „Telegram“ kanalu.

„Mariupoliečių šeimos nenori leisti savo vaikų į mokyklas, kur jie bus mokomi nekęsti Ukrainos ir ukrainiečių kalbos, verčiami šlovinti okupantus ir mylėti „rusų pasaulį“. Todėl okupantai griebiasi bauginimo taktikos“, - sakoma pranešime.

Iš pradžių tėvai, nenorintys leisti savo vaikų į rusiškas mokyklas, bus įspėti, po to turės sumokėti 40 tūkst. rublių baudą, o galiausiai jiems gali būti atimtos tėvų teisės.

Turkijos kompanija „Baykar“ neparduos Rusijai dronų

Turkijos kompanija „Baykar“ neparduos Rusijai bepiločių skraidyklių „Bayraktar“.

Tai interviu BBC pareiškė bendrovės generalinis direktorius Halukas Bayraktaras.

Pasak jo, šiuo atveju pinigai neturi reikšmės, kadangi kompanija remia Ukrainą, tapusią nepagrįstos agresijos auka.

„Mums pinigai nėra prioritetas. Pinigai ir materialiniai ištekliai niekada nebuvo mūsų verslo tikslas. Mes jau daug metų draugaujame ir bendradarbiaujame su Ukraina. Tad kad ir kiek pinigų mums būtų siūloma, negali būti net ir kalbos, kad mes dabartinėmis aplinkybėmis perduotume jiems (Rusijai) dronų. Niekas nesugadins mūsų bendradarbiavimo su Ukraina. Nepriklausomai nuo to, kokia suma bus pasiūlyta, mūsų pozicija šiuo klausimu aiški“, - patikino H. Bayraktaras.  

Praėjus šešiems karo mėnesiams, rusiškos prekės vis dar pasiekia JAV uostus

Karštą, drėgną vasaros dieną į Baltimorės uostą JAV rytinėje pakrantėje įplaukė didžiulis konteinerių laivas, prikrautas faneros lakštų, aliuminio strypų ir radioaktyviųjų medžiagų – visa tai atkeliavo iš Rusijos laukų, miškų ir gamyklų.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pažadėjo „sukelti skausmo“ ir suduoti „triuškinantį smūgį“ Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, apribodamas prekybą tokiomis prekėmis kaip degtinė, deimantai ir nafta po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios prieš šešis mėnesius.

Visgi į JAV uostus ir toliau plūsta šimtai rūšių kitų nesankcionuotų prekių, kurių vertė siekia milijardus dolerių, įskaitant tas, kurias atgabeno laivas, atplaukęs į Baltimorę iš Sankt Peterburgo.

Naujienų agentūra „Associated Press“ nustatė, kad į JAV uostus iš Rusijos atkeliavo daugiau nei 3,6 tūkst. medienos, metalų, kaučiuko ir kitų prekių siuntų nuo tada, kai vasarį ji pradėjo paleisti raketas ir atakuoti savo kaimynę.

Tai reikšmingas nuosmukis, palyginti su tuo pačiu 2021 metų laikotarpiu, kai buvo pristatyta apie 6 tūkst. siuntų, bet apyvarta vis tiek siekia daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių per mėnesį.

Verta pažymėti, kad iš tikrųjų nebuvo tikimasi, jog po invazijos prekyba sustos. Uždraudus tam tikrų prekių importą, kai kuriems ekonomikos sektoriams JAV greičiausiai būtų padaryta daugiau žalos nei Rusijai.

„Kai įvedame sankcijas, tai gali sutrikdyti pasaulinę prekybą. Taigi mūsų darbas yra apsvarstyti, kurios sankcijos turi didžiausią poveikį, kartu leidžiant pasaulinei prekybai funkcionuoti“, – agentūrai AP teigė Valstybės departamento Sankcijų koordinavimo biurui vadovaujantis ambasadorius Jimas O’Brienas (Džimas Obrajenas).

Ekspertai teigia, kad pasaulinė ekonomika yra taip susipynusi, jog sankcijos turi būti apribotos siekiant išvengti kainų kilimo ir taip nestabilioje rinkoje.

Be to, JAV sankcijos neegzistuoja vakuume; Europos Sąjungos ir JK draudimų sluoksniai lemia sudėtingas prekybos taisykles, kurios gali suklaidinti pirkėjus, pardavėjus ir politikos formuotojus.

Pavyzdžiui, J. Bideno administracija ir ES paskelbė atskirus Rusijos įmonių, kurios negali gauti eksporto, sąrašus, tačiau bent viena iš įmonių, tiekiančių Rusijos kariuomenei metalą, naudojamą gaminti naikintuvams, šiuo metu metantiems bombas Ukrainoje, vis dar parduoda metalą JAV ir Europos įmonėms už milijonus dolerių, nustatė AP.

Nors dalis JAV importuotojų gauna alternatyvių medžiagų iš kitur, kitos tvirtina neturinčios pasirinkimo. Kalbant apie medienos importą, iš Rusijos beržų gaunama tokia kieta ir stipri mediena, kad iš jos gaminami dauguma amerikietiškų mokyklų klasėms skirtų medinių baldų bei daugelis grindų dangų namams.

Beveik kasdien konteineriais į JAV uostus atkeliauja rusiškų prekių – kruopų, kriptovaliutų kasybos reikmenų, net pagalvių.

Iš Rusijos importuojamų prekių suskirstymas rodo, kad kai kurios prekės yra atgabenamos visiškai legaliai ir jų gabenimas netgi yra skatinamas J. Bideno administracijos, pavyzdžiui, daugiau nei 100 trąšų siuntų, atvežtų po invazijos.

Šiuo metu uždrausti produktai, tokie kaip rusiška nafta ir dujos, į JAV uostus buvo gabenami dar ilgai po paskelbimo apie sankcijas dėl „atsitraukimo“ laikotarpių, leidžiančių įmonėms užbaigti esamas sutartis.

Kai kuriais atvejais iš Rusijos uostų išgabentų produktų kilmę gali būna sunku nustatyto. JAV energetikos bendrovės ir toliau per Rusijos uostus importuoja naftą iš Kazachstano, nors ta nafta kartais maišoma su rusišku kuru.

Prekybos ekspertai perspėja, kad Rusijos tiekėjai yra nepatikimi, o dėl neskaidrių daugumos didžiųjų Rusijos įmonių korporacijų struktūrų sunku nustatyti, ar jos turi ryšių su vyriausybe.

„Tai yra bendra taisyklė: kai tau taikomos sankcijos, taikysi visokias neskaidrias schemas ir nelegalią prekybą“, – pažymėjo rusų ekonomistas Konstantinas Soninas, dėstantis Čikagos universitete.

„Vis dėlto sankcijos yra prasmingos, nes net jei negalite nutraukti pajamų srauto 100 proc., galite jas sumažinti“, – pridūrė jis.

Daugelis amerikiečių įmonių nusprendė nutraukti prekybą su Rusija. Pavyzdžiui, alaus darykla „Molson Coors Beverage“ gegužę grąžino apynių siuntą valstybinei Rusijos bendrovei, nes įsipareigojo sustabdyti bet kokį verslą šalyje, pranešė bendrovės atstovė Jennifer Martinez (Dženifer Martinez).

Rusija ir JAV niekada nebuvo pagrindinės prekybos partnerės, todėl sankcijų taikymas importui yra tik labai maža atsakomųjų veiksmų strategijos dalis.

JAV ir ypač technologijų eksporto apribojimai daro didesnę žalą Rusijos ekonomikai, o sankcijos Rusijos centriniam bankui sustabdė Rusijos prieigą prie maždaug 600 mlrd. JAV dolerių vertės valiutos atsargų, laikomų JAV ir Europoje.

Nepaisant to, kai kurie analitikai mano, kad sankcijos turi simbolinį svorį, viršijančią finansinę žalą, kurią jos gali padaryti, ypač amerikiečių vartotojams.

Moldovoje vyras verbavo samdinius kariauti prieš Ukrainą

Moldovos kovos su organizuotu nusikalstamumu ir ypatingųjų bylų prokuratūra (PCCOCS) pateikė Ungenio miesto gyventojui kaltinimą verbavus samdinius nepripažintai Ukrainos Donecko srities valdžiai, praneša portalas „NewsMaker“.

Kaltinamajam 34 metai, jis gyvena Strešenio mieste.

Pasak PCCOCS prokurorų, jis verbavo samdinius 2016-2020 metais, tuo būdu „pažeisdamas Ukrainos teritorijos vientisumą ir remdamas nepripažintą vadinamosios Donecko liaudies respublikos valdžią“.

Byla jau perduota teismui. Pagal Moldovos įstatymus, verbuotojui gresia laisvės atėmimas nuo 5 iki 10 metų.

2018 metais Moldovos informacijos ir saugumo tarnyba demaskavo 56 samdinius, kariavusius prorusiškų separatistų pusėje Donbase.

Ukrainos prezidento atstovė: Krymo lavoninės ir ligoninės perpildytos

Krymo lavoninės ir ligoninės perpildytos, kadangi Ukrainos pietuose žuvę ir sužeisti Rusijos kareiviai vežami į okupuotą pusiasalį.

Kaip praneša „Ukrinform“, tai interviu portalui „Armija Inform“ papasakojo Ukrainos prezidento nuolatinė atstovė Krymo autonominėje respublikoje Tamila Taševa.

„Visi sužeisti ir negyvi okupantai iš Ukrainos pietų vežami į Krymo teritoriją. Perpildytos lavoninės, perpildytos ligoninės“, - sakė pareigūnė.

Anot jos, šiuo metu Džankojuje civiliai labai retai priimami į ligonines. Visa civilinė medicinos infrastruktūra Džankojuje, Armianske, Simferopolyje, Sevastopolyje aptarnauja Rusijos kariškius.

Pasak T. Taševos, vietos gyventojai piktinasi dėl to, kad šauktiniai verčiami kariauti, nors buvo žadama nesiųsti jų į frontą. Jiems liepiama pasirašyti sutartis, o būna, kad sutartys įforminamos atgaline data, po šauktinio žūties.  

M. Podoliakas pakvietė O. Scholzo partijos bičiulius į ekskursiją po Bučą

Vokietijos socialdemokratų partijos atstovai, raginantys nebetiekti Ukrainai sunkiosios ginkluotės, turėtų apsilankyti Bučoje, kur Rusijos armija darė žiaurius nusikaltimus.

Tai penktadienį pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, praneša „rbc.ua“.

Pasak jo, Rusijos kariuomenė neša tik mirtį ir sugriovimus, o Vakarų ginkluotė padeda Ukrainai atkurti taiką ir ginti vaikus.

„Kviečiu visus, kurie ragina Vokietiją nebepadėti Ukrainai, į ekskursiją po Bučą. Apsvarstysime jūsų argumentus su nukankintų ukrainiečių šeimomis“, - sakė M. Podoliakas.

„rbc.ua“ primena, kad Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo partijos bičiuliai stoja prieš karinę pagalbą Ukrainai ir ragina pradėti derybas su Rusija.

Vakarų žvalgyba: Rusija vis dėlto gavo iš Irano „šimtus“ dronų

Rusija gavo iš Irano „šimtus“ bepiločių skraidyklių, kurios gali būti panaudotos jos kare prieš Ukrainą, nors Vašingtonas ragino Teheraną jų neperduoti.

Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra AP, remdamasi Vakarų žvalgybos duomenimis.

Kol kas nežinoma, ar Rusija jau naudoja iš Irano gautus dronus prieš taikinius Ukrainoje, bet, pasak žvalgybininkų, jie veikia ir yra paruošti naudoti.

Pranešimai apie Irano dronų perdavimą Rusijai pasirodė tuo metu, kai JAV ir ES mėgina reanimuoti 2015 metų susitarimą, kuris ribojo Teherano branduolinę programą mainais į sankcijų panaikinimą.

Susidurianti su ekonominėmis sankcijomis dėl įsiveržimo į Ukrainą, Rusija vis dažniau kreipiasi į Iraną kaip svarbų partnerį ir ginklų tiekėją.

Praėjusį mėnesį Baltieji rūmai pirmą kartą viešai įspėjo, kad Iranas planuoja patiekti Maskvai šimtus bepiločių skraidyklių, o rugpjūtį buvo teigiama, kad Rusijos pareigūnai du kartus lankėsi Irane ir derino sandorio sąlygas.

Prokuratūra: Luhansko srityje daugiau kaip 240 pareigūnų perėjo į priešo pusę

Ukrainos teisėsaugos institucijų darbuotojai žurnalistams papasakojo, kad okupuotoje Luhansko srities teritorijoje jiems pavyko nustatyti daugiau kaip 240 buvusių kolegų, kurie perėjo į priešo pusę.

Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Luhansko srities prokuratūros tinklalapiu.

Gautomis žiniomis, nuo karo pradžios Luhansko srities teritorijoje nustatyta daugiau kaip 400 kolaboravimo faktų, iškelta 241 baudžiamoji byla teisėsaugos institucijų darbuotojams, kurie sulaužė priesaiką ir pradėjo dirbti okupantams.

Valstybės išdavimu įtariami 58 asmenys, kurių didžiąją daugumą sudaro policininkai.

Rusai tuština bankomatus Suomijoje

Rusai ima dideles pinigų sumas iš „Nosto“ bankomatų Suomijos pietryčiuose, praneša portalas „Yle“, remdamasis bankomatus aptarnaujančios kompanijos „Nokas“ atstovais.

„Bankomatai pradėjo labai greitai tuštėti liepos mėnesį, kai buvo atidaryta siena“, - skundėsi kompanijos „Nokas“ Suomijos skyriaus vadovas Risto Lepo.

Anot jo, kai kuriuose bankomatuose vidutinė išgryninamų pinigų suma padvigubėjo. Bendrovei dabar tenka penkis kartus dažniau papildyti bankomatus.

„Pavyzdžiui, anksčiau bankomatą Valimoje mes papildydavome tik kartą per savaitę, o dabar turime ten važiuoti du tris, o kartais ir keturis kartus per savaitę“, – sakė R. Lepo.

Jis skundėsi, jog kompanija iš turistų negauna jokių pajamų, kadangi bankomatų papildymo operacijos pabrango.

Anot R. Lepo, kompanija negali pakeisti situacijos taip, kad tai neatsilieptų regione gyvenančių suomių interesams.  

Pasak „Nokas“ atstovų, imdami pinigus iš Suomijos bankomatų, rusai naudojasi Kinijos sistema „UnionPay“. Mat „Visa“, „American Express“ ir „Mastercard“ dėl Rusijai taikomų sankcijų nebendradarbiauja su šios šalies bankais.

Ukrainoje žuvo dar vienas savanoris iš JAV

Kovodamas Ukrainoje žuvo savanoris amerikietis. Tai penktadienį pranešė leidinys „Newsweek“.

„Galime patvirtinti JAV piliečio mirtį Ukrainoje“, – sakė žurnalistams JAV valstybės departamento atstovas. – Iš pagarbos šeimos privatumui šiuo metu daugiau komentarų neturime“.

Anksčiau penktadienį Rusijos valdžios atstovas pareiškė, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje nukovė samdinį amerikietį.

Kaip praneša portalas „rbc.ua“, nuo Rusijos sukelto karo pradžios jau žuvo šeši amerikiečiai, atvykę ginti Ukrainos.

Ukrainos pareigūnė: į šalį atgabenta pirmoji karo belaisvių laiškų partija

Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija dirba, kad karo belaisviai ukrainiečiai galėtų susirašinėti su artimaisiais.

Tai penktadienį pareiškė Ukrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk, praneša „Ukrinform“.

„Pagal Ženevos konvencijas, karo belaisviai turi teisę siųsti ir gauti laiškus. Reintegracijos ministerijos Nacionalinis informacijos biuras (NIB) deda atitinkamas pastangas karo belaisvių ukrainiečių susirašinėjimui su artimaisiais organizuoti“, – sakė I. Vereščuk.

Anot vicepremjerės, šiomis dienomis į Ukrainą buvo atgabenta pirmoji laiškų partija. NIB rūpinasi perduoti juos karo belaisvių artimiesiems.

I. Vereščuk padėkojo Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui už tarpininkavimą ir profesionalų darbą.

Ukrainos pareigūnas: priešo kariniuose sandėliuose prie Melitopolio nugriaudėjo sprogimai

Penktadienį Zaporižios srities Melitopolio rajono Novobogdanivkos gyvenvietės teritorijoje, kur Rusijos kariuomenė įsirengė bazę, nugriaudėjo sprogimai.

Tai „Telegram“ kanale pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Dar vienas „pokštelėjimas“ priešo sandėliuose Novobogdanivkoje. Bendruomenės gyventojai girdėjo kelis sprogimus, dabar matyti dūmai“, – parašė jis.

„Laukiame patvirtinimo, kad likviduota dar viena rašistų bazė“, – pridūrė Melitopolio meras.