Gajos teorijos kūrėjas ir „klimato pranašas“ J. Lovelockas mirė būdamas 103 metų

Įtakingas britų mokslininkas Jamesas Lovelockas (Džeimsas Lavlokas), žinomas dėl savo pateiktos Gajos hipotezės ir svarbių darbų klimato kaitos tema, mirė būdamas 103 metų, trečiadienį pranešė jo šeima.

Mokslininko šeimos pranešime sakoma, kad J. Lovelockas mirė antradienį, per savo 103-iąjį gimtadienį, išsivysčius komplikacijoms po traumos, patirtos parkritus.

„Pasauliui jis buvo geriausiai žinomas kaip mokslo pionierius, klimato pranašas ir Gajos teorijos sumanytojas“, – nurodė artimieji. Šeima pridūrė, kad jis buvo „mylintis vyras ir nuostabus tėvas, pasižymėjęs beribiu smalsumu“.

Mokslo muziejų grupės valdybos pirmininkė Mary Archer (Meri Arčer) savo ruožtu pareiškė, kad J. Lovelockas buvo „bene svarbiausias praeito šimtmečio nepriklausomas mokslininkas“.

„Jimas Lovelockas dešimtmečius lenkė savo laikus, mąstydamas apie Žemę ir klimatą, o jo unikalus požiūris daugeliui suteikė įkvėpimo“, – sakoma M. Archer pranešime.

Aštuntajame dešimtmetyje J. Lovelockas pasiūlė Gajos hipotezę – kad Žemė yra vientisas, save reguliuojantis superorganizmas, sudarytas iš visų gyvybės formų, kurias žmonės naikina.

Iš pradžių ši prielaida buvo išjuokta kitų mokslininkų, bet galiausiai ji padėjo iš naujo pažvelgti į ryšius tarp mūsų planetos ir jos palaikomos gyvybės.

Be to, J. Lovelockas tapo žinomas kaip klimato katastrofos pranašas.

2006 metais išleistoje knygoje „Gajos kerštas“ (The Revenge of Gaia) jis paskelbė bauginamą perspėjimą: jeigu žmonija radikaliai nesumažins išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, pasaulis tiesiogine prasme virs pragaru.

„Tapo smarkiai per vėlu išgelbėti mums pažįstamą planetą“, – 2009 metais naujienų agentūrai AFP sakė J. Lovelockas.

Visuomet mandagus J. Lovelockas didžiąją dalį savo karjeros buvo „nepriklausomas mokslininkas“, bet šios laisvės kaina buvo institucijų paramos stygius.

J. Lovelocko idėjos dažnai prieštaraudavo nusistovėjusiam požiūriui, pralenkdavo savo laikus, o klimato kaitos atžvilgiu – atrodė nepriimtinai niūrios.

2020 metais duodamas interviu AFP jis perspėjo, kad pasaulis, kovojantis su koronaviruso pandemija, nebemato platesnio vaizdo, nors iš tikrųjų turėtų susitelkti į kur kas grėsmingesnį priešą – pasaulinį šiltėjimą.

„Klimato kaita pavojingesnė gyvybei Žemėje negu beveik bet kuri liga, kokią tik įmanoma įsivaizduoti, – pabrėžė jis. – Jeigu kažko dėl to nesiimsime, pamatysime, kaip būsime pašalinti iš planetos.“

1919 metais gimęs J. Lovelockas tarpukariu augo pietų Londone ir studijavo chemiją, mediciną ir biofiziką Jungtinėje Karalystėje bei Jungtinėse Valstijose.

Išryškėjus jo talentui, J. Lovelockas buvo greitai pakviestas britų Nacionalinio medicinos tyrimų instituto, kur dirbo 20 metų.

Šeštajame dešimtmetyje jis išrado aparatą, pasitelktą aptikti vadinamąją ozono skylę.

Septintojo dešimtmečio pradžioje JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) persiviliojo jį į Kaliforniją aiškintis, ar Marse gali būti gyvybės.

Kartu su kitais NASA mokslininkais J. Lovelockas tyrinėjo planetos atmosferą, ieškodamas cheminio disbalanso ir tarpusavyje reaguojančių dujų, kurios galėtų būti gyvybės ženklai.

Vis dėlto tyrėjai nieko nerado, todėl viltys rasti gyvybės Raudonojoje planetoje sumažėjo.

Dabar mokslininkai mano, kad artimiausias Žemės kaimynas kadaise tikriausiai buvo šiltas ir drėgnas pasaulis, tad jame galėjo būti tinkamos sąlygos bent jau mikroorganizmams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

visada SENOLIAI " pranašai", kurie

visada SENOLIAI " pranašai", kurie portretas
tampa nenuspėjamais KVAILYSČIŲ pranašais, kuriais naudojasi d e b i l ū s ŽURNALISTAI.-- Juk n e m a ž a s pranašas yra -konservatorių kge OŽYS, kuris, lyg LENINAS p a s t o v i a i rodo konservatorių CHUNTAI k r y p t į -- kuria eidami b a i g s paskutinę KELIONĘ.
VISI KOMENTARAI 1

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių