D. Trumpas grasina „dideliu kerštu“, jei Iranas imsis atakų (papildyta)

Savo lėktuve prezidentas taip pat sakė, kad paskelbs „labai dideles sankcijas“ Irakui, jei jis įgyvendintų parlamento raginimą išprašyti JAV karius iš šalies.

Praėjusią savaitę per amerikiečių antskrydį netoli Bagdado oro uosto žuvo Q. Soleimani ir Irako karininkas Abu Mahdi al Muhandisas (Abu Mahdis Muhandisas).

Ragina Iraną laikytis branduolinio susitarimo

Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės lyderiai sekmadienį paragino Iraną atsisakyti priemonių, prieštaraujančių 2015 metų branduoliniam susitarimui, Teheranui paskelbus, kad jis daugiau nebesilaikys apribojimų dėl urano sodrinimo.

„Raginame Iraną atšaukti visas priemones, neatitinkančias branduolinio susitarimo“, – bendrame pareiškime sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir JK premjeras Borisas Džonsonas (Borisas Džonsonas).

Iranas sekmadienį pranešė, kad šalis nebesilaikys jokių 2015 metų branduolinio susitarimo apribojimų.

Tokį žingsnį Iranas žengė Jungtinėms Valstijoms praėjusią savaitę nukovus aukšto rango šalies generolą Q. Soleimani.

2015-ųjų branduolinį susitarimą su Iranu sudarė penkios nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės (JK, Prancūzija, Kinija, Rusija ir Jungtinės Valstijos) taip pat Vokietija. Pagal jį Teheranui buvo atšauktos sankcijos mainais į jo branduolinės programos apribojimus, kuriais siekta užkirsti kelią šiitiškai respublikai pasigaminti branduolinių ginklų.    

Tačiau 2018 metų gegužę branduolinė sutartis, oficialiai vadinama Bendruoju išsamių veiksmų planu (Joint Comprehensive Action Plan, JCPOA), pakibo ant plauko, kai Jungtinės Valstijos paskelbė apie savo pasitraukimą ir sugrąžino Iranui sankcijas. Iranas savo ruožtu nustojo vykdyti dalį pagal branduolinį susitarimą prisiimtų įsipareigojimų.

Tvyrant didžiulei įtampai po praėjusio penktadienio JAV raketų smūgio Bagdado oro uoste, per kurį buvo nukauti Irano revoliucinės gvardijos Kudso (Jeruzalės) pajėgų vadas Q. Soleimani ir sukarintų pajėgų tinklo „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandisas (Abu Mahdis Muhandisas), Europos šalių lyderiai taip pat paragino Teheraną susilaikyti nuo „tolesnių smurtinių veiksmų ar paramos jiems“.  

„Dabar nepaprastai svarbu deeskaluoti (įtampą). Raginame visas suinteresuotas šalis elgtis kuo santūriau ir atsakingiau“, – bendrame pareiškime pažymėjo lyderiai.

Jie taip pat paragino visas šalis savo veiksmais nepakenkti kovai su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS), Irako parlamentui priėmus rezoliuciją, kurioje reikalaujama, kad iš šalies būtų išvesti tūkstančiai ten esančių amerikiečių karių.  

„Šiomis aplinkybėmis nepaprastai svarbu išsaugoti [su IS kovojančią] koaliciją. Raginame Irako vadovybę toliau užtikrinti būtiną paramą koalicijai“, – rašoma bendrame lyderių pareiškime. 

Šiuo metu keliose bazėse Irake yra dislokuota apie 5 200 amerikiečių karių. Šis kontingentas priklauso platesnei tarptautinei koalicijai, kurią Irako valdžia 2014 metais pakvietė padėti kovoti su IS.

Bendras Vokietijos, Prancūzijos ir JK lyderių pareiškimas buvo išplatintas po jų pokalbio telefonu.

Anksčiau sekmadienį Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai informavo, kad trijų šalių lyderiai sutarė bendromis pastangomis siekti įtampos regione deeskalacijos.

ES diplomatijos vadovas apgailestauja dėl Irano sprendimo dėl branduolinės sutarties

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) pirmadienį išreiškė apgailestavimą dėl Teherano sprendimo sumažinti savo įsipareigojimus pagal branduolinį susitarimą.

„Giliai apgailestauju dėl naujausio Irano pareiškimo dėl #JCPOA. Kaip visada kliausimės TATENA (Tarptautinės atominės energijos agentūros) patvirtinimu“, – parašė J. Borrellis, pavartodamas branduolinės sutarties oficialaus pavadinimo sutrumpinimą.

„Pilnas visų branduolinės sutarties įgyvendinimas dabar yra kaip niekad svarbus regioniniam stabilumui ir pasauliniam saugumui. Ir toliau dirbsiu su visais dalyviais dėl tolesnių veiksmų“, – pridūrė jis.