Totoriams minint trėmimų metines, Kryme tvyro įtampa

Krymo totoriai sekmadienį minės 70-ąsias jų trėmimo pradžios metines – svarbią gedulo dieną, kuri šiemet minima tvyrant įtampai dėl Maskvos įvykdytos pusiasalio aneksijos.

Dešimtys tūkstančių žmonių kasmet susirenka regiono sostinėje Simferopolyje paminėti 1944 metų gegužės 18 dienos tragedijos, kai Josifo Stalino Sovietų Sąjungos slaptoji tarnyba pradėjo tremti Krymo totorius į centrinę Aziją.

Tiurkų kalba kalbantys musulmonai totoriai Antrojo pasaulinio karo metais buvo apkaltinti kolaboravimu su nacių Vokietija, kai ši buvo okupavusi Krymą.

Oficialūs skaičiai rodo, kad buvo ištremta 193 tūkst. žmonių, bet patys Krymo totoriai sako, kad tas skaičius yra arčiau 240 tūkst. ir apima daug karių, kovojusių Raudonosios armijos gretose.

Šiemet minėjimą temdo pastarojo meto politiniai neramumai ir tebesitęsianti krizė Ukrainoje, todėl kai kas baiminasi susirėmimų per sekmadienio renginius.

Vietos valdžia nedavė leidimo įprastam susirinkimui pagrindinėje Simferopolio aikštėje. Penktadienį vietos vyriausybė paskelbė, jog uždraudžia visus viešus susirinkimus iki birželio 6-osios, „kad eliminuotų galimas ekstremistų provokacijas“.

Narimanas Celyalovas (Narimanas Dželialovas), Krymo totorių Medžliso (parlamento) pirmininko pavaduotojas, sakė, kad vis tiek tikimasi maždaug 40-ies tūkst. žmonių.

„Žmonės vis tiek ateis, o jei tai bus uždrausta, tada jie ateis jau su nusiteikimu“, – sakė jis.

Daugelis Krymo totorių nepritaria kovo mėnesį Rusijos įvykdytai pusiasalio aneksijai ir griežtai atmeta naująją prorusišką valdžią.

„Ši diena svarbiausia Krymo totoriams“, – sakė buvęs Medžliso lyderis, sovietinių laikų disidentas Mustafa Cemilevas (Mustafa Džemilevas). Šis itin gerbiamas 300 tūkst. žmonių bendruomenės lyderis yra Ukrainos parlamento deputatas.

Pasak jo, 70-osios metinės turėjo būti „masinis paminėjimas“, bet valdžia surėmė ietis su totorių lyderiais dėl to, kokią taikyti prieigą.

„Jie norėjo reklaminio šou, paskelbti, koks puikus bus gyvenimas Krymo totoriams (Rusijoje), bet mes pasakėme „ne“, – AFP sakė M.Cemilevas. – Jie bijo, kad bus Ukrainos vėliavų“.

Kovo mėnesį totoriai, kurie sudaro apie 12 proc. Krymo gyventojų, daugiausia ignoravo pusiasalyje organizuotą referendumą, kuris nulėmė jo aneksiją, ir daugelis jų vis dar stengiasi susigaudyti, kaip koegzistuoti su naujuoju režimu.

Jungtinės Tautos (JT) penktadienį išreiškė didelį susirūpinimą dėl „rimtų problemų“, susijusių su totorių bendruomenės Kryme puldinėjimu ir persekiojimu.

Krymo totoriams pasiūlius Rusijai pripažinti juos senbuve Krymo tauta, prezidentas Vladimiras Putinas atsakė, kad šiuo klausimu reikia elgtis atsargiai, pranešama BBC tinklalapyje.

Atsakydamas į tokį totorių tautinio judėjimo veterano Aydero Mustafayevo (Aidero Mustafajevo) pasiūlymą, V.Putinas atsakė, kad šį klausimą reikia kruopščiai parengti, ir iš karto pažymėjo, kad Kryme gyveno ir kitos tautos, kurios nukentėjo nuo sovietų represijų, kaip, pavyzdžiui, graikai.

„Jie (graikai) buvo ten anksčiau už mus su jumis. Todėl mums reikia kuo atidžiau visa tai išnagrinėti“, – sakė V.Putinas savo rezidencijoje Sočyje priėmęs Krymo totorių grupę.

„Jeigu esama kažkokių būgštavimų, kad tas įsakas, kurį aš pasirašiau (apie Krymo totorių reabilitavimą), nėra absoliuti garantija to, kas ten jame išdėstyta, tai galima pagalvoti papildomai apie tai, kad tokių būgštavimų nekiltų. Esu pasirengęs su jumis pagalvoti“, – pridūrė jis.

Anot V.Putino, Krymo totorių problemos lig šiol nebuvo sprendžiamos dėl nepalankios ekonominės padėties Ukrainoje.