Izraelio ekonomikai – sunkios lygtys su daugybe nežinomųjų

Įtampa tvyro ore

Mėnesį Gazos sienos prieigose, Izraelio šiaurėje, Jeruzalėje ir Tel Avive praleidusio „The Jerusalem Post“ žurnalisto įspūdžius galima apibūdinti vienu žodžiu – trauma. Labiausiai pastebimas skirtumas tarp to, koks Izraelis buvo iki spalio 7-osios, ir paskui, – ne laidotuvės, veikiau tuštuma, žmonių stoka.

Tylu gatvėse – vairuotojai nenaudoja garsinių signalų, kaip buvo įpratę anksčiau. Tel Avive šalia paplūdimio esančios automobilių stovėjimo aikštelės, Ha Yarkono parkas tušti. Nors oras kaip reta tokiu metų laiku vasariškas, paplūdimiai irgi beveik tušti. Baruose ir restoranuose nėra įprasto triukšmo.

Viešose vietose šmėžuoja įkaitų plakatai, kai kurie izraeliečiai savo krepšius ir dviračius puošia geltonais kaspinais – pagrobtųjų simboliu. „Žmonės tyliai, lyg vaiduokliai, vaikšto tarp plakatų. Tel Avivo prekybos centre „Azrieli“, milžiniškame ekrane, kuriame paprastai rodoma šokolado ar madingų aksesuarų reklama, – Gazoje laikomų pagrobtų vaikų ir suaugusiųjų portretai. Statybų aikštelę puošia milžiniškas plakatas – liūtas su Izraelio vėliava.

Atrodo, kad visa šalis yra arba kareivinėse, arba palaiko karius, tačiau šis palaikymas – be džiūgavimo. Žinias iš Gazos Ruožo, kur Izraelio pajėgos kovoja su teroristais iš oro, ant žemės ir po žeme, stebinti šalis negali sau leisti panirti į emocijas, nors nedidelėje valstybėje sunku rasti žmogų, kurio šeimos narys ar pažįstamas per spalio 7-osios atakas nenukentėjo tiesiogiai ar nebuvo mobilizuotas. Prieš mėnesį šoką dėl grupuotės „Hamas“ išpuolių patyrusiems civiliams tenka ne tik išgyventi dvasinę traumą, neprarasti budrumo – akylai paisyti užnugario tarnybų nurodymų, reaguoti į oro pavojaus signalus, bet ir spręsti ūmai užklupusias ekonomikos problemas.

Chaosas darbo rinkoje

Tiek pietuose, tiek šiaurėje buvo evakuotos ištisos bendruomenės – apie 100 pasienio gyvenviečių ir du miestai. Vieni namų neteko per „Hamas“ atakas, kiti turėjo palikti teroristų atakų taikiniais tapusias teritorijas.

Per labai trumpą laiką radikaliai pasikeitė šalies regionų demografinė situacija: ištuštėjo miestai, kibucai, dingo paprastus darbus dirbę užsieniečiai. Ūmus darbuotojų deficitas ištiko ištisas ūkio šakas, kitose dirbę izraeliečiai pernakt de facto tapo bedarbiais – buvo priversti pasiimti apmokamų ar neapmokamų atostogų.

Darbo ministerijos skaičiavimais, šiuo metu dėl karo nedirba apie 810 tūkst. žmonių – 19 proc. Izraelio darbo rinkos. Apie 300 tūkst. žmonių buvo mobilizuoti, iš gyvenviečių šalies šiaurėje ir pietuose evakuota 127 tūkst. žmonių. Apie 180 tūkst. tėvų dėl neveikiančių mokyklų ir vaikų darželių priversti likti namuose su vaikais iki keturiolikos metų.

Nacionalinio užimtumo centro teigimu, gyvybiškai svarbiose įmonėse, kurios pagal įstatymus privalo dirbti karo metu, trūksta 12 700 darbuotojų. Žemės ūkyje trūksta 5 270, saugumo sektoriuje – 2 630 darbuotojų. Dešimtys tūkstančių studentų laikinai įdarbinti vairuotojais, prekyboje, pramonėje.

Liudijimas: agentūros AP išplatintoje H. Eslaiaho darytoje nuotraukoje – iš Gazos Ruožo į teroristų atakuotą Kfar Azos kibucą besiveržiantys palestiniečiai. /  H. Eslaiah / AP / „Scanpix“ nuotr.

Senos ir naujos krizės

„Izraelio vyriausybės iš kartos į kartą sukūrė situaciją, kai tapome priklausomi nuo palestiniečių darbininkų. Statybų pramonėje 90 tūkst. darbuotojų yra palestiniečiai, o šiandien 62 proc. šios šakos įmonių gresia uždarymas dėl darbuotojų trūkumo“, – Izraelio žiniasklaida citavo Nacionalinio statybų vystytojų asociacijos vadovą Raulį Srugo.

Darbuotojų stygius – tik viena problemų. Kai ilgainiui ji bus išspręsta ir rasis darbininkų iš užsienio, jiems teks mokėti didesnius atlyginimus, nei gaudavo palestiniečiai, – tuomet išaugsiantys statybų kaštai.

Tačiau R. Srugo pabrėžia kitą bręstančią krizę. Statybų sektorių dar prieš karą kamavo kita problema – dėl didelių kreditų palūkanų buvo kritę nekilnojamojo turto pardavimai. Prognozuoti, kokį poveikį šiai rinkai turės karas, šiandien nesiryžtų net didžiausi optimistai.

Smūgis žemės ūkiui

Itin stiprų sukrėtimą dėl karo patyrė Izraelio žemės ūkis. Nors didesnė dalis Izraelio teritorijos yra nepalanki žemdirbystei, technologijos ir racionalaus ūkininkavimo principai leido išvystyti šią ūkio šaką. Nors žemės ūkio produktai sudaro apie 2 proc. BVP, jie beveik patenkina šalies gyventojų poreikius.

Dėl grupuotės „Hamas“ atakų Vakarų Negevo žemdirbiai patyrė didžiulių tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, sustojo darbas Libano pasienyje esančiuose laukuose. Kad išgelbėtų bent dalį derliaus, į evakuotas teritorijas vyksta savanoriai: ir 18-mečiai, ir 85-erių senjorai, gidai, programuotojai, senbuviai žydai, naujieji repatriantai ir net užsieniečiai. Tačiau tai tik laikina išeitis. Daržovių ar uogų derlių gali nuimti ir neįgudę, o dirbti fermose gali tik apmokyti, ne dienai kitai atvykstantys žmonės.

Iki karo žemės ūkio sektoriuje dirbo 30 tūkst. užsieniečių: 2 tūkst. laukuose ir šiltnamiuose dirbusių palestiniečių teritorijų gyventojų uždrausta įvažiuoti, 8 tūkst. kitų tautybių darbininkų, bijodami karo, jau paliko Izraelį. Bandydama sulaikyti likusius užsieniečius ir privilioti vietos gyventojus valstybė siūlo solidžių išmokų, kurios proporcingai didėtų sulyg kiekvienu išdirbtu mėnesiu. 2 tūkst. laukuose ir šiltnamiuose dirbusių palestiniečių teritorijų gyventojų uždrausta įvažiuoti.

Prekybos tinklų atstovai šalies žiniasklaidai pasakojo, kad Izraelio ūkininkų tiekimos produkcijos apimtis sumažėjo 20–30 proc., ir mano, kad padėtis tik blogės. Šiuos nuogąstavimus patvirtina Knesete paviešinti duomenys. Didelė vietinės žemės ūkio produkcijos dalis yra sutelkta Vakarų Negeve ir Aukštutinėje Galilėjoje, – teritorijose, besiribojančiose su Gazos Ruožu, auginama 60 proc. Izraelio bulvių, 47 proc. pomidorų, 38 proc. kopūstų, 37 proc. morkų. „Atsiradęs trūkumas neišvengiamai lems šių daržovių rūšių kainų augimą“, – rašoma parlamentui pateiktoje analizėje.

Darbo ministerijos skaičiavimais, šiuo metu dėl karo nedirba apie 810 tūkst. žmonių – 19 proc. Izraelio darbo rinkos.

„Jei ne karas, dabar sodinčiau dešimtis hektarų pomidorų ir paprikų, – žurnalistams guodėsi ūkininkas iš Vakarų Negevo. – Tačiau dabar aš tiesiog nežinau, kas bus toliau. Todėl kol kas nieko nesėju, o laukai tušti. Bet kuriuo atveju darbai žemėje, esančioje arti pasienio, šiuo metu yra draudžiami. Tačiau ir gana saugiu atstumu esančiose srityse nedirbama. Viskas priklauso nuo to, kiek truks karas ir ar galime tikėtis užsienio darbuotojų pagalbos.“

Suvokdama situacijos rimtumą, Žemės ūkio ministerija pasiūlė kompensuoti 75 proc. išlaidų žemės ūkio naudmenų ir šiltnamių plėtrai šalies centrinėje dalyje ir Jordano slėnyje. Tačiau net jei ši programa bus sėkminga, jos rezultatus vartotojai pajus tik sausį.

Kai kurie prekybos tinklai analizuoja galimybę žemės ūkio produkciją importuoti iš Europos – Italijos, Graikijos, Prancūzijos ir Ispanijos. Tačiau europietiški produktai bus brangesni nei vietos gamybos ar atgabenti iš Turkijos – importas iš jos nutrūko po šios šalies prezidento antiizraelietiškų pareiškimų.

Vyriausybei – gelbėtojų vaidmuo

Dramatiška situacija – turizmo sektoriuje. Nors svečių namai ir viešbučiai nestovi tušti, juose – ne turistai, bet vietos pabėgėliai. Raudonosios jūros pakrantėje esantis užsienio turistų pamėgtas Elatas šiandien sunkiai atpažįstamas: turizmas – ūkio šaka, kuri pirmoji nukenčia nuo karo, bet paskutinė atsigauna.

Anot miesto mero Eli Lankry, nedarbas Eilate per kelias dienas išaugo 87 proc. Piko metu čia buvo 65 tūkst. pabėgėlių, moksleivių skaičius per mėnesį išaugo nuo 12 tūkst. iki 26 tūkst. – daugiausia vaikų atvyko iš netoli Gazos Ruožo esančių gyvenviečių, į kurias grįžti bus galima tikrai negreit. Miesto valdžia skundžiasi neturinti lėšų pabėgėlių reikmėms, o ministerijos finansinius klausimus esą peradresuoja viena kitai.

Kad padėtų labiausiai nuo suirutės nukenčiančioms ūkio šakoms, juose užimtus žmones apsaugotų nuo atleidimo, darbdaviams palengvintų pašokusių išlaidų ar prastovų naštą, vyriausybė pakeitė teisės aktus, liberalizavo nedarbo pašalpų gavimo sąlygas. Tačiau šios problemos – tik lašas jūroje.

Į valdžią žvilgsnius kreipia mobilizuotieji ir be maitintojo likusios šeimos, būstų savininkai ir jų nuomininkai, neišgalintys susimokėti nuomos arba negalintys nutraukti sutarties, nors jų nuomojamuose butuose nėra vadinamųjų mamadų – specialių slėptuvių, kurių poreikis šiandien labai išaugo.

Žiniasklaidoje gausu kritikos, kad Knesetas tik šią savaitę patvirtino kompensacijų tvarką dėl karo nuostolių patiriančioms įmonėms ir individualiems verslininkams. Tačiau numatomos išmokos labai diferencijuotos, atsižvelgiant į apyvartą, sumažėjusių pajamų skirtumą, ūkio šaką, vietovę. Gynybos ir Finansų ministerijos susitarė dėl kompensacijų asmenims, kurių sutuoktiniai buvo mobilizuoti. Iš 360 tūkst. mobilizuotų rezervininkų apie 100 tūkst. (98 tūkst. vyrų ir 2 tūkst. moterų) paliko vaikus savo antrosioms pusėms, kurios, atsižvelgiant į karo metu galiojančius įstatymus ar ugdymo įstaigų veiklos apribojimus, negali dirbti.

Už išpuolio nuotraukas – sunkūs kaltinimai

Nevyriausybinė organizacija „Honest Reporting“ teigė, kad tarptautinėse naujienų agentūrose dirbantys fotožurnalistai lydėjo „Hamas“ kovotojus per spalio 7 d. išpuolį prieš Izraelį. Aktyvistai suabejojo, ar negalėjo „Hamas“ iš anksto informuoti fotografų, koordinuoti jų veiksmų ir vadovauti jiems žudynių dieną.

Organizacijos tyrimo rezultatai buvo paskelbti lapkričio 8 d. svetainėje Honestreporting.com, kurią netrukus po paskelbimo užpuolė programišiai ir ji tapo neprieinama vartotojams.

„Honest Reporting“ aktyvistai išnagrinėjo spalio 7 d. Izraelio pasienio regione darytas, agentūros AP išplatintas nuotraukas ir priėjo prie išvados, kad Juodojo šeštadienio įvykius užfiksavo keturi profesionalūs fotografai.

Keletą nuotraukų padarė Hassanas Eslaiahas, laisvai samdomas darbuotojas, taip pat dirbantis CNN. Jis nufotografavo degantį Izraelio tanką, o paskui nufilmavo teroristus, įvažiuojančius į Kfar Azos kibucą. Fotografas taip pat paskelbė asmenukę prie tanko X socialiniame tinkle (vėliau nuotrauka buvo ištrinta), jis nedėvėjo žurnalistų skiriamųjų ženklų – liemenės ar šalmo su atitinkamu užrašu. Be to, H. Eslaiahas feisbuke transliavo, kaip motociklu įvažiuoja į Izraelį. Kelionės metu matyti ranka, priešais kamerą laikanti granatą. Be to, „Honest Reporting“ nurodo ir apie anksčiau darytą asmenukę, kurioje jis užfiksuotas su „Hamas“ lyderiu Yahya Sinwaru. Jis bučiuoja H. Eslaiahui į skruostą.

„Honest Reporting“ teigimu, Yousefas Masoudas, kuris taip pat dirba „New York Times“, kartu su Ali Mahmoudu fotografavo izraeliečių pagrobimą. Šių fotografų, kurie taip pat buvo pasienyje, kai teroristai įsiveržė į Izraelį, nuotraukas paskelbė „Reuters“. Abu jie įamžino Izraelio teritorijoje degantį Izraelio tanką, o vienas iš jų – minią, kuri tyčiojasi iš žuvusio Izraelio kareivio kūno.

Reaguodamas į kaltinimus, JAV televizija CNN nutraukė sutartį su H. Eslaiahu, o netrukus pavyzdžiu pasekė ir agentūra AP. Tiesa, AP atmetė kaltinimus, esą žinojo apie būsimą teroristų ataką: „AP naudoja laisvai samdomų fotografų nuotraukas iš viso pasaulio, taip pat ir iš Gazos Ruožo. Apie spalio 7 d. išpuolį, prieš jam įvykstant, „Associated Press“ neturėjo jokių žinių.“ Kaltinimus, kad esą galėjo žinoti apie rengiamą ataką, atmetė ir „Reuters“, ir „The New York Times“.