Aštuonios Vakarų valstybės ragina Rusijos pajėgas palikti Sakartvelą

Po trečiadienį vykusio Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojo Miroslavo Jenčos uždaro instruktažo JT Saugumo Tarybai šios Vakarų šalys pareiškė, kad Rusijos pajėgų buvimas Abchazijoje ir Pietų Osetijoje bei sprendimas pripažinti „vadinamąją šių regionų nepriklausomybę“ pažeidžia Sakartvelo teritorinį vientisumą ir kenkia jo suverenitetui.

Ne vienus metus tarp Tbilisio ir Maskvos tvyrojusi įtampa per kraštus išsiliejo 2008 metų rugpjūtį, kai tuometinis Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis pradėjo didelę karinę operaciją prieš Pietų Osetijos separatistų pajėgas, kurios iš pabūklų apšaudė vietinių kartvelų kaimus.

Maskva į tai reagavo ginkluotu įsiveržimu į Sakartvelo teritoriją – buvo užimti dideli šalies plotai, bombarduojami įvairūs objektai. Kariniai veiksmai tęsėsi iki rugpjūčio 12-osios imtinai.

Laimėjusi šį trumpą karą, nusinešusį šimtus gyvybių, Rusija oficialiai nepriklausomomis valstybėmis pripažino Pietų Osetiją ir kitą nuo Sakartvelo atskilusią sritį Abchaziją, užsitikrindama šių abiejų teritorijų, kuriose Maskva turi dvi karines bazes, kontrolę.

Tbilisis ir Vakarai pasmerkė šį žingsnį kaip neteisėtą karinę okupaciją.

Pietų Osetija ir Abchazija sudaro apie 20 proc. Sakartvelo teritorijos.

JAV ir septynios Europos šalys bendrame pareiškime sakė esančios „itin sunerimusios“ dėl Rusijos „intensyvėjančio vadinamojo“ borderizacijos proceso“ per pastaruosius metus, taip pat ir per pasaulinę COVID-19 pandemiją“.

Jos sakė, kad Rusijos veiksmai toliau skaldo bendruomenes ir kelia riziką „konflikto paveiktų gyventojų sveikatai ir gyvybėms“.

„Visą šį ir taip sudėtingą laikotarpį de facto valdžios institucijos, faktiškai vykdančios Sakartvelo Abchazijos ir Pietų Osetijos regionų kontrolę, tęsė savavališkų sulaikymų praktiką ties administracinėmis ribomis, – sakoma jų pareiškime. – Pietų Osetijos de facto valdžia ne kartą neleido vykdyti būtinosios medicininės evakuacijos ir įsileisti humanitarinės pagalbos.“

Šalys taip pat reiškė susirūpinimą dėl „besitęsiančios Rusijos dezinformacijos kampanijos apie pandemiją ir susijusias sveikatos problemas“.

„Dėl šių veiksmų tęsiasi konfliktas, jie kelia grėsmę taikai ir stabilumui, kertasi su naudojimusi žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis bei neigiamai veikia žmonių visame Sakartvele sveikatą ir saugumą, destabilizuodami visą regioną“, – sakoma pranešime.

Rusijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis savo ruožtu tviteryje pareiškė, kad šis bendras pareiškimas yra „graži fikcija“.

Apie pandemiją jis neužsiminė, bet sakė, kad Sakartvelo „agresija, kuri išprovokavo visas šios šalies ir regiono problemas buvo oficialiai patvirtinta 2009 metais Nepriklausomos tarptautinės faktų nustatymo misijos ataskaitoje dėl šio konflikto“.

„Dėl buvusių Sakartvelo vadovų neatsakingos politikos, kurią be skrupulų skatino JAV ir kai kurios jų satelitinės valstybės, pasaulio žemėlapyje atsirado dvi naujos nepriklausomos valstybės, o šios realybės neįmanoma ignoruoti“, – savo pranešime rašė D. Polianskis.

„Politikai, stumiantys savanaudiškus interesus, sugebėjo įvaryti pleištą tarp mūsų šalių, bet jiems nepavyko to padaryti su mūsų dviem tautomis, – tvirtino jis. – Tokiomis diskusijomis kaip šiandieninė mėginama pakenkti vykstančiam Rusijos ir Sakartvelo susitaikymo procesui.“

JAV ir Europos šalys vėl paragino Rusiją visiškai įgyvendinti susitarimus, pasiektus 2008-ųjų rugpjūtį, kuriuose numatyti įsipareigojimai užtikrinti, kad ginkluotos pajėgos pasitrauks į pozicijas, užimtas prieš prasidedant kariniams veiksmams, ir sukurti tarptautinį saugumo mechanizmą.

2008-ųjų spalį Ženevoje prasidėjo Sakartvelo, Rusijos, Abchazijos, Pietų Osetijos ir JAV atstovų derybos dėl karinio konflikto padarinių, kurioms tarpininkavo JT, Europos Sąjunga ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).

JAV ir septynių Europos šalių diplomatai apgailestavo dėl Rusijos „įsipareigojimo stygiaus“ derybose Ženevoje dėl pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų kartvelų, ir pakartojo palaikantys žmogaus teisių apsaugą, įskaitant teises asmenų, kurie buvo priverstinai perkelti konflikto metu, kad jie galėtų saugiai grįžti į savo namus.