Britų įstatymų leidėjas: Ukrainoje žuvo 3 tūkst. „Wagner“ samdinių

Duodamas parodymus Bendruomenės Užsienio reikalų komitetui, tyrimo tinklalapio „Bellingcat“ vykdomasis direktorius Christo Grozevas sakė, kad manoma, jog mūšio lauke žuvo 3 tūkst. privačios karinės bendrovės narių.

Jis sakė, kad šaltiniai grupuotėje – didžiausioje iš trijų konflikte dalyvavusių samdinių grupių – jiems sakė, jog kartu su Rusijos pajėgomis kovojančiųjų skaičius buvo „daug didesnis“, nei tikėtasi. Tarp jų buvo 200 darbuotojų, išsiųstų į Kyjivą prieš konfliktą vykdyti nesėkme pasibaigusią misiją „išžvalgyti ir nužudyti“ politinius veikėjus, o „didelė dalis“ buvo dislokuota su vilkstinėmis, kurios veržėsi į sostinę iš Baltarusijos. Jis sakė, kad samdiniai buvo ir Bučoje, kur aptikti kai kurių baisiausių įtariamų karo nusikaltimų įrodymai.

Pasak Ch. Grozevo, vienas buvęs grupės narys jiems pasakė, jog kai kurie pasirinko kautis, nes jiems patinka žudyti. „Jis sakė, kad apie 10–15 proc. yra sociopatai, žmonės, kurie ten eina tik todėl, kad nori žudyti. Jie ištroškę kraujo, jie nėra tik adrenalino narkomanai“, – sakė jis komitetui.

Dr. Seanas McFate'as, Atlanto tarybos vyresnysis bendradarbis ir JAV Nacionalinio gynybos universiteto profesorius, sakė, kad grupuotės žiaurumas tokiuose konfliktuose kaip Sirijos pilietinis karas yra „dalis jų parduodamos prekės“, jei kalbama apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. „Kai kalbame apie Bučą ir kitas vietas, matome tą patį modelį, kurį matėme Sirijoje, kur jie tardė, kankino ir kapojo galvas žmonėms“. Pasak daktaro McFate‘o, tai tapo vienu iš V. Putino pasirinktų ginklų, tačiau iki šiol Vakarų šalys nelabai rimtai vertino šios grupės grėsmę ir nesekė jos narių judėjimo. „Tai paskatino (Rusiją) tuo pasinaudoti įgyvendinant nacionalinės ekspansijos ir nacionalinių interesų strategiją“, – sakė jis.

Ch. Grozevas teigė, kad daugiau sankcijų grupės vadovui Jevgenijui Prigožinui, vadinamam „Putino virėju“, turės nedaug įtakos, kur kas veiksmingiau būtų nusitaikyti į atskirus grupės narius, mėgstančius su šeimomis atostogauti užsienyje. Jie tai daro ir dėl to Vakarų sankcijos tik pajuokiamos. „Todėl neleisti visiems šiems žmonėms keliauti tarptautiniu mastu, bent jau į Vakarų pasaulį, gali būti daug daug svarbiau, nei paskelbti dar vieną sankciją J. Prigožinui“.