Manais už tai, kad Maskva neblokuotų Ukrainos grūdų, A. Guterresas neįvardinamų diplomatų žiniomis jau net siūlo švelninti sankcijas agresoriams, grąžinti į pasaulinę rinką rusišką ir baltarusišką kalį.

Tuo metu Lenkijoje grūdų krizės spręsti susitiko Amerikos, ES, Lenkijos ir Ukrainos žemės ūkio ministrai. Jie agresorę atvirai vadino vagile.

„Smerkiame bado kaip karo ginklo naudojimą, kurį teko matyti per šią invaziją. Tai, kas dedasi Ukrainoje, yra grūdų vagystė“, – kalbėjo JAV žemės ūkio sekretorius Tomas Vilsackas.

„Pritariame nuomonei, kad jokie vogti grūdai iš Ukrainos neturėtų būti eksportuojami kaip rusiškas produktas ir kad Rusija neturėtų gauti naudos iš savo sukeltos agresijos“, – teigė ES žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechovskis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lenkijos žemės ūkio ministras siūlo Ukrainos grūdus nukreipti per Lenkiją. Kol Rusijos invazija blokuoja Juodosios jūros laivus, išplukdyti galėtų Lenkijos uostai prie Baltijos jūros, bet didžiulis iššūkis – atgabenti krovinius geležinkeliais, nes visai kitokios yra Ukrainos ir Vakarų kaimynių bėgių vėžės.

„Pasirašėme susitarimą, siekdami palengvinti ir pagerinti grūdų gabenimą iš Ukrainos per Lenkiją tiek geležinkeliais, tiek keliais“, – kalbėjo Lenkijos žemės ūkio ministras Henrykas Kowalczykas.

Rusijos karas privertė suklusti Ukrainos šalių kaimynių ūkininkus ir investuotojus. Rumunija staigiai ėmė statyti bokštus grūdams, taip pat kitas saugyklas perteklinei produkcijai laikyti: morkoms ir bulvėms. Investicijos pasipylė ir į pieno ūkį. Rumunija žūtbūt dabar bando apsirūpinti produkcija, supratusi, kaip karas suardo maisto grandines.

„Kilus karui žmonės rūpinasi tik pagrindiniais poreikiais, o maistas yra vienas tokių. Iš esmės investuotojai ieško pelno ir galimybių, tad tai yra mums galimybė“, – kalbėjo Tyrimų bendrovės atstovas Andrėjus Spatarus.

Per keturis mėnesius Rumunija į žemės ūkį jau įliejo trečdalį milijono eurų. Investicijos, palyginti su pernai metais, šoktelėjo net 75 proc.