Maskva: Kijevas dislokuoja artilerinės ugnies kompleksus prie Donecko Pereiti į pagrindinį turinį

Maskva: Kijevas dislokuoja artilerinės ugnies kompleksus prie Donecko

2014-08-04 13:26
AFP-„Reuters“-BNS inf.

Ukrainos armija dislokuoja taktinių raketų leistuvus ir reaktyvinės salvinės artilerijos kompleksus prie Donecko rytinėje Ukrainoje, pirmadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

„Ukrainos armija toliau telkia tiek raketų kompleksus „Točka U“, tiek (reaktyvinės salvinės artilerijos kompleksus) „Smerč“ ir „Uragan“ prie Donecko“, - sakoma išplatintame pranešime.

„Kiek dar gyvybių šie ginklai nusineš?“, - priduriama jame.

Kijevas ir Vakarai kaltina Maskvą remiant ginklais ir kariais prorusiškus sukilėlius Ukrainos rytuose.

Maskva savo ruožtu dėl šio konflikto kaltina Vakarus ir ragina Kijevą pradėti derėtis su sukilėliais.

Kijevas praneša atsikovojęs svarbų geležinkelio mazgą 

Ukrainos vyriausybinės pajėgos atsikovojo svarbų geležinkelio mazgą iš prorusiškų sukilėlių rytinėje šalies dalyje, pirmadienį pranešė vienas saugumo pareigūnas Kijeve.

Kalbėdamas per trumpą spaudos konferenciją Kijevo karinės operacijos rytuose atstovas spaudai Andrijus Lysenka nurodė, kad per pastarąsias 24 valandas vyriausybės armija neteko penkių karių, o dar 15 jos armijos narių buvo sužeista.

„Daliniai, dalyvaujantys antiteroristinėje operacijoje vakar užėmė Jasynuvatos miestą, kuris yra svarbus regiono geležinkelio sistemos mazgas“, - sakė A.Lysenka.

Sukilėliai savo socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje pranešimą, kad vyriausybės pajėgos užėmė Jasynuvatą, pavadino melu.

Separatistai Jasynuvatą, esančią kiek į šiaurę nuo Donecko prie pagrindinio kelio, vedančio į Luhanską, užėmė gegužės mėnesį.

A.Lysenka taip pat patvirtino, kad grupė Ukrainos karių ir pasieniečių, kurie daugiau kaip tris savaites buvo įstrigę tarp Rusijos pasienio rytuose ir prorusiškų sukilėlių vakaruose, pirmadienį paryčiais kirto sieną ir perėjo į Rusijos teritoriją.

„Šiandien 4 val. 30 min. buvo įvykdyta suplanuota operacija, kuria buvo siekiama deblokuoti Ukrainos karinį dalinį šalimais Červonopartyzansko. Didelė dalis (dalinio) sėkmingai ... pasiekė saugią vietą“, - sakė atstovas.

„Dalis karių (grupės) įžengė į Rusijos teritoriją“, - pridūrė jis ir pažymėjo, kad Kijevas dabar stengiasi susitarti dėl jų grįžimo į Ukrainą.

Jis atsisakė nurodyti, kiek tiksliai karių kirto sieną, bet vieno iš jų žmona Ukrainos televizijos kanalui „112 TV“ sakė, kad į Rusijos teritoriją įžengė apie 200 karių.

Savo ruožtu Rusija anksčiau dieną pranešė, jog daugiau negu 400 Ukrainos karių pasiprašė prieglobsčio jos teritorijoje.

Ukrainiečiai kariai „paprašė humanitarinio koridoriaus naktį iš sekmadienio į pirmadienį“ prie Ukrainos ir Rusijos sienos, naujienų agentūros „Interfax“ ir ITAR-TASS citavo vieną Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) regioninio biuro pareigūną.

„Rusijos pasieniečiai atvėrė humanitarinį koridorių ir įleido (į Rusijos teritoriją) 438 Ukrainos armijos karius“, kurie atidavė savo ginklus, sakė FSB pareigūnas Vasilijus Malajevas.
Jis pridūrė, kad vienas sužeistas karys buvo hospitalizuotas.

Tuo tarpu Ukrainos rytuose vykdomos karinės operacijos atstovas Oleksijus Dmitraškovskis sakė, kad armijos 72-osios brigados kariai pateko į smarkų prorusiškų separatistų pajėgų apšaudymą.

Pasak jo, sukilėliai keturias valandas apšaudė karių pozicijas įvairiai sunkiaisiais ginklais – iš tankų, minosvaidžių, artilerijos ir salvinės raketų ugnies sistemų „Grad“.

Galiausiai brigada buvo priversta pasidalyti į du būrius, iš kurių vienas išsiveržė iš apsupties, o kitas liko jų pridengti.

„Vienas turėjo prasiveržti ir suvienyti jėgas su pagalbiniu daliniu. Kitas būriui buvo skirta užduotis pridengti ugnimi, – aiškino O.Dmitraškovskis. – Tai darydami, jie šaudė iš savo ginklų, kol pristigo šovinių. Tuomet jie paliko savo pozicijas ir pasiekė vietovę netoli sienos, kur perėjo į Rusijos teritoriją.“

O.Dmitraškovskis nurodė, jog kol kas per anksti patvirtinti, kiek karių pasitraukė į Rusiją.

„Neturime tokios informacijos. Rusai pajėgūs teigti, ką tik nori“, – sakė jis.

Maskva: per 400 Ukrainos karių pasiprašė prieglobsčio Rusijoje

Rusija pirmadienį pareiškė, kad daugiau negu 400 Ukrainos karių pasiprašė prieglobsčio jos teritorijoje, o tą faktą iš dalies pripažino Kijevas, nors nenurodė jokių skaičių.

Ukrainiečiai kariai „paprašė humanitarinio koridoriaus naktį iš sekmadienio į pirmadienį“ prie Ukrainos ir Rusijos sienos, naujienų agentūros „Interfax“ ir ITAR-TASS citavo vieną Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) regioninio biuro pareigūną.

„Rusijos pasieniečiai atvėrė humanitarinį koridorių ir įleido (į Rusijos teritoriją) 438 Ukrainos armijos karius“, kurie atidavė savo ginklus, sakė FSB pareigūnas Vasilijus Malajevas.

Jis pridūrė, kad vienas sužeistas karys buvo hospitalizuotas.

Tuo tarpu Ukrainos rytuose vykdomos karinės operacijos atstovas Oleksijus Dmitraškovskis sakė, kad armijos 72-osios brigados kariai pateko į smarkų prorusiškų separatistų pajėgų apšaudymą.

Pasak jo, sukilėliai keturias valandas apšaudė karių pozicijas įvairiai sunkiaisiais ginklais – iš tankų, minosvaidžių, artilerijos ir salvinės raketų ugnies sistemų „Grad“.

Galiausiai brigada buvo priversta pasidalyti į du būrius, iš kurių vienas išsiveržė iš apsupties, o kitas liko jų pridengti.

„Vienas turėjo prasiveržti ir suvienyti jėgas su pagalbiniu daliniu. Kitas būriui buvo skirta užduotis pridengti ugnimi, – aiškino O.Dmitraškovskis. – Tai darydami, jie šaudė iš savo ginklų, kol pristigo šovinių. Tuomet jie paliko savo pozicijas ir pasiekė vietovę netoli sienos, kur perėjo į Rusijos teritoriją.“

O.Dmitraškovskis nurodė, jog kol kas per anksti patvirtinti, kiek karių pasitraukė į Rusiją.

„Neturime tokios informacijos. Rusai pajėgūs teigti, ką tik nori“, – sakė jis.

Ukrainos pasienio apsaugos tarnybos spaudos biuras sakė turintis informacijos, kad tiems kariams baigėsi šaudmenys.

Rusijos vyriausybė planuoja surengti pirmadienį žiniasklaidos susitikimą su ukrainiečiais kariais.

Rusijos televizija sekmadienį transliavo interviu su neįvardintu Ukrainos pajėgų karininku, kuris sakė, kad pervedė dešimtis savo dalinio karių per sieną, norėdamas išgelbėti jų gyvybes.

Ukrainos sukilėlių tvirtovių gyventojai ruošiasi ilgai apsiausčiai

Nors Ukrainos rytinio Donecko miesto gatvės buvo pustuštės, Oksanos Vsevolodovos maisto prekių parduotuvėje vyko gyva prekyba, gyventojams skubant apsirūpinti atsargomis prieš numanomą ilgą apsiaustį.

Žmonės pirko miltus, konservus, aliejų, tirpią kavą ir baterijas, vyriausybės pajėgoms veržiant žiedą aplink prorusiškų separatistų pagrindinę tvirtovę.

„Darau tą patį, ką ir mano klientai – viską kraunu rūsyje, – aiškino O.Vsevolodova. – Taip pat nupirkau tris sulankstomas lovas sau, savo vyrui ir mūsų vaikui. Negalime sau leisti išvykti iš miesto – nesame tokie turtingi.“

Po beveik keturis mėnesius trukusios okupacijos ir smurto populiariausia fraze mieste tapo „Išgyvenk iki rytdienos“.

Sukilėliai, balandį užėmę Donecko vietos administracijos biurus ir apjuosę juos barikadomis, tebevadovauja šiam dideliam miestui, kuris yra pagrindinis Donbaso akmens anglių kasybos ir pramonės centras.

Tačiau daugelis iš beveik 1 mln. šio miesto gyventojų pabėgo, kai Ukrainos armija išstūmė sukilėlius iš daugumos jų užimtų miestų ir apsupo dviejose pagrindinėse tvirtovėse – Donecke bei kaimyniniame Luhansko mieste.

Luhanskas, kuris prieš prasidedant konfliktui turėjo 400 tūkst. gyventojų, dabar yra beveik visiškai apsuptas, o dėl apšaudymų gyventojai didžiąją dalį laiko praleidžia rūsiuose. Pastarąsias kelias dienas mieste dažniausiai nebūdavo elektros; taip pat buvo atkirstas paskutinis kelias, kuriuo Luhanskas būdavo aprūpinamas maisto produktais.

Donecką apsupti sunkiau, nes jis daug didesnis, tačiau pagrindinius iš miesto vedančius kelius saugo sukilėlių postai, o vyriausybės pajėgos apšaudo raketomis „žemė–žemė“ gyvenamųjų namų rajonus miesto centre. Per pastarąsias dvi savaites Donecke per bombardavimus žuvo keli civiliai.

Sukilėliai tvirtina, kad kausis žūtbūtinai, todėl provakarietiškai Kijevo vyriausybei kyla dilema – kaip juos išvaryti iš miestų be didelio kraujo praliejimo.

Panašu, kad buvo atsisakyta sumanymo juos šturmuoti: Ukrainos pajėgos neturi patirties tokiose misijose, kurios gali lemti daug aukų tarp civilių ir didelius armijos nuostolius.

Labiau tikėtina, kad sukilėlių tvirtovės bus apsiaustos – galbūt palikus atsitraukimo koridorių, viliantis, kad separatistų kovotojai nuspręs pabėgti į Rusiją, jeigu ši juos priims, nors Maskva neigia tiekianti sukilėliams ginklus. Beveik visi pagrindiniai separatistų lyderiai ir nežinomas skaičius kovotojų yra Rusijos piliečiai.

Ukrainos pareigūnai sako, kad abiejuose miestuose yra apie 12 tūkst. sukilėlių kovotojų, tačiau kai kurie gyventojai teigia, kad jų skaičius gali būti daug didesnis. Sunku pasakyti, kiek jie galėtų išsilaikyti be pastiprinimų.

Kaip rodo Jungtinių Tautų (JT) statistika, nuo balandžio vidurio iki liepos 26-osios per konfliktą rytų Ukrainoje žuvo 1 129 žmonės, o dar beveik 3 500 buvo sužeisti. Dešimtys tūkstančių gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

Daugiau naujienų