Irane – 117 naujų mirčių nuo koronaviruso, bendras aukų skaičius viršijo 2,7 tūkst.

Iranas yra tarp šalių, kurias labiausiai veikia Kinijoje praėjusių metų pabaigoje prasidėjusi COVID-19 pandemija.

Per kasdienę spaudos konferenciją Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Kianoushas Jahanpouras (Kianušas Džahanpūras) sakė, kad per pastarąją parą buvo patvirtinti dar 3 186 užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejai, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 41 495.

K. Jahanpouro pateiktais duomenimis, 13 911 ligoninėse gydytų COVID-19 pacientų jau pasveiko, o 3 511 pacientų šiuo metu yra kritinės būklės.

Iranas, apie pirmuosius užsikrėtimo atvejus paskelbęs vasario 19 dieną, stengėsi stabdyti koronaviruso plitimą, bet kelias savaites nesiryžo imtis karantino priemonių. Trečiadienį Teheranas galiausiai nusprendė uždrausti visas tarpmiestines keliones mažiausiai iki balandžio 8-osios, nors kai kas valdančiuose sluoksniuose sako, kad šios priemonės pavėluotos ir kad jų nepakanka.

Oficialiai Irano miestai nėra uždaryti, bet vyriausybė nuolat ragina iraniečius būti namie, kad virusas neplistų.

„Koronaviruso (plitimą) buvo galima suvaržyti greičiau, jei būtų buvę greičiau atsižvelgta į Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertų nuomonę dėl socialinės distancijos ir socialinių apribojimų įvedimo“, – sakė Irano teismų sistemos vadovas Ebrahimas Raisi (Ebrahimas Raisis), kurį citavo naujienų agentūra ISNA.

Ultrakonservatorius E. Raisi, kuris varžėsi su Hassanu Rouhani (Hasanu Rouhaniu) 2017 metų prezidento rinkimuose, pridūrė, kad „laikas gyvybiškai svarbus“ ir kad žmonės „bendradarbiauti“ pradėjo tik valdžiai prakalbus rimtai.

Konservatorių veteranas Mohammadas Bagheras Ghalibafas (Mohamadas Bageras Galibafas), neseniai išrinktas į parlamentą ir taip pat varžęsis su prezidentu H. Rouhani, sakė, kad dabartinė administracija prastai sprendžia krizę.

Socialiniame tinkle „Twitter“ M. B. Ghalibafas rašė, kad vyriausybės „neveiksmingo valdymo“ modelis per protrūkį tapo akivaizdus dėl „tikrovės ignoravimo, nepagrįsto optimizmo, sesijų kartą per savaitę ir nesinaudojimo žmonių potencialu“.

Jis kaltino H. Rouhani „didinant krizes, o tada prašant pagalbos ir kaltinant kitus“.

Kritikos banga kilo H. Rouhani paraginus tuos, „kas po mėnesio ar dviejų galėtų tapti pareigūnais“, padėti slopinti ligos protrūkį, taip netiesiogiai nurodydamas M. B. Ghalibafą, kuris dar nepradėjo dirbti parlamente.

„Dabar ne laikas rinkti sekėjus. Dabar ne laikas politiniam karui“, – sakė jis.