„Turėtume sulaukti daugiau reakcijos iš Europos partnerių“, – interviu BNS kalbėjo Lietuvoje viešėjusi S. Zurabišvili.

„Turime bendrauti su visomis Bendrijos šalimis, mūsų partneriais tam, kad jie, būdami susitelkę Ukrainos klausimą, taip pat suprastų, jog Sakartvelas yra kita tos pačios monetos pusė“, – sakė ji.

Pasak S. Zurabišvili, ES reikalinga bendra politika Tbilisio atžvilgiu.

Kadenciją baigusios prezidentės teigimu, pergalę pernai spalį parlamento rinkimuose, kuriuos opozicija atmetė kaip suklastotus, šventusiai bei derybas dėl stojimo į Bendriją įšaldžiusiai valdančiųjų partijai „Sakartvelo svajonė“ Europa turėtų aiškiai parodyti, ką lemtų nusisukimas nuo europinio kelio.

– Kalbėdama Seime įspėjote, kad Sakartvelas susiduria su egzistenciniu iššūkiu, o į šalį grįžta „rusiškas košmaras“. Ar manote, kad pastarojo meto geopolitiniai įvykiai ir vidiniai poslinkiai Sakartvele paskatins Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną eskaluoti agresiją prieš šalį?

– Mes jau patiriame hibridinę Rusijos operaciją prieš Sakartvelą, jai nereikia eskalavimo. Eskalavimą vykdo valdančioji partija Sakartvele, ji kasdien imasi naujų represinių priemonių ir de facto demokratinį režimą transformuoja į rusiško stiliaus režimą.

– Ar teigtumėte, kad Sakartvelas tampa Rusijos autoritarinio bloko dalimi? Ir ar manote, kad toks valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonės“ polinkis yra sąmoningas pasirinkimas?

– Na, dėl buvimo bloke, manau, dar per anksti tai teigti, tačiau jų pasirinkta kryptis veda Sakartvelą tolyn nuo europinio kelio, kurį Sakartvelas rinkosi per visus nepriklausomybės metus, ir artina šalį prie Rusijos tiek užsienio politikos, tiek vidaus politikos struktūrų organizavimo požiūriu, šis vis labiau ir labiau primena Rusiją per įvairius įstatymus, kurie priimami kaip kopijos nuo Rusijos.

– Turint tai omenyje, kokių konkrečių veiksmų turėtų imtis Vakarai, kad atgrasytų Rusiją ir jos tolesnę ekspansiją? Ar manote, kad dabartinė reakcija yra pakankama?

– Visų pirma, siekiant to išvengti, svarbiausias dalykas yra kartvelų pasipriešinimas šalies viduje ir ištvermingumas. (Kartvelai – BNS) tradiciškai visada buvo labai atsparūs Rusijos okupacijai įvairiomis formomis ir Rusijos propagandai. Mes dar pasikliaujame savo pačių jėgomis. Protestai jau keturis mėnesius vyksta susiduriant su labai griežtomis represijomis, tiek fizinėmis represijomis, tiek represijomis per įvairius įstatymus, kurie daro labai didelį spaudimą gyventojams ir protestuotojams.

Tačiau, be jokios abejonės, turėtume sulaukti daugiau reakcijos iš Europos partnerių. Matėme individualias reakcijas iš atskirų šalių, o Lietuva yra viena iš tų, kuri aiškiai užėmė poziciją, palaikė Sakartvelo gyventojus ir pritaikė tam tikras individualias sankcijas. Tačiau mums reikia bendros ES politikos, nes galų gale Sakartvelas yra šalies kandidatės statusą turinti valstybė, ir jei šalies kandidatės statusą turinti valstybė gali taip lengvai, beveik per metus, virsti iš proeuropietiškos demokratinės šalies į antieuropietišką, prorusišką šalį, tai taip pat yra Europos politikos nesėkmė.

Reikia suprasti, kas vyksta, ir ne tik todėl, kad tai gali tapti Bendrijos nesėkme Sakartvelo politikos požiūriu, bet ir todėl, kad hibridinė strategija, kurią Rusija išbando Sakartvele, gali būti naudojama ir prieš kitas šalis, jei ji pasiteisins.

– Ar nemanote, kad ES jau patyrė nesėkmę, kalbant apie politiką Sakartvelo atžvilgiu?

– Ne. Šalies prezidento šiuo metu niekas nepripažįsta. Rinkimų niekas nepripažino. Šalis yra izoliuota, gyventojai nepripažįsta nei naujo parlamento, nei naujos Vyriausybės, nei naujo prezidento. (...). Esame konfrontacijos situacijoje tarp režimo, kuris uzurpavo valdžią, nuvedė šalį kryptimi, kuri neatitinka gyventojų siekių (...). Režimas veda šalį kryptimi, kuri yra tiesiogiai priešinga tam, ką jis žadėjo, kai „Sakartvelo svajonė“ atėjo į valdžią.

(...) tai yra konfrontacija tarp pilietinės visuomenės ir režimo, kuris nėra įsitvirtinęs, kuris bando įsitvirtinti represinėmis priemonėmis, ir kol yra ši konfrontacija, tol reikia tikros Europos politikos. Iš atskirų Europos valstybių matėme įvairiais būdais išreikštą paramą Sakartvelo gyventojams, tačiau mes nematėme aiškios Europos politikos išraiškos, pasakančios Sakartvelo gyventojams ir dabartinėms de facto Sakartvelo valdžios institucijoms, ką reikš ėjimas europiniu keliu, ką tai atneš bei ką reikš jo nepaisymas.

– Kas, jūsų nuomone, būtų pakankama Europos reakcija?

– Tai – bendra politika.

– Tiesiog politika kaip tokia?

– Valdžios institucijoms, kurios šiuo metu valdo šalį, nesvarbu, ar de facto, ar teisiškai būtų pateiktas aiškus pasirinkimas ir nustatyta atsakomybė pasirenkant, ar grįžti į europinį kelią, kuriuo jos apsimeta einančios (...). Turi būti aiškus pasirinkimas – arba izoliacija, sankcijų tęsimas, naujos sankcijos, kas tik norite, jei tęsite, arba skelbiate naujus rinkimus, pradedate diskutuoti su opozicija dėl rinkimų sąlygų, įskaitant galimą Europos tarpininkavimą, ir tada jums vėl atsiveria galimybė grįžti į europinį kelią, prie įvairių privalumų, susijusių su Bendrija, įskaitant esamų sankcijų sušvelninimą ir panašiai.

– Kodėl šią savaitę nusprendėte kreiptis į Baltijos šalių parlamentus?

– Baltijos valstybės (...) yra senos Sakartvelo rėmėjos ir labai gerai žinomos šalies gyventojams. Bet aš taip pat po kelių dienų vyksiu į Didžiąją Britaniją, kuri nėra ES narė, vyksiu į Čekiją, ne kartą buvau Prancūzijoje, vyksiu į Vokietiją. Taigi, tai nėra viena ar kita šalis. Manau, kad turime bendrauti su visomis Bendrijos šalimis, mūsų partneriais tam, kad jie, būdami susitelkę Ukrainos klausimu, taip pat suprastų, jog Sakartvelas yra kita tos pačios monetos pusė. Tai yra tai, ką Rusija bando padaryti, kad vėl įtvirtintų savo dominavimą kaimyninėse šalyse vienu atveju per karinę agresiją, kitu atveju per hibridinę intervenciją.

– Ar be šios žinutės perdavimo tikitės kokių nors konkrečių sprendimų, politikos pokyčių, kuriuos parsivežtumėte į Sakartvelą iš Vilniaus?

– Aš jums pasakiau, kokia yra žinia ir ko galime tikėtis iš ES. Neparsivešiu, kaip jūs sakote, savo lagamine nieko konkretaus iš Vilniaus. Aš turiu paramą, ir kartvelai žino, kad jie turi mūsų draugų lietuvių paramą. Tai, kad man buvo pasiūlyta galimybė kalbėti Seimo posėdyje, yra labai aiški žinia, kurią parvežu Sakartvelo gyventojams. Mes turime perduoti žinią, kad tai, kas išbandoma Sakartvele, gali atsitikti Ukrainoje, Rumunijoje, Moldovoje, ir tai yra kažkas, ką reikia sustabdyti, kol dar galima sustabdyti Sakartvele, ir su kuo reikia kovoti visur kitur, kur Rusija bandys tai pritaikyti.

– Lietuva dėl „šiurkščių ir sisteminių žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių pažeidimų, represijų prieš Sakartvelo gyventojus“ yra įvedusi sankcijas 102 pareigūnams bei politikams. Ar manote, kad Lietuva turėtų įvesti sankcijas daugiau politikų ir kitų atsakingų asmenų?

– Aš jums jau pasakiau, ką manau apie sankcijas apskritai, kad jos turėtų būti įtrauktos į bendrą ES politiką, kuri aiškiai pateiktų alternatyvą ir pasirinkimą tiek gyventojams, tiek dabartinėms valdančiosioms institucijoms. Priešingu atveju sankcijos neturi visiško poveikio (...). Nediskutuoju apie individualias sankcijas. Šalies prezidentas nediskutuoja apie sankcijas prieš savo paties valstybės atstovus. Tokia buvo mano pozicija visą laiką, ir aš jos nekeičiu.

Bet manau, kad jei reikia naudoti sankcijas, nes tai yra viena iš ES priemonių, tos priemonės turėtų būti naudojamos bendros politikos kontekste, o ne kitaip. Suprantu, kad atskiros šalys tai daro, nes šiuo metu Europos institucijose nėra konsensuso, tačiau Europos institucijose apie tai turėtų vykti politinė diskusija.

– Kaip vertinate Rusijos įtaką Sakartvelui žiniasklaidos srityje, ypač Kremliaus remiamų žiniasklaidos priemonių ir dezinformacijos kampanijų atžvilgiu? Kokiu mastu, jūsų nuomone, šios pastangos veikia visuomenės nuomonę šalyje?

– Tokios priemonės yra labai aktyvios, jos suintensyvėjo prieš rinkimus. Stebina, kad net ir šalyje, kuri ilgus metus matė Rusijos propagandą veikiant, ji turėjo įtakos. Ši propaganda apie karą, apie antrąjį frontą, iš kurios mes iš pradžių juokėmės, turėjo tam tikrą poveikį gyventojams.

– Ar nemanote, kad dotacijų sustabdymas „Laisvosios Europos radijui“ (Radio Free Europe, RFE) galėtų turėti dar didesnį poveikį Sakartvelo žiniasklaidos aplinkai?

– Jei kalbame apie nepriklausomą žiniasklaidą Sakartvele (...), tai iš tikrųjų yra nuostolis. Laisvoji žiniasklaida Sakartvele patiria labai didelį spaudimą dėl finansinių apribojimų (...) visa tai kartu sukuria labai problematišką situaciją.

– Praėjusią savaitę buvusiam Sakartvelo prezidentui Michailui Saakašviliui  skirta papildoma ketverių metų įkalinimo bausmė. Kaip vertinate šį sprendimą?

– Šiandien bet kas kitas Sakartvele sulaukti panašios lempties. Jie ilgina bausmes ir gali daryti, ką nori, nes šiuo metu nėra jokio teisingo teisinio proceso niekam. Tai gali paveikti visus, bet kuriam politikui, politiniam aktyvistui, pilietinių organizacijų nariui ar protestuotojui gresia pavojus, jie kaltinami įvairiais dalykais ir negalima tikėtis teisingumo niekam.

– Turint tai omenyje, nebijote dėl savo ateities šalyje?

– Arba visi bijo, arba niekas nebijo. Mes negalime pradėti individualių diskusijų. Mes visi vėl esame toje pačioje situacijoje. Šiandien jauna menininkė yra teisiama, jai gali būti skirta 11 metų bausmė. Man, opozicijos lyderiams, visiems gresia pavojus.

– Nepaisant stiprėjančių autoritarinių tendencijų, Sakartvele matomas didelis pilietinės visuomenės pasipriešinimas valdantiesiems. Kokį matote tolesnį jos vaidmenį?

– Pasipriešinimas, atsparumas yra pilietinė visuomenė. Arba pilietinė visuomenė priešinsis, palaikoma įvairiais būdais išorės jėgų, kiek jos gali, arba jei ji nesipriešins, tada nebus pilietinės visuomenės, nebus demokratijos, bus Baltarusijos tipo režimas.

– Ar matote, kad pasipriešinimas tęsis, turint omenyje sulaikymus, naudojamą jėgą bei spaudimą?

– Aš nesu čia, kad daryčiau prognozes. Manau, kad Sakartvelo pilietinė visuomenė buvo atspari visus metus, visus šimtmečius, todėl (...) galiu tikėtis, kad ji įveiks ir šį labai sunkų momentą. Bet negaliu daryti prognozių.