„Padėtis Gazos Ruože kas valandą darosi vis beviltiškesnė. Apgailestauju, kad užuot paskelbęs tarptautinės bendruomenės palaikomą itin reikalingą humanitarinę pertrauką, Izraelis suintensyvino savo karines operacijas“, – sakė A. Guterresas, viešėdamas Nepalo sostinėje Katmandu.

„Žuvusių ir sužeistų civilių gyventojų skaičius yra visiškai nepriimtinas“, – pridūrė jis.

Po to, kai spalio 7 dieną Gazos Ruožą valdantys „Hamas“ kovotojai įsiveržė į žydų valstybės teritoriją ir, pasak Izraelio pareigūnų, nužudė 1 400 žmonių, daugiausia civilių, bei paėmė 230 įkaitų, Izraelis pradėjo plataus masto bombardavimo kampaniją.

Po kelias savaites trukusio intensyvaus bombardavimo, kuris, „Hamas“ kontroliuojamo anklavo sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, nusinešė daugiau kaip 8 tūkst. gyvybių, Izraelio kariuomenė pranešė, kad nuo penktadienio sausumos puolimo prasidėjo antrasis karo etapas.

JT vyriausiasis diplomatas atvyko į Nepalą keturių dienų vizito po derybų Katare.

„Dar kartą raginu nedelsiant sudaryti humanitarines paliaubas, besąlygiškai paleisti visus įkaitus ir teikti ilgalaikę humanitarinę pagalbą, atitinkančią Gazos Ruožo gyventojų poreikius, – sakė jis.– Privalome suvienyti jėgas, kad užbaigtume šį košmarą Gazos Ruožo gyventojams, Izraeliui ir visiems nukentėjusiems visame pasaulyje, taip pat ir čia, Nepale.“

Per „Hamas“ spalio 7 dienos išpuolį Izraelyje žuvo dešimt Nepalo studentų, o vienas nepalietis laikomas dingusiu.

Tai nerimą keliantis ženklas, kad po trijų savaičių karo ir griežtos apsiausties pradeda griūti civilinė tvarka.

„Griūna pilietinė tvarka“

JT sekmadienį perspėjo, kad Gazos Ruože pradeda griūti pilietinė tvarka po to, kai tūkstančiai žmonių apiplėšė organizacijos maisto sandėlius karo nuniokotoje palestiniečių teritorijoje.

JT agentūra palestiniečių pabėgėliams remti (UNRWA) pranešė, kad keliuose sandėliuose buvo pavogti kviečiai, miltai ir kitos atsargos.

„Tai nerimą keliantis ženklas, kad po trijų savaičių karo ir griežtos apsiausties pradeda griūti civilinė tvarka“, – sakė agentūros vadovas Gazos Ruože Thomas White'as (Tomas Vaitas).

Viename iš sandėlių centriniame Deir al Balos mieste buvo laikomi humanitarinių konvojų, kurie spalio 21 dieną pradėjo iš Egipto vykti į apsiaustą anklavą, atgabenti reikmenys, teigiama pranešime.

„Tūkstančiai žmonių įsilaužė į kelis UNRWA sandėlius ir paskirstymo centrus Gazos Ruožo vidurinėje ir pietinėje dalyse ir pagrobė kvietinių miltų bei kitų būtiniausių išgyvenimo reikmenų, pavyzdžiui, higienos reikmenų“, – nurodė agentūra.

Būtina skubiai pristatyti humanitarinę pagalbą

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sekmadienį vykusio pokalbio metu pabrėžė, kad svarbu kuo greičiau pristatyti humanitarinę pagalbą į Gazos Ruožą, pranešė JK vyriausybė.

Dauningo gatvės atstovas sakė, kad jie kalbėjosi telefonu po to, kai Izraelis pradėjo sausumos operaciją prieš palestiniečių kovotojų grupuotę „Hamas“, ir išreiškė susirūpinimą dėl eskalacijos pavojaus Artimųjų Rytų regione.

Po to, kai spalio 7 dieną Gazos Ruožą valdantys „Hamas“ kovotojai įsiveržė į žydų valstybės teritoriją ir, pasak Izraelio pareigūnų, nužudė 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, bei paėmė 230 įkaitų, Izraelis pradėjo plataus masto bombardavimo kampaniją.

Po kelias savaites trukusio intensyvaus bombardavimo, kuris, „Hamas“ kontroliuojamo anklavo sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, nusinešė daugiau kaip 8 tūkst. gyvybių.

„Vadovai pabrėžė, kad svarbu skubiai suteikti humanitarinę pagalbą Gazos Ruožui“, – rašoma Prancūzijos ir JK lyderių pokalbio išklotinėje.

„Jie susitarė dirbti kartu, siekdami tiek aprūpinti reikalingais maisto produktais, degalais, vandeniu ir medikamentais tuos, kuriems jų reikia, tiek išvežti užsienio piliečius“, – nurodė Dauningo gatvės atstovas spaudai.

Jie taip pat informavo vienas kitą apie savo pokalbius su regiono lyderiais, „pabrėždami, kad svarbu dirbti siekiant užtikrinti stabilumą regione“.

„Jie išreiškė bendrą susirūpinimą dėl eskalacijos pavojaus platesniame regione, ypač Vakarų Krante“, – teigiama išplatintame pranešime.

Be to, R. Sunakas ir E. Macronas „sutarė, kad svarbu neišleisti iš akių ilgalaikės regiono ateities ir visų pirma būtinybės rasti dviejų valstybių sprendimą“.

Anot Dauningo gatvės atstovo spaudai, JK ir Prancūzijos vadovai pabrėžė, kad „Hamas“ neatstovauja paprastiems palestiniečiams ir kad jos barbariškumas neturėtų pakenkti teisėtiems šio anklavo gyventojų siekiams

Prancūzijos prezidento kanceliarija nurodė, kad per pokalbį E. Macronas ir R. Sunakas taip pat dar kartą patvirtino Izraelio teisę gintis pagal tarptautinę teisę.