„Kovos yra intensyvios, ir mes darome pažangą. Perimsime visos Gazos Ruožo teritorijos kontrolę“, – sakė jis savo „Telegram“ kanale paskelbtame vaizdo įraše.

„Mes nepasiduosime. Tačiau tam, kad mums pavyktų, turime veikti taip, kad mūsų nebūtų galima sustabdyti“, – teigė jis.

Gazos Ruože, kur Izraelio kariuomenė pradėjo plataus masto antžemines operacijas prieš islamistų grupuotę „Hamas“, gelbėtojai pranešė, kad per oro smūgius žuvo mažiausiai 22 žmonės.

B. Netanyahu taip pat pareiškė, kad Izraeliui būtina užkirsti kelią badui Gazos Ruože dėl diplomatinių priežasčių, jo vyriausybei paskelbus, kad leis į teritoriją įvežti ribotą pagalbą maistu.

„Negalime leisti, kad (Gazos) gyventojai nugrimztų į badą tiek dėl praktinių, tiek dėl diplomatinių priežasčių“, – sakė B. Netanyahu vaizdo įraše ir pridūrė, kad net Izraelio draugai netoleruotų „masinio bado vaizdų“.

Izraelis patiria vis didesnį tarptautinį spaudimą, taip pat ir iš savo artimiausio sąjungininko Vašingtono, atšaukti visišką Gazos Ruožo blokadą, kurią jis pradėjo daugiau nei prieš du mėnesius.

Šį mėnesį paskelbtoje Jungtinių Tautų (JT) ir NVO remiamos Integruotos aprūpinimo maistu etapų klasifikacijos (IPC) ataskaitoje teigiama, kad Gazos Ruožas susiduria su didžiuliu bado pavojumi – 22 proc. gyventojų gresia neišvengiama humanitarinė katastrofa.

Švedijos kritika

Švedijos užsienio reikalų ministrė pirmadienį pasmerkė Izraelio planus „perimti Gazos Ruožo kontrolę“, sakydama, kad toks veiksmas pažeistų tarptautinę teisę.

Švedijos užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard, kurios šalis nuo 2014 metų yra  pripažinusi Palestinos valstybę, reagavo griežtai.

„Jei tai reiškia aneksiją, tai ji prieštarauja tarptautinei teisei. Švedija tvirtai laikosi nuomonės, kad Gazos teritorija neturi būti keičiama ar mažinama“, – sakė ji.

Ji taip pat paragino Izraelį leisti atnaujinti humanitarinės pagalbos teikimą Gazos Ruožui, nes Pasaulio sveikatos organizacija įspėjo, kad teritorijoje badauja du milijonai žmonių.

„Savo pokalbiuose ne kartą raginome Izraelio vyriausybę leisti netrukdomai gauti ir skirstyti humanitarinę pagalbą laikantis humanitarinių principų, – sakė ji. – Reikia nutraukti ugnį ir užbaigti karo veiksmus, o įkaitai turi būti paleisti – ir daugiau jokių Izraelio vyriausybės pareiškimų ar planų, bloginančių civilių Gazos Ruožo gyventojų padėtį.“

Derybose nepavyksta pasiekti proveržio

Izraelio kariuomenė pirmadienį pranešė, kad Izraelio oro pajėgos praėjusią dieną smogė 160-čiai taikinių Gazos Ruože, toliau vykdydamos išplėstinį puolimą.

Kampanija, kuria, žydų valstybės teigimu, siekiama išlaisvinti įkaitus ir įveikti „Hamas“, prasidėjo šeštadienį, kai Izraelis ir islamistų grupuotė „Hamas“ pradėjo netiesiogines derybas Katare dėl galimo ugnies nutraukimo susitarimo.

B. Netanyahu biuro pareiškime sakoma, kad „derybų grupė Dohoje stengiasi išnaudoti visas galimybes susitarimui pasiekti – tiek pagal Witkoffo programą, tiek siekiant užbaigti kovas“.

Premjero biuras omenyje turėjo JAV pasiuntinį Artimųjų Rytų klausimais Steve'ą Witkoffą, kuris dalyvavo ankstesnėse diskusijose.

Toks susitarimas, kaip teigiama B. Netanyahu pareiškime, „apimtų visų įkaitų paleidimą, „Hamas“ teroristų tremtį ir Gazos Ruožo nuginklavimą“.

Nuo tada, kai kovo mėnesį, Izraeliui atnaujinus puolimą, žlugo du mėnesius trukusios paliaubos, derybose, kuriose tarpininkavo Kataras, Egiptas ir Jungtinės Valstijos, nepavyko pasiekti proveržio.

B. Netanyahu prieštaravo karo užbaigimui be visiško „Hamas“ pralaimėjimo, o islamistai prieštaravo galimybei nusiginkluoti.

Karas kilo po palestiniečių islamistų organizacijos „Hamas“ 2023 metų spalio 7-ąją surengto išpuolio Izraelio pietuose, per kurį, oficialiais Izraelio duomenimis, žuvo 1 218 žmonių, daugiausia civilių.

„Hamas“ spalio 7-ąją taip pat pagrobė 251 įkaitą, iš kurių 57, Izraelio teigimu, tebėra Gazos Ruože, įskaitant 34 Izraelio kariuomenės žuvusiais laikomus įkaitus.

Pasak „Hamas“ valdomos teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos, per Izraelio atsakomąją karinę kampaniją Gazos Ruože žuvo 53 339 palestiniečiai, įskaitant 3 193 žmones, žuvusius nuo kovo 18-osios. JT Žmogaus teisių biuras teigia, kad dauguma žuvusiųjų yra moterys ir vaikai.