Bagdade per JAV smūgį nukautas svarbus Irano sukarintų pajėgų vadas

Šis įvykis neabejotinai dramatiškai padidins įtampą tarp Vašingtono ir Teherano.

Pentagonas nurodė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) įsakė „nukauti“ Q. Soleimani po anksčiau šią savaitę įvykusio incidento, kai proiranietiški demonstrantai užpuolė Amerikos ambasados kompleksą Bagdade.

Po Q. Soleimani žūties D. Trumpas per „Twitter“ paskelbė JAV vėliavos atvaizdą, bet jokių komentarų nepridėjo.

Paryčiais įvykęs incidentas žymi didžiausią įtampos eskalavimą ir didina nuogąstavimus dėl netiesioginio Irano ir JAV karo Irako teritorijoje.

Anksti penktadienį virtinė raketų smogė Bagdado tarptautiniam oro uostui. Jų taikinys buvo automobilių kolona, priklausiusi Irako sukarintų pajėgų tinklui „Hashed al Shaabi“, palaikančiam glaudžius ryšius su Iranu.

Praėjus vos kelioms valandoms Irano valstybinė televizija paskelbė šalies Revoliucinės gvardijos korpuso pareiškimą, kuriame sakoma, kad Q. Soleimani „šį rytą tapo kankiniu per Amerikos ataką prieš Bagdado oro uostą“.

„Hashed al Shaabi“ patvirtino, kad Q. Soleimani ir sukarintų pajėgų vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandisas (Abu Mahdis Muhandesas) žuvo per „JAV smūgį“.

Nusikaltėlių, per praėjusios nakties incidentą susitepusių savo purvinas rankas jo ir kitų kankinių krauju, laukia žiaurus kerštas.

„Hashed“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandis ir [Irano revoliucinės gvardijos] Kudso (Jeruzalės) pajėgų vadas Qasemas Soleimani žuvo per JAV smūgį, nutaikytą į jų automobilį Bagdado tarptautinio oro uosto kelyje“, – sakoma pranešima.

„Hashed al Shaabi“ yra tinklas, sudarytas daugiausiai iš šiitiškų ginkluotų grupių. Daugelis jų palaiko glaudžius ryšius su Teheranu, bet taip pat yra oficialiai inkorporuotos į Irako valstybines saugumo pajėgas.

Šie daliniai susivienijo 2014 metais kovodami su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS). Daugelis jų kovotojų yra sukaupę daug kovinės patirties per Irako karą, įskaitant kovos veiksmus prieš Jungtinių Valstijų pajėgas.

„Dekapitacija“

A. M. al Muhandisas buvo „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas, bet jis laikytas faktiniu įtakingiausiu šios organizacijos veikėju.

Q. Soleimani vadovo Islamo revoliucinės gvardijos korpuso Kudso pajėgoms, atsakingoms už operacijas užsienyje, taip pat buvo Irano patikėtinis Irake ir nuolat lankydavo šią šalį, ypač padidėjus įtampai regione.

Abiem jiems Jungtinės Valstijos buvo paskelbusios sankcijų.

Pentagonas sakė, kad Q. Soleimani „aktyviai rengė planus puldinėti Amerikos diplomatus ir karius Irake bei visame regione“.

JAV Gynybos departamento pranešime sakoma, kad jis ėmėsi „ryžtingų gynybos veiksmų nukaunant Qasemą Soleimani, kad būtų apsaugoti JAV kariai užsienyje“, bet nepaminėjo, kaip tai buvo padaryta.

Jungtinėse Valstijose dirbantis šiitų ginkluotųjų grupių specialistas Phillipas Smythas (Filipas Smitas) naujienų agentūrai AFP sakė, kad šis smūgis gali sukelti „didesnių padarinių“ negu 2011 metais JAV specialiųjų pajėgų operacija, per kurią buvo nukautas teroristų tinklo „al Qaeda“ vadeiva Osama bin Ladenas arba 2019 metais amerikiečių reidas, per kurį žuvo „Islamo valstybės“ vadovas Abu Bakr al Baghdadi (Abu Bakras Bagdadis).

„Ką tik įvykdytas smūgis yra didžiausia dekapitacija, kokią kada nors yra įvykdžiusios JAV“, – pažymėjo Ph. Smythas.

„To su niekuo neįmanoma palyginti“, – pridūrė jis.

Q. Soleimani laikytas vienu įtakingiausių Irano generolų ir Teherano netiesioginių karų Vidurio Rytuose architektu.

„Hashed al Shaabi“ šalininkų minia antradienį apsupo JAV ambasadą, reikšdami įtūžį dėl praeitą savaitgalį surengtų amerikiečių aviacijos smūgių, per kuriuos žuvo 25 kovotojai, priklausantys šios organizacijos radikaliajai grupei „Kata'ib Hizbollah“, remiamai Irano.

JAV šių veiksmų ėmėsi atsakydamos į ankstesnėmis savaitėmis įvykdytas raketų atakas prieš Irako bazes, kuriose yra dislokuota amerikiečių karių. Per vėliausią iš tokių smūgių žuvo Irake dirbęs civilis rangovas amerikietis.

D. Trumpas dėl raketų atakų, akivaizdžiai nukreiptų prieš JAV pajėgas, taip pat dėl ambasados apsiausties kaltino Iraną.

„Jie sumokės labai DIDELĘ KAINĄ! Tai – ne Perspėjimas, tai – Grasinimas [sic]“, – prezidentas anksčiau parašė per tviterį.

Ketvirtadienį JAV gynybos sekretorius Markas Esperis sakė žurnalistams, kad gali įvykti daugiau antpuolių, organizuojamų Irano remiamų grupių, bet pažadėjo, kad Amerikos pajėgos atsakys.

„Esame pasiruošę imtis savigynos ir esame pasiruošę atgrasyti šių grupuočių, remiamų, vadovaujamų ir aprūpinamų Irano, tolesnį blogą elgesį“, – kalbėjo Pentagono vadovas.

Didėjanti priešprieša

JAV ir Irano santykiai blogėjo nuo pat 2018 metų, kai Vašingtonas pasitraukė iš istorinio daugiašalio susitarimo dėl Teherano branduolinės programos.

Vėliau JAV sugrąžino Iranui skaudžias sankcijas ir stengėsi visiškai sužlugdyti šiitiškos respublikos naftos eksportą.

Po penktadienį įvykdyto smūgio „Brent“ rūšies nafta pabrango 4,4 proc. iki 69,16 JAV dolerio (61,79 euro) už barelį, o WTI rūšies naftos kaina šoktelėjo 4,3 proc. – iki 63,84 dolerių (57,04 euro).

Baiminamasi, kad amerikiečių ataka gali padidinti nestabilumą Irake, kuris palaiko glaudžius politinius ir karinius ryšius tiek su Teheranu, tiek su Vašingtonu.

JAV vadovavo 2003 metais pradėtai karinei invazijai prieš tuometį Irako diktatorių Saddamą Husseiną (Sadamą Huseiną) ir aktyviai bendradarbiavo su vėliau į valdžią atėjusiais irakiečių pareigūnais.

Tačiau Amerikos įtaka Irake pastaruoju metu blėso, o Teherano – stiprėjo. Iranas kruopščiai mezgė glaudžius asmeninius ryšius su Irako politikais ir ginkluotomis grupėmis net ir per S. Husseino valdymą.

Irako pareigūnai pastaraisiais mėnesiais buvo perspėję, kad jų šalimi gali būti pasinaudota kaip teritorija sąskaitoms tarp Irano ir JAV suvesti.

JAV tenka atsakomybė už visas šio niekšiško avantiūrizmo pasekmes.

JAV Kongresas nebuvo informuotas

JAV įstatymų leidėjai nebuvo iš anksto informuoti apie D. Trumpo įsakymu įvykdytą amerikiečių karinį smūgį Bagdade, vėlai ketvirtadienį sakė vienas aukšto rango Atstovų Rūmų demokratas.

Smūgis Irake prieš įtakingą Irano revoliucinės gvardijos veikėją „buvo įvykdytas niekaip nepranešus Kongresui ir su juo nepasitarus“, sakoma Atstovų Rūmų užsienio reikalų komiteto pirmininko Elioto Engelio pranešime.

Q. Soleimani buvo „didžiulio smurto organizatorius“, kurio „rankos buvo suteptos amerikiečių krauju“, pridūrė demokratas įstatymų leidėjas.

Kita vertus, „tokių grėsmingų veiksmų stūmimas nedalyvaujant Kongresui kelia rimtų teisinių problemų ir yra akibrokštas Kongreso, kaip lygiavertės valdžios šakos, galioms“, pažymėjo E. Engelis.

Nužudymą vadina pavojinga eskalacija

Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas (Mohamadas Džavadas Zarifas) pasmerkė Q. Soleimani nužudymą ir pavadino šį incidentą pavojingu eskalavimu.

Irano diplomatijos vadovas taip pat perspėjo, kad Jungtinės Valstijos atsakys už šios operacijos pasekmes.

„JAV tarptautinio terorizmo aktas, taikymasis į generolą Soleimani ir jo nukovimas... yra itin pavojinga ir kvaila eskalacija“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė M. J. Zarifas.

„JAV tenka atsakomybė už visas šio niekšiško avantiūrizmo pasekmes“, – pridūrė jis.

Žada žiaurų kerštą

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) pažadėjo „žiauriai atkeršyti“ Jungtinėms Valstijoms už šį nužudymą.

„Kankinystė buvo atlygis už jo nenuilstamas pajėgas visus šiuos metus“, – parašė A. Khamenei savo „Twitter“ paskyroje farsi (persų) kalba, turėdamas galvoje generolą Q. Soleimani.   

Ajatola dėl sukarintų pajėgų vado žūties paskelbė trijų dienų gedulą.  

„Dievo valia jo nebelikus, jo darbas ir kelias nenutrūks, tačiau nusikaltėlių, per praėjusios nakties incidentą susitepusių savo purvinas rankas jo ir kitų kankinių krauju, laukia žiaurus kerštas“, – rašė A. Khamenei.    

Ajatola pridūrė, kad visi žmonės, palaikantys pasipriešinimą, keršys už generolo mirtį.  

„Skaudu, kad mūsų atsidavusio ir brangaus generolo nebėra su mumis, tačiau toliau kovodami ir pasiekdami gautinę pergalę žudikams ir nusikaltėliams sukelsime dar didesnį kartėlį“, – sakė A. Khamenei.

Buvęs Irano revoliucinės gvardijos vadas taip pat pareiškė, kad Jungtinės Valstijos sulauks keršto už tai, kad nužudė Q. Soleimani.

„Q. Soleimani prisijungė prie savo brolių kankinių, bet mes šiurpiai atkeršysime Amerikai“, – parašė socialiniame tinkle Mohsen Rezai (Mohsenas Rezajus), šiuo metu vadovaujantis Tikslingumo tarybai.

Šaukia skubų posėdį

Irano Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba penktadienį sušaukė skubų posėdį, pranešė pusiau oficiali naujienų agentūra ISNA.

„Po kelių valandų bus surengtas neeilinis Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos posėdis žudikiškai atakai prieš generolo Soleimani automobilį Bagdade, kuri nulėmė jo kankinystę, apžvelgti“, – agentūrai ISNA sakė Tarybos sekretoriato atstovas Keyvanas Khosravi (Keivanas Chosravis).

„Didžiausias apsiskaičiavimas“

Vienas Irano prezidento Hassano Rouhani (Hasano Rouhanio) padėjėjas iškart perspėjo prezidentą D. Trumpą dėl Teherano keršto.

Irano vyriausybei: jei norite daugiau, gausite daugiau.

„Trumpas savo avantiūra įtraukė JAV į pavojingiausią situaciją regione. Kad ir kas peržengia raudoną liniją, jis turėtų būti pasirengęs susidurti su pasekmėmis“, – per socialinių tinklų platformą „Telegram“ paskelbė prezidento patarėjas Hessameddinas Ashena (Hesamedinas Ašena).

Irano valstybinė televizija vėliau savo komentare D. Trumpo įsakymą nužudyti Q. Soleimani pavadino „didžiausiu JAV apsiskaičiavimu“ nuo Antrojo pasaulinio karo.

„Regiono žmonės nebeleis amerikiečiams pasilikti“, – sakoma komentare.

Dramatiška ataka surengta prasidedant metams, kai D. Trumpo laukia teismas Senate po Atstovų Rūmų jam įvykdytos apkaltos ir, taip pat, perrinkimo kampanija. Ataka žymi galimą lūžį Artimuosiuose Rytuose ir reiškia didžiulį Amerikos politikos Irano atžvilgiu pasikeitimą po mėnesius tvyrojusios įtampos.

Teheranas yra numušęs JAV karinį žvalgybos droną ir sulaikęs tanklaivių. JAV taip pat kaltina Iraną dėl virtinės išpuolių prieš tanklaivius ir dėl rugsėjį surengtų atakų prieš Saudo Arabijos naftos pramonę, dėl kurių naftos gavyba šalyje kuriam laikui buvo sumažėjusi perpus.

Įtampą pirmiausiai sukėlė D. Trumpo sprendimas 2018 metų gegužę išvesti JAV iš daugiašalio susitarimo dėl Irano branduolinės programos, kuris buvo sudarytas valdant jo pirmtakui Barackui Obamai (Barakui Obamai).

Penktadienio ataką, per kurią žuvo Q. Soleimani, įvykdė apginkluotas amerikiečių dronas, sakė vienas JAV pareigūnas. Į Q. Soleimani automobilį buvo pataikyta viename privažiavimo kelyje netoli Bagdado oro uosto.

Pasak irakiečių aukšto rango saugumo pareigūno, smūgis buvo suduotas netoli krovinių zonos, Q. Soleimani išlipus iš savo lėktuvo, kuris atskrido arba iš Libano, arba iš Sirijos. Q. Soleimani pasitiko A. M. al Muhandisas ir kiti asmenys.

Du pareigūnai iš sukarintų pajėgų sakė, kad Q. Suleimani per ataką buvo sudraskytas į gabalus, o A. M. al Muhandiso palaikai nerasti. Vienas aukšto rango politikas nurodė, kad Q. Soleimani palaikai buvo identifikuoti pagal jo mūvėtą žiedą.

Dėl temos opumo ir neturėdami įgaliojimų daryti oficialius pareiškimus pareigūnai kalbėjo su sąlyga, kad nebus skelbiamos jų pavardės.

Kultūrinis simbolis

Neaišku, kokiais teisiniais įgaliojimais JAV rėmėsi įvykdydamos šią ataką. Amerikos prezidentai turi plačius įgaliojimus veikti be Kongreso pritarimo, kai JAV žmonėms ar interesams iškyla reali grėsmė. Pentagonas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo vertinimą, kad Q. Soleimani planavo naujas atakas prieš amerikiečius.

Demokratų senatorius Richardas Blumenthalis (Ričardas Bliumentalis) sakė, kad D. Trumpas yra skolingas Kongresui ir Amerikos žmonėms nuodugnų paaiškinimą. „Dabartiniai leidimai naudoti karinę jėgą jokiu būdu neapima galimo naujo karo pradėjimo. Šis žingsnis galėtų nulemti svarbiausią per kelis dešimtmečius karinę konfrontaciją“, – sakė senatorius.

Tačiau D. Trumpo sąjungininkai gyrė prezidento veiksmus. „Irano vyriausybei: jei norite daugiau, gausite daugiau“, – tviteryje parašė Pietų Karolinai atstovaujantis respublikonų senatorius Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas).

Iranui minimas nužudymas reiškia daugiau nei vien vado mūšio lauke praradimą. Q. Soleimani taip pat buvo kultūrinis simbolis, reiškęs nacionalinį pasididžiavimą ir atsparumą susidūrus su JAV sankcijomis. Nors Q. Soleimani labai vengė dalyvauti politikoje, jo žinomumas išaugo, JAV ir Izraelio pareigūnams apkaltinus šį kariškį netiesioginėmis Irano atakomis užsienyje.

Nors įprastinė Irano kariuomenė jau 40 metų patiria JAV sankcijas, Revoliucinė gvardija vykdė balistinių raketų programą. Ji taip pat gali asimetriškai smogti regione per tokias pajėgas kaip Libano judėjimas „Hizbollah“ ir Jemeno husių sukilėliai. JAV ilgą laiką kaltina Iraną dėl automobiliuose padėtų bombų sprogimų ir pagrobimų, bet jis atsakomybės nėra prisiėmęs.

JAV pareigūnai sako, kad vadovaujant Q. Soleimani Gvardija mokydavo irakiečių kovotojus gaminti ir naudoti prieš JAV karius ypač pavojingas pakelės bombas. Iranas tai neigia.

Q. Soleimani yra populiarus Irane, kur daugelis žmonių jį laiko nesavanaudišku didvyriu, kovojusiu su Irano priešais užsienyje.

Vietoje nužudyto Q. Soleimani Irano Kudso pajėgų vadu paskirtas jo pavaduotojas

A. Khamenei penktadienį paskyrė Revoliucinės gvardijos operacijų užsienyje padalinio vado pavaduotoją Esmailą Qaani (Esmailą Kaanį) pakeisti savo viršininką, nužudytą per JAV aviacijos smūgį Bagdade.

„Po šlovingojo generolo Q. Soleimani, atlikusio hadžą, kankinystės skiriu brigados generolą Esmailą Qaani Islamo revoliucinės gvardijos korpuso Kudso (Jeruzalės) pajėgų vadu“, – sakoma A. Khamenei oficialiajame tinklalapyje paskelbtame pranešime.

A. Khamenei nurodė, kad  E. Qaani yra „vienas daugiausiai apdovanojimų pelniusių vadų“ per 1980–1988 metų Irano ir Irako karą.

„Įsakymai (Kudso) pajėgoms išlieka lygiai tie patys, kokie buvo vadovaujant kankiniui Soleimani“, – pridūrė aukščiausiasis lyderis.

„Raginu visus šių pajėgų vadus dalyvauti ir bendradarbiauti su generolu Qaani bei linkiu jam Dievo palaimos, santarvės ir nukreipimo“, – pridūrė jis.

M. Pompeo: JAV „įsipareigojusios deeskalacijai“

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos yra „įsipareigojusios deeskalacijai“ po įtakingo Irano generolo Qasemo Soleimani (Kasemo Soleimanio) ir vieno iš sukarintų pajėgų tinklo vadų žūties per penktadienį paryčiais JAV surengtą ataką.

M. Pompeo socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad kalbėjosi apie incidentą su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriumi Dominicu Raabu (Dominiku Rabu) ir aukščiausiu Kinijos užsienio politikos pareigūnu Yang Jiechi (Jang Dzieči).

„Esu dėkingas, kad mūsų sąjungininkai pripažįsta besitęsiančius agresyvius Irano Kudso pajėgų grasinimus, – teigė jis. – JAV tebėra įsipareigojusios deeskalacijai.“

Irano revoliucinės gvardijos Kudso (Jeruzalės) pajėgų vadas Q. Soleimani ir sukarintų pajėgų tinklo „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandisas (Abu Mahdis Muhandisas) žuvo penktadienį per JAV raketų smūgį Bagdado tarptautiniame oro uoste.