Incidentas Rusijos AE: padidėjusi tarša Lietuvai primena apie kitą problemą

– Rusija patvirtino mokslininkų nuogąstavimus apie virš Europos pakibusį radioaktyviųjų dulkių debesį. Radiacijos lygis beveik 1000 kartų viršija normą, bet Rusija anksčiau tikino, kad branduolinė avarija neįvyko. Ar šį radioaktyvų debesį užfiksavo Lietuvos radiacinės saugos centras?

– Lietuvoje, kaip ir kitose 36 Europos šalyse, yra aptikta atskirų rutenio-106 radionuklidų. Atlikusios aerozoliniuose tyrimus, Aplinkos apsaugos agentūra ir Ignalinos atominė elektrinė patvirtino, kad spalio mėnesį ir Lietuvoje buvo rasta minėtų radionuklidų.

– Ką tai reiškia? Ar tai galėjo paliesti žmonių sveikatą?

– Iš karto noriu nuraminti, kad Lietuvoje nustatyti lygiai yra mikro- arba milibekerelio dalies, todėl jokios įtakos nei papildomai apšvitai, nei sveikatai neturėjo. Daugiau susirūpinti turėtų Rusijos specialistai dėl tų žmonių, kurie gyvena netoli Čeliabinsko branduolinio komplekso „Majak“, ties kuriuo ir buvo nustatyti šimtais kartų didesni rutenio kiekiai.

– Tačiau kalbama apie labai aukštą radioaktyviojo izotopo rutenio-106 koncentraciją, kuri tūkstantį kartų viršija leistiną normą. Skamba grėsmingai. Negi tai tikrai negalėjo pakenkti žmonių sveikatai?

– Ne, apie 1000 bekerelių skaičiuojama per 30 km nuo „Majako“. Bet šiame branduoliniame komplekse tikrai neįvyko branduolinė avarija. Ten tiesiog įvyko atskirų radionuklidų išmetimas, galbūt perdirbant branduolinį kurą arba gaminant atskirus radioaktyvius šaltinius.

Ir prancūzų, ir vokiečių, ir kitų šalių mokslininkai patvirtina, kad, jeigu tai būtų buvusi branduolinio pobūdžio avarija, spektre turėtų būti ir kitų radionuklidų. O šiuo atveju aptinkami tik rutenio-106 radionuklidai. Todėl versija, kad ten įvyko branduolinė avarija, atpuola.

– Taigi šiuo atveju įvykęs tam tikras nutekėjimas nėra taip pavojingas?

– Iš tikrųjų tai nebuvo sprogimas ar kažkas panašaus, kaip būna per branduolinę avariją ir kai į didelį aukštį išmetami didžiuliai kiekiai radionuklidų. Ten įvyko lokalus vieno radionuklido išmetimas. O dėl oro krypčių tie radionuklidai pateko į Europą: pradžioje – į pietinę dalį, paskui – šiaurinę. Nuėjus 2–3 tūkst. kilometrų nuo Čeliabinsko, jų pirminė koncentracija prasiskiedė. Ar Lietuva nukentės nuo radionuklidų, kalbėta ir po Fukušimos avarijos. Mes iš karto sakėme – ne, mes konstatuosime tik pėdsakus.

Kaip, neturint informacijos, mums spėti sureaguoti, kaip apsaugoti Lietuvos gyventojus?

Bet svarbūs kiti aspektai – Rusija nepripažino įvykusių išmetimų. Pirmą kartą radionuklidų aptikta rugsėjo 25 d., bet tik lapkričio 21 d. „Rosgidromet“ informavo, kad jie irgi konstatavo rutenio išmetimą. Taigi kyla didžiulė abejonė tos šalies draugiškumu ir noru informuoti kaimynines valstybes kažkam atsitikus. O tai kaimyninėms valstybėms jau yra rizika.

Be to, Baltarusijoje Astravo elektrinę stato „Rosatom“ – tai yra tos pačios sistemos padariniai. Ir jeigu atominė elektrinė Baltarusijoje bus pastatyta laikantis tų pačių tradicijų, įsivaizduoju, ką tai reikš Lietuvai, nes atstumas nuo mūsų – 40–50 km. Kaip, neturint informacijos, mums spėti sureaguoti, kaip apsaugoti Lietuvos gyventojus? Todėl problema, kaip bendradarbiauti su Rusija, iškyla visoms šalims.

– Vis dėlto sakote, kad padidėjusi radiacija kirto ES teritoriją, tik tas debesis prasiskiedė. Kur jis išnyko? Pakilo į atmosferą ar nugulė ant žemės?

– Radiacija prasiskiedžia oro masėse ir išsisklaido atmosferoje. Visoje Europoje tai įtakos neturės. Tą patvirtina visų šalių mokslininkai, iš karto tai buvo pasakyta ir Prancūzijoje, ir Vokietijoje, ir Švedijoje, ir kitose valstybės. Mes 100 proc. garantuojame, kad jokios įtakos nėra.