Buvusiam Vokietijos kancleriui G. Schroderiui gresia „deputinizacija“

Hanoverio prokuratūra perdavė šalies Konstituciniam Teismui prašymą ištirti skundą dėl kelių asmenų, tarp kurių yra ir buvęs socialdemokratų lyderis. Skundas susijęs su įtariamais nusikaltimais žmoniškumui. Kas yra kiti skunde minimi asmenys, prokurorai neatskleidžia. Tai – bene didžiausias smūgis, kurį iki šiol patyrė G.Schroderis.

1998–2005 m. vyriausybei vadovavusio socialdemokratų politiko akivaizdžiai dalykinius santykius peržengiantys asmeniniai ryšiai su V.Putinu, dar būnant valdžioje priimti pirmiausiai Maskvai palankūs sprendimai niekam nebuvo paslaptis.

Plataus masto kritikos Vokietijoje nesulaukė ir tai, kad politikas, atvirai rėmęs geopolitinį Kremliaus projektą „Nord Stream“, pasitraukęs iš posto gavo gerai apmokamas pareigas šį dujotiekį vykdančio koncerno „Nord Stream“ stebėtojų taryboje, Rusijos naftos ir dujų bendrovėse.

Žinia, kad „Rosneft“ direktorių valdybos pirmininkui birželį bus įteiktas ir „Gazprom“ stebėtojų tarybos nario portfelis, Vokietijoje buvo sutikta be didelių komentarų, nors tokia karjera akivaizdžiai disonavo su pareiga atstovauti savo šalies interesams. Juolab kad G.Schroderiui, kaip ir kitiems kadenciją baigusiems federaliniams kancleriams, buvo skirtas iš mokesčių mokėtojų lėšų išlaikomas biuras, tarnybinis automobilis, mokamas atlyginimas. Pernai šioms reikmėms buvo skirta 0,4 mln. eurų.

Tik kai vasario 24-ąją Rusija užpuolė Ukrainą, Vokietijoje kilo didžiulė pasipiktinimo buvusiu politiku banga. Pats G.Schroderis tos pačios dienos popietę socialiniame tinkle „LinkedIn“ išplatino pareiškimą, kuriame paragino baigti karą.

Pastebėjęs, kad „karas ir su tuo susijusios Ukrainos žmonių kančios turi kuo greičiau liautis, kad atsakomybė gula ant Rusijos vyriausybės pečių“, jis nenaudojo žodžių „užpuolimas“ ar „invazija“. Anot G.Schroderio, pastaraisiais metais daug kalbėta apie Vakarų ir Rusijos santykių klaidas, kurių buvę abiejose pusėse. „Tačiau Rusijos saugumo interesai taip pat nepateisina karinių priemonių naudojimo“, – rašė jis, nors dar sausį viešai ragino Ukrainą liautis barškinti ginklais.

Dėl miglotos pozicijos ir ryšių su Kremliumi vienas po kito G.Schroderį ėmė smerkti net bažnyčia ir Socialdemokratų partijos kolegos. Jo portretas išmestas iš partijos garbės galerijos, kurioje G.Schroderis buvo minimas tarp tokių iškilių politikų kaip Willy Brandtas ir Helmutas Schmidtas.

„Jis teisingai pasmerkė karą Ukrainoje. Tačiau šį karą inicijuoja tik Putinas, – apie pirmtaką pareiškė vienas Socialdemokratų partijos vadovų Larsas Klingbeilis. – Su agresoriumi, su tokiu karo kurstytoju kaip V.Putinas verslas nedaromas. Būdamas kadenciją baigęs federalinis kancleris, nesi visiškai privatus asmuo. Ypač ne tokioje situacijoje, kaip dabartinė. Todėl verslo santykius su V.Putinu nutraukti jau seniai laikas. To vienareikšmiškai tikiuosi.“

Socialdemokratams atstovaujantis dabartinis federalinis kancleris Olafas Scholzas taip pat ragino G.Schroderį atsisakyti savo postų Rusijos bendrovėse. Juolab kad prasidėjus karui Ukrainoje tokius žingsnius žengė kiti prieštaringai vertinami Europos politikai – buvę Prancūzijos, Italijos ir Austrijos premjerai Francois Fillonas, Matteo Renzi ir Christianas Kernas, taip pat turėję solidžius postus Rusijos valstybinėse kompanijose.

Nesulaukęs, kol išsižadės draugystės su agresoriumi, Hanoveris, gimtasis G.Schroderio miestas, didžiavęsis garsiausiu savo gyventoju, priėmė sprendimą atimti iš politiko garbės piliečio, o Dortmundo futbolo klubas „Borussia“ – garbės nario vardą. Žiniasklaidos teigimu, buvusio premjero kanceliariją paliko ir darbuotojai.